Namas ar butas II

Na tas tai taip, bet kais aš šiuo metu gyvenu daugiabutyje su 20 kaimynų tai 3 kaimynai atrodo vieni niekai . Esminis dalykas, man įdomu kiek kainuotų tokio namo išlaikymas. Nes dabar gyventi 3k bute, man jau gaunasi prabanga, žiemą už komunalinius mokame apie 800 lt Kaina man prieinama, prabangesnio namo neįpirktume

Na aš irgi gyvenu Vilniuje, 2km nuo katedros aikštės, bute naujos statybos name su aikštele po namu. Namo niekada nenorėjau, nes ir taip žmoną į darbą, vaiką į mokyklą vežu, vakare parsivežu, tai jei užmiestyje - nusišaučiau. Pats dirbu namuose, nors dar kasdien pravažiuoju savais reikalais, tai per dieną prisuku vidutiniškai daugiau nei 100km. Arba apie 50000km per metus. Laiko kūrenti, kasti sniegą, pjauti žolę neturiu, noro irgi. Esu tingus. Man knygeles laisvalaikiu skaityti. Mėsos kepimas neaktualus - esu vegetaras, puotos irgi - esu abstinentas. Butas mano gyvenimo būdui labai tinka, jame praleidžiu didumą savo laiko. Svečių nepriiminėju, tai ploto man užtenka. Finansinės galimybės turėti namą leidžia. Net dabar, net be paskolų. Bet smagiau kai pinigas pinigą augina, nei nusipirkti pinigus ryjantį turtą. Už namą balsuosiu kai vaikas užaugs, ir pats savimi pasirūpins, bet tikriausiai ir tada ar norėsis naujų rūpesčių, gal gyvensiu kelionėse. Ir išvis diskusijos kas geriau yra beprasmės. Kiekvienam savo. O tiksliau butų formuluoti, kur Jums labiau patinka gyventi.

Labai gera formuluotė Gyvenimo būdas ir prioritetai. Tik dar pridėčiau, kad gerai gyventi visur, kai turi už ką gyventi, o ne išgyventi. Kai nedomina kasdien besikeičiančios ne vartotojo naudai kuro kainos, šildymo išlaidos ir kt. Kai nereikia galvoti, ar turėsi po metų dviejų už ką vaikus vežioti į mokslus, užtikrinti jiems privalomą lavinimą, normalų gyvenimą.

Idomu, kur, kaip ir kada reikia gyventi, kad galetum visiskai atsiriboti nuo kuro ir sildymo islaidu? Ir kaip reikia "nubomzeti", kad nebeuztikrintum vaikams privalomo ugdymo ir normalaus gyvenimo?

Nesupratai apie ką rašiau. Mintis buvo tokia, kad reikia pasirinkti tokį būstą, kuris nekeltų galvos skausmo. O ne tarnauti jam ir drebėti dėl menkiausio pokyčio. Ne viską lengva parduoti ar pakeisti.

Na bet gi gyvenime nieko negli suplanuoti, būna visokių čp "iš dangaus". Niekas nežino ar duotuoju momentu pasirinktas būstas pagal galimybę, po 1mėn netaps didžiausiu galvos skausmu.

Daug ką galima suplanuoti, patikėkit. O jei vos per mėnesį gali pasikeisti tiek, vadinasi kažkur buvo spraga ir už tai tenka priimti nepopuliarų sprendimą.

Čia kaip tame anekdote, ištrauka: vos pradėjome gyventi ir pinigai baigėsi (geriau skamba rusų k.). Moralas aiškus.

Pirmą kartą per savo buvimo SM istoriją sutinku su Subjektyviosios nuomone.
Pasakyta tiksliai į dešimtuką.

Gerai gyventi ten, kur taika, ramybė, laukianti šeima, draugiška aplinka, tokiame būste kurio išlaikymas ir gyvenimas jame atitinka žmogaus pajamas. O ar tai butas ar namas- iš tiesų nėra skirtumo.

