QUOTE(*YSL* @ 2010 03 06, 11:37)
TIKRAI GALI BUTI PAVELDIMA....
Įdomi teorija 
Įdomi teorija
QUOTE(ingulia @ 2010 03 09, 10:09)
Gal. Bet mano tėtis per 40 vairavimo metų baimės ir neapykantos vairavimui nenugalėjo. Ir metė vairuot, jau irgi senokai. Nes kai jau degančiu reikalu reikdavo, tai nemigo naktis, visas isterinis sėsdavo už vairo. Ir man tas pats. Gal gi perduodama
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 03 10, 09:33)
Gal. Bet mano tėtis per 40 vairavimo metų baimės ir neapykantos vairavimui nenugalėjo. Ir metė vairuot, jau irgi senokai. Nes kai jau degančiu reikalu reikdavo, tai nemigo naktis, visas isterinis sėsdavo už vairo. Ir man tas pats. Gal gi perduodama
Gal perduodama,bet nepaveldima manau.Tiesiog tu visa gyvenima matei kaip teciui yra,gal todel ir tau taip,nes nezinai kitokio varianto,pvz.,kad vairuoti gali buti idomu ir malonu.Tau tiesiog reikia susirasti zmogu (instruktoriu),kuris sugebetu parodyti,kad gali buti ir kitaip,padetu tau susitvarkyti su baimemis.Beje,pradet mokytis tau reiketu aiksteleje(sustot,pajudet,gyvatele aplink figuras ir pan.),ir jau kai nebebijosi masinos-tik tada i miesta.
Yra dar vienas budas-atsisedi ir labai gerai pagalvoji-ar labiau nori ir reikia,ar labiau bijai.Ir jei nors trupuciuka trupuciuka noras virsija baime-tada tik pirmyn,tau pavyks,tikrai.Tik nenuleisk ranku,lengva tikrai nebus,bet jei uzsispirsi-pasieksi savo
As,beje,visa gyvenima galvojau kad cia ne man,kad klaikiai bijau gatviu,masinu ir pan.,greicio,ir net negalvojau teisiu laikytis.Paskui nusipirkau dvirati ir ismokau juo vaziuoti,tris metus atpylinau gatvemis dviraciu,nustojau bijoti masinu,pradejau susigaudyti kas gatvese vyksta,be to,pajutau vaziavimo malonuma,o tada jau ir pagalvojau,kad gal ir masinos reiketu (o ir galimybe atsirado)
dviratis jau ketvirtus metus stovi vargsas apdulkejes rusyje 
Geras dalykas tas dviratis... 
...nepamirskit... 
...nepamirskit...
Tai nepamirstu,mazdaug karta i metus nusileidziu i rusi ratus jam pripusti
QUOTE(denaxa @ 2010 03 11, 15:20)
Yra dar vienas budas-atsisedi ir labai gerai pagalvoji-ar labiau nori ir reikia,ar labiau bijai.Ir jei nors trupuciuka trupuciuka noras virsija baime-tada tik pirmyn,tau pavyks,tikrai.
Kol kas baimė daug daug labiau viršyja norą. Neperdaugiausia noriu net keleivio vietoj sėdėti, jeigu kas pavežti siūlo. Ir pagavau save galvojant, kad kokia laimė, kad yra autobusai ir troleibusiai. Tai esu neapsisprendimo būsenoj, viršyja mintis, kad gal iš viso nereikia. Nes kai pagalvoju, kad net ir aikštelėj reiks sėst už vairo, kojos ima linkti, ašarų pilnos akys pasidaro
Gal kada nors. QUOTE(Juoko raketa @ 2010 03 14, 11:37)
Kol kas baimė daug daug labiau viršyja norą. Neperdaugiausia noriu net keleivio vietoj sėdėti, jeigu kas pavežti siūlo. Ir pagavau save galvojant, kad kokia laimė, kad yra autobusai ir troleibusiai. Tai esu neapsisprendimo būsenoj, viršyja mintis, kad gal iš viso nereikia. Nes kai pagalvoju, kad net ir aikštelėj reiks sėst už vairo, kojos ima linkti, ašarų pilnos akys pasidaro Gal kada nors.
