Bijau....

Pagaliau supratau šios temos užvedimo ir beprasmės gynybos čia prasmę . Jūs siekiate, kad kiti gerbtų jūsų baimę ir priimtų jus tokią kokia esate, o ne drąsintų, menkintų įsivaizduojamos rizikos tikimybę ir bandytų padėti baimę įveikti (juk būtent nuo pastarojo bandymo ir pradėjo visi čia rašantieji, kol neatsimušė į jūsų ,,ne ne ne, teisi tik aš")

Išdrįsiu tamstai paprieštarauti : Jei jau pagal tą "ginklų taktiką" čia imamas "atrankos principas", tai, galimas daiktas, kad toje mokykloje specialiai ir mašinos supuvusios buvo parenkamos, kad "atfutbolinti" netinkančius. Ar skaitėt beje Juoko Raketos ir kitos tos mokyklos mokinės pasakojimą, kokios ten mašinos buvo? Na, tarkim, pagal principą: Va, pamatykit, su kokiom mašinom jums reikės vairuoti, ir automatiškai atsifutbolinsit....
Vairavimo instruktorius yra pagrindinis veiksnys mokantis vairavimo pagrindų. Ir ne jo kompetencijoj "atrūšiuoti", kas "višta" arba "boba prie vairo", o kas ne. Jo paskirtis - suteikti žinias, o ne žlugdyti ir žeminti, nepriklausomai nuo to, ar mokinys imlus, gabus, užsigimęs vairuotojas, ar toks, kuriam sekasi kiek prasčiau. O iš Juoko Raketos pasakojimų matome instruktorių, kuris apie elementarią kultūrą ir elementarią pagarbą žmogui nėra girdėjęs, ką jau šnekėt apie kažkokias psichologines žinias ar gebėjimą prisitaikyti prie mokinio...
Kalbant Jūsų terminais, matomai instruktoriui ir buvo "dzin", kad jam moka pinigus, o jis daro, ką nori. (pasiskaitykit ir kito asmens atsiliepimus apie tos mokyklos instruktorius) Be to, nemanau, kad čia Juoko Raketos tas variantas, kaip rašote "visiški plevėsos", "mėgėjai pamojuoti ne laiku ir ne vietoj". Nu gal paradoksas, bet man atrodo, kad tie "ryžtingieji" ir "tvirtieji" , kuriems nereikia sau sukti galvos, kaip pastatyti instruktorių į vietą, kurių instruktoriai ir patys gal prisibijo, dėl savo "drąsos" padaro daugiau avarijų negu Juoko Raketos atvejis.

P.S. Galų gale, jei instruktorius iš tiesų jau taip būtų suinteresuotas paties žmogaus saugumu ir matytų, kad šis dalykas iš tikrųjų žmogui nelimpa, manau užtektų ramaus pokalbio ar kitokių būdų, o ne darytis bizniuką, lupti babkes ir išleisti žmogų traumuotą. Tai yra absoliutus sąžinės neturėjimas. Instruktoriaus tikslas suteikti vairavimo pagrindus, direktyvas, o ne "atrūšiuoti". O po to jau žmogus pats apsisprendžia, ar šis dalykas jam ar ne jam.

[quote=axa,2010 05 06, 16:25]

Išvaryti iš kursų neturite jokios teisės. O kad ir išvarysi - nueis pas kitą . Kokia geriausia taktika? Padaryti kad jis nenorėtų niekada į rankas paimti to ginklo.
Ar jums būtų dzin, ai, moka pinigus, ir pofik, tegul turisi jis tą ginklą ir daro ką nori, jūs vykdot instrukcijas ir viskas ...

P.S. Jei jau tokia taktika, ir mokykloms tikrai "nepofik", tuomet reikėtų tą "atranką" daryti prieš užrašant į vairavimo mokyklą. Na, tarkim, tikrinti reakciją, visokius psichologinius testus ir pan., o ne priėmus (beje ir pinigus)rūpintis, kaip juo atsikratyti. Jums taip neatrodo?

