Įkraunama...
Įkraunama...

Ką darote, kai liūdna?

QUOTE(bimkutele @ 2008 05 20, 22:44)
Verkiu kol uzmiegu,atsibudus lengviau pasijauciu blush-anim-cl.gif

Bet tada skauda akis, o jos tokios būna užtinusios...aš jau neverkiu, o papraščiausiai einu sportuoti ar tai dviratį minu, ar tai bėgimo takelį kankinu...sporto eigoje viską apgalvoju, kartais atrandu, kad galėjo būti ir blogiau, vien nuo tokios minties gera palieka ax.gif
Atsakyti
QUOTE(atviraj @ 2008 05 18, 11:48)
as tai liudnu dainu pasileidziu ir issiverkiu sad.gif


aga, čia ir aš taip darau.. o kartais dar kai ir liūdna ir pikta einu kokių fiziškai alinančių darbų daryt...
Atsakyti
klausausi muzikos... wub.gif
Atsakyti
QUOTE(coffee @ 2008 05 06, 15:31)
..dažniausiai gydausi literatūra ar kinu.

kai būdavau viena (be vyro, be vaiko) tas liudnumas užeidavo daug dažniau su gan globaliais/retoriniais klausimais: kam gyvenu, kas esu, koks gyvenimo tikslas ir t.t. Bet tada turėjau prabangą "gydytis" kinu, gera knyga, pasisedėjimu su drauge kavinėj, filosofuoti su įdomiu pašnekovu.
O dabar kai liūdna, liko tik paprasčiausias fizeologinis poreikis "išsikrauti" ir paprasčiausias kelias - ašaros. Nes su vaiku, nei paskaitysi, nei įsigilinsi, jau nekalbant apie kiną, kavinę ir t.t.
Atsakyti
man kaip kitoms isiverkti neiseina,kaskaip sunkiai tos asaros rieda blush2.gif bet ne visada buna ir isimciu,kai tik atsitinka kasnors nereiksminga nepajuntu kai kai akys pilnos asaru..kartais liudesys buna labai stiprus kaskur viduje kad niekaip neina jo isvaryt lauk,taip buna sunku kad nezinau kas ir kodel.
kartais pauostau kokiu nors maloniu kvapu,tu kur zvalina ar ramina...ir kartais padeda,klausau kokia sena sena muzikakur tik tevai ar seneliai klauso blush2.gif taip nejucia prisimenu vaikyste kas buvo kvaila juokinga ar geramir nuo tokiu prisiminimu kartais sviesiau pasidaro.
siandien kaip tycia,is po vakar visdar blogas slogutis uzejes, nepadeda nei kvapai,nei muzika,nei prisiminimai,tiesiog tingiu apie kaska galvot,norisi net negulet o kaskaip pluduriuot,kad kunas lyg besvoris butu...
Atsakyti
Išsiblaiunu, pagailiu saves......pagalvoju, yra kaip yra ir gyvenu toliau............... verysad.gif
Atsakyti
kai liudna, as sportuoju, klausausi lyrisku dainu, verkiu, klasuasaausi linksmos muzikos, einu pas draugus, einu pasivaiksciot, padovanoju draugams netiketa kokia nors maza dovanele, jie padovanoja man sypsena ir as sypsausi, stengiuosi dziaugtis uz kitus, manau kad gyvenime nera man blogiasia ir stengiuosi kiekviename blogyje iziureti kiek galima daugiau gerio.. zinokit veikia, nuotaika darosi pakili smile.gif
Atsakyti
žliumbiu, žliumbiu, dar paieškau dirgiklio(pasileidžiu velnio nuotakos liūdniausias melodijas ar liūdniausius prisiminimus traukiu iš atminties ), pradedu raudot, užsibaubiu negyvai, nu ir baubiu, baubiu, baubiu... po to vaikštau kai zombis, užbrinkusia marmuze ir tuščia makaule. ale gerai. gal nuo infarkto nigdi nemirsiu g.gif
Atsakyti
einu shopintis pas tarpininkes 4u.gif iskart pasidaro lengviau smile.gif
Atsakyti
kai taip buna,kartais paskambinu draugo mamai,ji turi puikia savybe pralinksminti wub.gif ,buna kad pradedu rasyt dienorasti,tada matau kame tas liudnumas slypi
Atsakyti

kaip tave gerai suprantu, G.Persija!

ir man patikdavo liudesi marinti knygom, filmais, naujais atradimais..
kartais siaip slampinedavau gatvem, stebedavau zmones, o gryzusi tapydavau iki paryciu..

o dabar..kai du vaikai pametinukai, tai laiko tam visai nera ir neaisku ar dar kada galesiu sau leisti taip..

todel dazniausiai kai liudna tiesiog zliumbiu
Atsakyti
daznaaikai liudnaa einu shoppintis. nuotaikaa kaip mat pagereja.
o jei ne- pasidarau koteiliuka lotuliukas.gif ganaa stipru lotuliukas.gif ir vaikstau po namus visa ne kokia lotuliukas.gif lotuliukas.gif
Atsakyti