Gal kada nors.Zinai,man baime virsijo nora (bet ir nebuvo galimybes masinos isigyt,tai labai nesikankinau,neturejau ir nereikejo) pakankamai daug metu,kol vaikai beveik uzaugo,ir tik paskui svarstykliu lekstute kiton pusen svertis pradejo (o gal su amzium ismokau siek tiek tas baimes pazaboti ir neduoti kad jos man gyventi trukdytu),bet sunkiai labai man sitas dalykas ejosi
Dukrai buvo atsiradus klaiki baime po vieno nuotykio (16m jai),tai irgi bijojo ir aikstelej vaziuot,ir net greta sedet,uzknisus man buvo zirzimais "vaziuok leciau,stabdyk ivaziuosi " ir pan.(o kai mane uzknisa tai vienintele mano reakcija-gazas dugnas,vargsas vaikas ).Leidau as ja i auto bureli,vos neverke vaikas is baimes,drebanciom kojom ejo,bet prasilauze per pora kartu (i geras rankas pakliuvo),o tai pastebejau,kad jei dar lauksiu tai irgi bus taip kad paskui negales visai uz vairo sesti,o man dar vieno vairuojancio zmogaus truks plys namie reikia Na,gal ir i tavo kiema ateis svente kada,manau turetu
QUOTE(denaxa @ 2010 03 14, 13:49)
Zinai,man baime virsijo nora (bet ir nebuvo galimybes masinos isigyt,tai labai nesikankinau,neturejau ir nereikejo) pakankamai daug metu,kol vaikai beveik uzaugo,ir tik paskui svarstykliu lekstute kiton pusen svertis pradejo (o gal su amzium ismokau siek tiek tas baimes pazaboti ir neduoti kad jos man gyventi trukdytu),bet sunkiai labai man sitas dalykas ejosi Dukrai buvo atsiradus klaiki baime po vieno nuotykio (16m jai),tai irgi bijojo ir aikstelej vaziuot,ir net greta sedet,uzknisus man buvo zirzimais "vaziuok leciau,stabdyk ivaziuosi " ir pan.(o kai mane uzknisa tai vienintele mano reakcija-gazas dugnas,vargsas vaikas ).Leidau as ja i auto bureli,vos neverke vaikas is baimes,drebanciom kojom ejo,bet prasilauze per pora kartu (i geras rankas pakliuvo),o tai pastebejau,kad jei dar lauksiu tai irgi bus taip kad paskui negales visai uz vairo sesti,o man dar vieno vairuojancio zmogaus truks plys namie reikia
Na,gal ir i tavo kiema ateis svente kada,manau turetu
Dukrai buvo atsiradus klaiki baime po vieno nuotykio (16m jai),tai irgi bijojo ir aikstelej vaziuot,ir net greta sedet,uzknisus man buvo zirzimais "vaziuok leciau,stabdyk ivaziuosi " ir pan.(o kai mane uzknisa tai vienintele mano reakcija-gazas dugnas,vargsas vaikas ).Leidau as ja i auto bureli,vos neverke vaikas is baimes,drebanciom kojom ejo,bet prasilauze per pora kartu (i geras rankas pakliuvo),o tai pastebejau,kad jei dar lauksiu tai irgi bus taip kad paskui negales visai uz vairo sesti,o man dar vieno vairuojancio zmogaus truks plys namie reikia Na,gal ir i tavo kiema ateis svente kada,manau turetu
Tikėkimės. Man irgi ne 18-a, ir net ne 30, daugiau jau. Gal visai per vėlu vairuoti, nereikėjo nė pradėti. Nes visą gyvenmą itin nenorėjau vairuoti, nė pro kur. Man viena mintis tik sukasi: gyva negrįšiu, o jeigu grįšiu, galiu žvakelę degti, Dievui dėkoti, kad gyva atvažiavau. Tiek kamuoja tas siaubas, kad kartais jėgų nebūdavo eiti į tą vairavimo mokyklą. Valerijonų prisigėrus eidavau.
