kai nera nuotaikos paskambinu kam nors, siaip paplepeti, arba paziuriu megstama filma - turiu kelis kurie kaip vaistas veikia (Ameli, Sokoladas...)paskaitau knyga...kartais soku sau viena, koki turkista muzona arba latino...geraaa
paverkiu, kad lengviau būtų 
QUOTE(Emmaa @ 2010 02 06, 17:41)
Kai liudna niekaip sau negaliu padeti. Labai buna sunku kai liudina kiti,o taip ir dazniausiai yra.Tada galvoju,kad viskas yra beprasmybe ir gyveni,kad tik gyvent. Kaip ir siandien.Atsikeliau,geros nuotaikos,pradejau savo darbelius daryti ir toks jausmas,kad paslydau ant slapio skuduro ir taip trenkiausi,kad skausmas buvo visame kune ir visoje sirdyje.Tai sakau perkeltine prasme.Kitiems zmonems tiesiog gera kita taip skaudinti,pasakyti karcius zodzius.Tie zodziai tai ir yra tas skuduras ant kurio as paslystu ir uzsigaunu.Diena eina i pabaiga,o man taip negera.
Oj, kokie zodziai - tarsi apie mane...
Nieko nedarau. Leidžiu sau paliūdėti, daug ir apie daug ką mąstau, kartais įsijungiu kokios nors melancholiškos muzikos, kad dar aštresnis liūdesys būtų 
Laimei, liūdesys greit praeina, nes dažniausiai jis būna visiškai be pagrindo ( tai tik vėliau suprantu) 
Laimei, liūdesys greit praeina, nes dažniausiai jis būna visiškai be pagrindo ( tai tik vėliau suprantu)
QUOTE(Aistika @ 2010 02 20, 17:03)
Nieko nedarau. Leidžiu sau paliūdėti, daug ir apie daug ką mąstau, kartais įsijungiu kokios nors melancholiškos muzikos, kad dar aštresnis liūdesys būtų Laimei, liūdesys greit praeina, nes dažniausiai jis būna visiškai be pagrindo ( tai tik vėliau suprantu)
Laimei, liūdesys greit praeina, nes dažniausiai jis būna visiškai be pagrindo ( tai tik vėliau suprantu) o aš galvoju, kad niekas niekada nebūna be pagrindo...
QUOTE(laurytux @ 2010 02 20, 19:03)
o aš galvoju, kad niekas niekada nebūna be pagrindo...
Galbūt Bet kartais, kai pamąstai "atvėsusia" galva, supranti, kad yra daugiau priežasčių džiaugtis, o štai liūdėti kaip ir nėr dėl ko (nekalbu apie tai, kai nutinka tikrai kažkas siaubingo, kai liūdesys tampa skausmu) .. Mano liūdesys dažnai būna susigalvotas, tad ir pagrindo dažnai nerandu
QUOTE(Aistika @ 2010 02 20, 21:39)
Galbūt Bet kartais, kai pamąstai "atvėsusia" galva, supranti, kad yra daugiau priežasčių džiaugtis, o štai liūdėti kaip ir nėr dėl ko (nekalbu apie tai, kai nutinka tikrai kažkas siaubingo, kai liūdesys tampa skausmu) .. Mano liūdesys dažnai būna susigalvotas, tad ir pagrindo dažnai nerandu 
Labai labai sutinku su Jumis. Zinoma, kartais net menkiausia smulkmena gali taaaip nuliudinti, kad vaje vaje...bet isigilinus supranti, kad kiek daug dideliu ir svarbiu esmiu gyvenime yra, del kuriu reikia dziaugtis ir vertinti kiekviena akimirka 
Kai buna liudna, pagalvoju, kad gyvenimas per trumpas liudeti, reikia megautis kiekviena akimirka. Ir tuomet stengiuosi padaryti ka nors gero, kad ir pakelti siuksle nuo gatves... Man tai padeda 
Man tai padeda
o as paverkiu kai apima liudesys kazkaip legviau tada pasidaro kazkaip nesistengiu visaip kelti nuotaikos, praeina liudesys juk visvien
kazkaip legviau tada pasidaro kazkaip nesistengiu visaip kelti nuotaikos, praeina liudesys juk visvien
Aš gal laimingas žmogus 
Bet jau laaabai seniai man buvo liūdna. Anksčiau liūdesiui užpuolus išsiverkdavau ir tada muzikos terapija bandydavau gydytis. Vėl gi pagal nuotaiką - arba ką nors linksma klausydavausi, arba ką nors, kas sukelia pykti. Išsiliedavau tada ir ramu
Bet jau laaabai seniai man buvo liūdna. Anksčiau liūdesiui užpuolus išsiverkdavau ir tada muzikos terapija bandydavau gydytis. Vėl gi pagal nuotaiką - arba ką nors linksma klausydavausi, arba ką nors, kas sukelia pykti. Išsiliedavau tada ir ramu
QUOTE(Aistika @ 2010 02 20, 20:39)
Galbūt Bet kartais, kai pamąstai "atvėsusia" galva, supranti, kad yra daugiau priežasčių džiaugtis, o štai liūdėti kaip ir nėr dėl ko (nekalbu apie tai, kai nutinka tikrai kažkas siaubingo, kai liūdesys tampa skausmu) .. Mano liūdesys dažnai būna susigalvotas, tad ir pagrindo dažnai nerandu Dažniau reikia galvot apie priežastis dėl kurių reikia džiaugtis..bet ne visada pasiseka..Taip sutvertas žmogus..
