priklauso kokio lygio tas liūdesys... kartais tiesiog leidžiu sau išsibliauti ir pasidarau šimtąkart geriau

bet kai verkt nesinori, o norisi nuvyt liūdna mintis tai aš dažniausiai:
stengiuosi su kuo nors pasikalbėti ar pabedrauti telefonu, skype ir pan, kad prablaškyti mintis;
einu gaminti ką nors skanaus;
pasiskaitau kokį linksmą puslapiuką;
stengiuos save nuramniti, galvodama, kad man ne taip ir blogai, yra kam ir blogiau
Nėra nepasiekiamų tikslų ir svajonių, yra tik silpni charakteriai ir per mažai pastangų.