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 03 14, 19:38)
Tikėkimės. Man irgi ne 18-a, ir net ne 30, daugiau jau. Gal visai per vėlu vairuoti, nereikėjo nė pradėti. Nes visą gyvenmą itin nenorėjau vairuoti, nė pro kur. Man viena mintis tik sukasi: gyva negrįšiu, o jeigu grįšiu, galiu žvakelę degti, Dievui dėkoti, kad gyva atvažiavau. Tiek kamuoja tas siaubas, kad kartais jėgų nebūdavo eiti į tą vairavimo mokyklą. Valerijonų prisigėrus eidavau.
Ne per velu.Mano motinele issilaike teises 65 metu,is desimto karto
,su regitrininku pagalba,bo jiems jau nusibode buvo Tiesiog atsirado poreikis,kai jau pasidare per sunku bulves,malkas ir pan. su karuciu tampyti.Sugebejo net masina i Vilniu atsivaryti (su nuotykiais,bet atsivare) Taigi ne velu. Tau tik reikia su ta panika kaip nors susitvarkyt.Ir negalima galvoti negatyviai,nes musu mintys realizuojasi anksciau ar veliau,isvaziuojant is namu reikia nuvaziuoti ta kelia mintyse,nuvaziuoti sekmingai ir grizti,tada ir kelione bus sekminga.Cia mane mama sito ismoke,labai padeda.Manau ateis tau kada nors laikas,kai poreikis virsys baimes,tada gal ir iseis susiimti,o gal ir noras netycia atsiras Vilniuje yra zmogus,kuris galetu tau padeti,jei reikes kada-rasyk,duosiu tel.nr.
QUOTE(denaxa @ 2010 03 14, 22:09)
Ne per velu.Mano motinele issilaike teises 65 metu,is desimto karto ,su regitrininku pagalba,bo jiems jau nusibode buvo Tiesiog atsirado poreikis,kai jau pasidare per sunku bulves,malkas ir pan. su karuciu tampyti.Sugebejo net masina i Vilniu atsivaryti (su nuotykiais,bet atsivare) Taigi ne velu. Tau tik reikia su ta panika kaip nors susitvarkyt.Ir negalima galvoti negatyviai,nes musu mintys realizuojasi anksciau ar veliau,isvaziuojant is namu reikia nuvaziuoti ta kelia mintyse,nuvaziuoti sekmingai ir grizti,tada ir kelione bus sekminga.Cia mane mama sito ismoke,labai padeda.Manau ateis tau kada nors laikas,kai poreikis virsys baimes,tada gal ir iseis susiimti,o gal ir noras netycia atsiras Vilniuje yra zmogus,kuris galetu tau padeti,jei reikes kada-rasyk,duosiu tel.nr.
,su regitrininku pagalba,bo jiems jau nusibode buvo Tiesiog atsirado poreikis,kai jau pasidare per sunku bulves,malkas ir pan. su karuciu tampyti.Sugebejo net masina i Vilniu atsivaryti (su nuotykiais,bet atsivare) Taigi ne velu. Tau tik reikia su ta panika kaip nors susitvarkyt.Ir negalima galvoti negatyviai,nes musu mintys realizuojasi anksciau ar veliau,isvaziuojant is namu reikia nuvaziuoti ta kelia mintyse,nuvaziuoti sekmingai ir grizti,tada ir kelione bus sekminga.Cia mane mama sito ismoke,labai padeda.Manau ateis tau kada nors laikas,kai poreikis virsys baimes,tada gal ir iseis susiimti,o gal ir noras netycia atsiras Vilniuje yra zmogus,kuris galetu tau padeti,jei reikes kada-rasyk,duosiu tel.nr.Aš galvojau apie tas mintis, kad materializuojasi ir pan. Girdėjau tokį dalyką. Bet kol kas vien pagalvojus, siaubas ima. Kol kas nieko nedarau dar, bet sapnuoju dažnai, kad važiuoju, dūžtu, žūstu, kūnai aplinkui, viskas lekia, krenta. Tokius košmarus.