Atogrąža, aš jus gerbiu, tik jau pavargau. Aš nenoriu, kad kas mano baimę palaikytų ir pan. Norėjau patarimų, gavau, pasinaudosiu. Pakeisiu instruktorių, kaip rašė s.w.a.p, bandau įteigti sau, kad rizika mažu greičiu minimali, skaitau man pasiūlytą knygą. Nenoriu kvailų palyginimų ir kaltinimų, kad jų nesuvokiu. Nesu aš visada teisi. Bet jums tai tiek sunku suvokti, o aš jau labai pavargau aiškinti. Dėkui už diskusiją. Jums per daug viskas sudėtinga. Ilsėkimės geriau. Savaitgalis.

paprieštarausiu, tai ne tik sąžinės, bet ir proto neturėjimas, nes tas jo taip "išmokytas" žmogus yra potencialus pavojus, už kurio veiksmus juk atsakingas būtent tas, kuris taip mokino. vieną dieną tas mokinys ir ant instruktoriaus užvažiuot gali.
o šiaip pilnai sutinku, kad baimės įveikimas priklauso nuo instruktoriaus ir labai daug, vienas išgąsdins taip, kad fantazija atšoks, o kitas ir didžiausią bailį išmokint sugebės. Be to po truputį su baime galima ir susigyvent, laikyt ją iššūkiu, o juk juos įveikdami mes tobulėjam, taip kad temos autorei linkėčiau kantrybės, ryžto ir užsispyrimo susigyventi su savo baimėm.

Man per sudėtinga?

Dievaž, jūs man pradedat patikti

Jums per sudėtinga. Aš labai stengiausi logiškai viską dėstyti, dievinu logiką Bet pamačiau, kad tiesiog ne visiems gi ji patinka ir ne visi ją suvokia. Čia normalu. Kartais tikrai smagu pabendrauti visiškai su sau priešingu žmogum.

Ir aš dievinu logiką. Ir logikos mokslą . Jūsų naudojate daug argumentum ad ignorantiam ir argumentum ad misericordiam, kas, žinote, yra loginės argumentacijos klaidos

Taip, kai kurie žmonės turi tik jiems suprantamą logiką. Kitiems ją suprasti tikrai sunku. Todėl vsiškai su jumis šįkart sutiksiu.

Matote, man Jūsų pavyzdžiai iš esmės jau logiškai klaidingi. Pats palyginimo pateikimas iš esmės yra loginė klaida. Todėl argumentacija, pateikiama nagrinėjant iš esmės logiškai klaidingą pavyzdį, bus klaidinga. Mes skirtingai suvokiame logiką ir klaidas Komentuojant logiškai klaidingą palyginimą, neišvengiamai atsiranda ir argumentacijos klaidos. Kai ingoruojama palyginimo klaida, argumentuojant ją sunku ištaisyti Jūsų pavyzdžiai yra prieštaravimo klaidos, t.y. pateikimas nepalyginamų tarpusavyje, vadinasi, prieštaringų dalykų.

Taip, sutinku. Jei vadovautis tik logikos mokslu, lyginti baimę vairuoti su baime lyginti drabužius taip pat klaidinga, kaip lyginti sekso ir maisto teikiamą malonumą.
... O dar buvote įsižeidusi, kai kažkas pasakė, kad nesuprantate metaforų ir perkeltinės prasmės...

o as salia BAIMES ir zodziu NEZINAU, NEMOKU, NESUPRANTU, NEJAUCHIU, NENORIU padechiau lygybes zenkla.

Papasakosiu savo juoda istorija apie mano Fobija..jei kantrybes neturit, gal neskaitykit..sunkiai tilpau i trumpa pasakojima..