O atsakant į temos klausimą:
Aš 20 metų gyvenau bute, tada kelis metus- name, tada- sutuoktinis vėl į butą "įkišo" 7 metams ir galiausia va vėl gyvename name.
Na ir ką- man labiausiai įstirgusi BUTO problema buvo...kaimynai.
Skundėsi jie mano vaikų trepsėjimu, skundžiausi aš jų nevalyvumu. Pykomės dėl mašinų parkingo, dėl nedalyvavimo kiemo pavasarinio tvarkymo talkose ir tak dalše
Jei buto kaimynai mąsto ir elgiasi analogiškai kaip tu- tada super, bet tai būtų fenomenas...
Kartais pagalvoju- galbūt netgi norėčiau vienkiemio laukuose. Dėl 100procentinio privatumo. Šis variantas atmetamas dėl vaikų, ir jų patogaus susisiekimo, dėl saugumo ir etc.
Na o senatvėje, kai mano sutuoktinis- senelis jau nebegalės manęs nuvežti pas "daktarę" eilinio receptuko vaistams nuo spaudimo kraustysimės į butą kuris bus name šalia poliklinikos. (arba nebent netoli mūsų namo polikliniką pastatys ) Ir dejuosiu vėl dėl kaimynų...
Aš manau- kiekvienam gyvenimo tarpsniui- savas būstas. Pagal pajamas, pagal norus, pagal poreikius.
Jei rinktis dabar- renkuosi namą.Ir džiaugiuosi juo be galo. Bet senatvėje JAU galiu sakyti ir kitaip... bet labai giolioje senatvėje... (jei tokios sulauksiu)

pasikartosiu:Labai labai teisingas AXa posakis
geras butas geriau nei blogas namas
geras namas geriau nei geras butas...

Manau, kad supratau, ka rasei. Kad name gyvenantiems skurdo atveju tavo nuomone butu sunkiau Nu nemanau, zinok. Turint nuosava nama skurdo atveju galima ir darzoviu vietoj vejos pasiaugint ir vistu ar kiaulaite garaze, jei jau tirstinant spalvas Vis daugiau galimybiu prasimaitint karo metais Vaikai nebadautu. Ir pasislept karo metais geriau - issikasi ir issibetonuoji savo sklype asmenine sleptuve nuo bombu
Dar nesuprantu savokos "tarnavimas bustui". Ne karto gyvenime nesu tarnavusi nei namui, nei butui. Tiesiog gyvenau ir tiek

Jei namas apšildomas dujomis- tada galbūt pablogėjus finansinei padėčiai būtų nekas. Dujos pabrango-alga sumažėjo- sėdime šaltyje. Pinigų KK katilui ir šyldymo sistemos pertvarkai nėra.
Todėl reikia numatyti viską.
Karo metu dujų irgi spėju negautume, malkų pilni Lietuvos miškai.
Aš tik tokią namo teikiamą "nelaimę" įžvelgiu.

Planuoti, strateguoti, manrods, gali tik rimciau tuo besidomintis zmogus. O eiliniams pilieciams, kurie nesiekia uzdirbti is NT, tas yra beveik neimanoma, nes zmones paprasciausiai gyvena kazkuo kitu: dirba savo tiesioginius darbus, augina vaikus ir pan. O tam planavimui reikia labai nemazai laiko, gyventi tuo kasdien, sekti rinka... Tai butu tarsi dar vienas, papildomas, darbas. Gaila, kad paroje - tik 24 val.

Vis tik būstas perkamas/statomas ne taip ir dažnai gyvenime, tai ganėtinai brangus pirkinys, tad kartais vertėtų atidžiau paanalizuoti. Ypač atsižvelgiant į poreikius ir dar daugiau - į galimybes. Sutinku, kad yra paradoksas, kai žmonės perka nežino ką ir pasirašinėja sutartis jų net neskaitydami. Po to atsiranda įvairių brangiai kainuojančių "niuansų"...

dije