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 03 15, 14:48)
Aš galvojau apie tas mintis, kad materializuojasi ir pan. Girdėjau tokį dalyką. Bet kol kas vien pagalvojus, siaubas ima. Kol kas nieko nedarau dar, bet sapnuoju dažnai, kad važiuoju, dūžtu, žūstu, kūnai aplinkui, viskas lekia, krenta. Tokius košmarus.
Pamegink pakeisti sapnus,tai imanoma pasistengus,megink isivaizduoti malonia,sekminga kelione,ir pamegink tai susapnuoti.Dar gali pameginti tai,kas tave gasdina,nupiesti,ir paskui ta popieriu suplesyti,ismesti,sudeginti,kartu su blogom mintim.Kazkaip turi suvokti kad jei labai saugosies tai nedusi ir nezusi.Ir jei niekas neveja su bizunu to vairavimo mokytis,tai atsipalaiduok,palukek kol kas,o kai pavyks mintis i vietas sudelioti tada ir bus matyt.
Zinau ta jausma baime....
kursus baigiau gal tik po 2 metu, kai neislaikiau egzo mano instruktorius pasake, kad jei taip paniskai bijau, gal reikia padaryti pertraukele, kad zinios susiguletu...ta ir padariau, apsvarsciau, kas man trukdo vairuoti, ko bijau ir kai jau grizau atgal prie privaciu pamoku, visu pirma pakeiciau automobili- t.y. perejau is mechanines i automatine pavara automobili,nes norejau susikoncentruoti i kelia o ne i begiu ar sankabo junginejima, dar pakeiciau instruktoriu, zinokite, padejo...
nors baime niekur nedingo, jau vairavimo stazas( ar dar tik) 3 metai, bet nenusilupu zalio lapo- nes vis dar tokia jauciuosi ir drasiau man su juo...
kiti juokiasi is manes, bet man dzin, svarbu as tvirciau jauciuosi...
zinoma vengiu vazineti vakarais ir i nepazistamus rajonus...
turejau kelias avarijas, bet pakankamai mazas...bet po kievienos vis sunkiau sesti uz vairo, bet vistiek sedu ir is pradziu pasivazineju saugesnese vietose, kur nera intensyvaus eismo ir taip prisipratinu vel... Svarbu, neleisti baimei taves kontroliuoti, reikia kazkaip biskuti save prisiversti, tik ne drastiskai...
sekmes bailiukems- mano likimo draugems....
kursus baigiau gal tik po 2 metu, kai neislaikiau egzo mano instruktorius pasake, kad jei taip paniskai bijau, gal reikia padaryti pertraukele, kad zinios susiguletu...ta ir padariau, apsvarsciau, kas man trukdo vairuoti, ko bijau ir kai jau grizau atgal prie privaciu pamoku, visu pirma pakeiciau automobili- t.y. perejau is mechanines i automatine pavara automobili,nes norejau susikoncentruoti i kelia o ne i begiu ar sankabo junginejima, dar pakeiciau instruktoriu, zinokite, padejo...
nors baime niekur nedingo, jau vairavimo stazas( ar dar tik) 3 metai, bet nenusilupu zalio lapo- nes vis dar tokia jauciuosi ir drasiau man su juo...
kiti juokiasi is manes, bet man dzin, svarbu as tvirciau jauciuosi...
zinoma vengiu vazineti vakarais ir i nepazistamus rajonus...
turejau kelias avarijas, bet pakankamai mazas...bet po kievienos vis sunkiau sesti uz vairo, bet vistiek sedu ir is pradziu pasivazineju saugesnese vietose, kur nera intensyvaus eismo ir taip prisipratinu vel... Svarbu, neleisti baimei taves kontroliuoti, reikia kazkaip biskuti save prisiversti, tik ne drastiskai...
sekmes bailiukems- mano likimo draugems....
