QUOTE(Ditė @ 2010 03 03, 15:32)
Pasiimk ka nors is savu , kad pasedetu salia

pirmyn o koki stadiona, hipodroma, ar siaip kokia didele aikstele ir mokinkis, priprask prie masiniuko ir nugalesi ta baime
As taip pat bijojau ir nenorejau laikytis teisiu, bet buvau priversta, atsisakyti irgi negalejau. Siai dienai dekinga tam zmogui esu, nes vairuoju jau ilgai ir net negalejau kada pagalvoti kad man tai taip patiks
Supranti, pas mane šeimoj nieks nevairuoja. Neturiu pas ką paprašyti pamokinama

Ir mašiniuko neturim

Va tame ir esmė. O instruktorius rėkadavo, kaip ant kokio šuns, visais keiksmais, durnindavo, vadindavo tortu prie vairo, kuris nieko nesugeba, ir, kad manęs net ir papildomų šimtas važiavimų neišgelbės. Paskutinę naktį prieš vairavimo pamoką nemiegojau, sėdėdama fotelyje durnų minčių prisimąsčiau, kad šakės... Net iki to, kad galą pasidarysiu, jeigu vairuot reiks. Aišku, po paskutinės pamokos jau dvi dienos praėjo, pirmą naktį, šią naktį, miegojau jau gerai, ir visokios mintys tokios dingo. Bet va kaip vėl prisiversti toliau mokintis?