geriau atsiriboti ir pabuti vienai negu atsigauti ant mylimu ar salia esanciu zmoniu.
Pasiduodu savo liūdesiui, paimu paskaityti kokią liūdną knygą ar pažiūriu graudų filmą...paverkiu...reikia leisti emocijoms išsilieti...paskui tarsi koks apsivalymas ateina ir šviesios mintys grįžta..
tada tiesiog leidziu sau liudeti, kartais ir issiverkiu..o tada tikrai ateina supratimas, kad viskas vistiek bus gerai, optimizmo padaugeja
Pasiklausau savo megiamu dainu rinkini, pazaidziu megstamiausia logini zaidima. Jeigu jau labai labai liudna - paverkiu (tik kad niekas nematytu)
Arba verkiu, arba klausau muzika visu garsu, padeda!
Kai liudna niekaip sau negaliu padeti. Labai buna sunku kai liudina kiti,o taip ir dazniausiai yra.Tada galvoju,kad viskas yra beprasmybe ir gyveni,kad tik gyvent. Kaip ir siandien.Atsikeliau,geros nuotaikos,pradejau savo darbelius daryti ir toks jausmas,kad paslydau ant slapio skuduro ir taip trenkiausi,kad skausmas buvo visame kune ir visoje sirdyje.Tai sakau perkeltine prasme.Kitiems zmonems tiesiog gera kita taip skaudinti,pasakyti karcius zodzius.Tie zodziai tai ir yra tas skuduras ant kurio as paslystu ir uzsigaunu.Diena eina i pabaiga,o man taip negera.
QUOTE(Pupsia @ 2009 10 07, 14:39)
tada tiesiog leidziu sau liudeti, kartais ir issiverkiu..o tada tikrai ateina supratimas, kad viskas vistiek bus gerai, optimizmo padaugeja 
Ir as taip,nera padeties be iseities!
As dazniausiai isijungiu muzika ir tada savaime gaunasi kad issiverkiu
kartais soku, kartais rasau eiles arba imu gitara i rankas ir bruzinu ka nors
isijungiu liudna muzika, paverkiu...ir palengveja...
Užsidarau vonioje ir truputį pagailiu savęs
kartais tai užtrunka
Tada pasižiūriu į savo išburkusią nosį ir krauju pasruvusias akis, pasibaisiu, pagalvoju, kad turėtų būt gėda dėl niekų šitaip žudytis ir paprastai nustoju






