kai būna liūdna, o kad būna tai tikrai, užsidarau savyje, laiką noriu leisti visiškoj vienatvėj, gera knyga ar šampano taurė kartais padeda...verkiu retai, visas ašaras palikau ankstyvoje jaunystėje...
klausau liudnos muzikos,daaug verkiu,nes tik taip islieju kas susikaupe,o ir taip esu verksne,del smulkmenu pradedu asaroti
MB nekencia tokiu scenu.
Man siandien beprotiskai liudna
siaip priklauso nuo savijautos, nes liudesys nevisada buna vienodas... kartais verkiu, kartais sedu i masina ir garsiai pasileidziu muzika, ir suku ratus po miesta (tai dazniausiai nakty buna), jei diena tai lekiu i autostrada ir prasinesu kokiu 150km greiciu
Esu gan jautri, be to, uždaroka
Kartais padeda išsiverkimas, papliurpimas su draugėmis, žaidimai su vaikais.
Jei susipykstam su vyru, traukiu pasivaikščioti su vaikais, o kartais ir viena - bent jau iki parduotuvės nueinu, bet tokiu atveju geriau neprisipirkti, nes grįžus ir pamačius kad niekams išleidau, nuotaika gali tapti darrr blogesnė
Šiaip jau neturiu tos bėdos - pirkimo manijos
Ir gerai, biudžetas nenukenčia.
Geriau maži džiaugsmeliai -muzikos pasiklausymas, vaikai, vonia, knygelė ar žurnalas, geras filmas. Kartais užtenka trumpai pabūti vienai. O kartais tenka išlaukti, nuotaika bjauri, mintys juodos
Dažniausia be priežasties, o gal yra ta priežastis - PMS, tampu ragana bambekle, kuri gadina nuotaiką ir sau, ir kitiems...
esu iš prigimties liūdna,melancholiška.tad reaguoju tik į stipresnius liūdesius..dažniausiai gydausi literatūra ar kinu.jei jaučiu,kad liūdesys palenkiamas į teigiamesnę emociją,tada stengiuosi save palepinti,muzika būna linksmesnė,filmas nuotaikingesnis,skaitalai pozityvesni..kartais pasikviečiu ką nors į svečius ar išeinu į gamtą.gamta mane labai nuramina,užliūliuoja..
jeigu liūdesys toks,kokio nebelabai matau,kad atsikratysiu..dar labiau jį supurtau..alkoholiu,dramatiškais filmais,atsiribojimu,tapyba..apskritai,piešimas,tapyba mane visiškai išlaisvina,su jais aš įgaunu jėgos nustumti dvasinius skaudulius į šoną.stengiuosi sukaupti ir susprogdinti.kartais tiesiog užmiegu.
tik va,niekada nežinai..ar atsikėlus ryte bus lyg niekur nieko..ar dar blogiau;/
o šiaip gal čia labiau kalbėjau ne apie liūdesį,o apie depresiją.kovoju su ja treti metai.
jeigu liūdesys toks,kokio nebelabai matau,kad atsikratysiu..dar labiau jį supurtau..alkoholiu,dramatiškais filmais,atsiribojimu,tapyba..apskritai,piešimas,tapyba mane visiškai išlaisvina,su jais aš įgaunu jėgos nustumti dvasinius skaudulius į šoną.stengiuosi sukaupti ir susprogdinti.kartais tiesiog užmiegu.
tik va,niekada nežinai..ar atsikėlus ryte bus lyg niekur nieko..ar dar blogiau;/
o šiaip gal čia labiau kalbėjau ne apie liūdesį,o apie depresiją.kovoju su ja treti metai.
kai man buna liudna stengiuosi iseiti i stadiona pasportuoti, kazkaip jegu ir teigiamu emociju gaunu
kartais klausau liudnos muzikos, kartais - linksmos, kartais tiesiog einu miegot, juk kita diena buna kitokia.. stengiuosi liudesyje iziureti kazka teigiama..
einu pasivaikščioti į gamtą, paskaityti knygą, tiesiog nuraminti mintis, mąstyti pozityviai...
Kai liūdna, dabar jau žinau - tik nesėst prie kompiuterio! Nes tada gal kokia bloga energija į mane įsiskverbia
ir aš toookia pikta tampu, prasėdžiu prie jo keletą valandų, jaučiuos it nesava. Ir jau tada absoliučiai viskas piktina, liūdina..
Kaip ir daugelis minėjo, tai man padeda vonios malonumai, grožio procedūros, skaitymas, vaikščiojimas, bėgiojimas - grynas oras, ir veiksmai, kuriuos labiausiai mėgstu. Žodžiu, pamaloninti save. Tik deja, kai liūdžiu man visai savęs negaila ir nesinori savęs mylėti kažkodėl
Kaip ir daugelis minėjo, tai man padeda vonios malonumai, grožio procedūros, skaitymas, vaikščiojimas, bėgiojimas - grynas oras, ir veiksmai, kuriuos labiausiai mėgstu. Žodžiu, pamaloninti save. Tik deja, kai liūdžiu man visai savęs negaila ir nesinori savęs mylėti kažkodėl