AS BIJAU nardyti..ir manychiau, kad isgyvenu panashia busena kaip tu Raketa..tokia juoda panika..neuztikrintumas ar panirus isnirsiu ir liksiu gyva..esu skendusi..jausmas bjaurus, ypac kai salia nera kas padetu...bet tada matyt labai norejosi isgyventi, kad pavyko issikapanoti..pamenu, kad toje panikoje buvo pliupsnis- lyg isakymas sau nurimti, susikoncentruoti..visgi aciu, savo koviniu menu treniruotems..kad ten moko koncentracijos..ramybes..be sito kazi kaip ten butu..
Kodel sakau, vis dar bijau..nes po to ilga laika vieni, kiti draugai vis pasisaudavo mane pamokytu bardyti ir gerai plaukti, bet as ne per kur..
Mano vyras puikus plaukikas..megsta nardyti..ir as galiu drasiai juo pasitiketi..zinau, kad jis galetu mane pamokyti, nes zino kaip ismokyti..Bet as negaliu per save perzengti..kad vykdychiau jo nurodymus..o jie paprasti..tam reikia tik kibiro su vandeniu..
O siaip as visose kitose srityse..kur kalba eina apie ekstremalius dalykus..einu ir bandau net nesvarstydama..nevardinsiu kur..bet tarkim plaukioti jachta, tampyti bures, arba su baidarem srauniom upelem- plaukioju..nors esu nusiteskusi i vandeni ir panirusi...bet tai manes neatbaido..man procesas..svarbiau..nei tas galimas nusiteskimas i vandeni..nezinau kodel..as suprantu, kad tai man gali liudnai baigtis..bet as toki kaifa isgyvenu, kai isvairuoju per kokia sudetingesne vieta,..tai atstoja..ta baime..kuri yra..ir siaip as ja kazkur toli esu paslepus ir laikausi tokios filosofijos, kad kai skesiu ..tada ir ziuresiu ka daryti..bijoti ar gelbeti save..tad ir megaujuosi iki tol, kol nieko neivyko..
Bet taip jei reiktu pachiai panirti..pati savanorishkai negaliu..bet buvo keli isimtiniai atvejai...kadangi as noriu, kad mano sunus nuo mazens nebijotu vandens, as ji be gailescio nardinu, kad iprastu...o kadangi veiksmas vyko baseine, teko ir man panirti syki del jo..nes norejosi, kad jis matytu, kad as taip pat galiu, o be to aplink buvo kazkokia publika, nesinorejo sau gedos..
Todel mano vyras del tokio mano..bijau, bet kartais..lyg gal ne..bet bijau..sako, kad tai pas mane ne baime..tiesiog as tingiu mokytis ir man lengviau nezinoti, nepajausti, nesuprasti..nei imti ir padaryti tai..
As galvoju, kad jis manes nesupranta, nezino ka as isgyvenu..bet as lyg tu skirtingi zmones..man be galo smalsu ir norisi..panerti i gelme ir pamatyti ta kitoki pasauli..susigyventi su tuo, kad vanduo visur ir jis draugiskas..bet kartu..as nezinau ..kodel as save stabdau..

Nezinau, ar sugebejau perteikti..bet as tikrai, bjauriai jauciuosi panerus..ankschiau apimdavo panika, bet su laiku..ismokstu susigyveni..bet saugi vandenyje, kur nera dugno nesijauchiu

Beje kai sokau pirma syki su parashiutu ir jau lektuve, artejant mano suoliui pasakojo, kad buvo atveju..ikrito iNemuna..as galvojau..ne nesoksiu..neisplauksiu..bet pas mane tas nelemtas jausmas..na kaip as nesoksiu..negi as tokia netikele apsigedysiu..ne ramiai..jei issoksiu ir visgi pataikysiu i vandeni..nu tada ir ziuresiu kai pataikysiu..Bet kol kas dar ne sykio nepataikiau..bet niekada negali zinoti:)