kas iš mamų yra psichologės?

Ir man būtų įdomu, aš taip pat šiemet baigiu bakalaurą

Sveikos, kolegės, esamos ir būsimos
baigiau jau daugiau nei prieš dešimt metų, tai vargu ar galiu tiksliai informuoti. Kiek žinau, baigusiems VU bakalaurą niekas nepasikeitė - stojamasis balas skaičiuojamas iš kelių egzaminų plius bakalaurinio darbo įvertinimas.
Geriausia, manyčiau, būtų pasiskambinti į katedrą (ten, kur norit stoti) ir susižinoti.

VU akademinė bendruomenė į VDU žiūri iš esmės palankiai. Vertinant mokymosi programas, tik šių dviejų universitetų paruošimas yra prilyginamas kitų šalių, kur psichologijos mokymo tradicija žymiai senesnė. Klaipėdos universitetui dar reikia labai pasitempti, o Šiauliuose ir VPU nesiūlyčiau psichologijos studijuoti, jeigu norisi turėti išsilavinimą, o ne popieriuką, vadinamą diplomu.

Magistrantūroje studijuoti man buvo įdomiausia - nors ir bakalauro studijos buvo vertingos. Baigiau klinikinę - tai ir buvo tai, apie ką dar keturiolikos metų svajojau:) Tik yra vienas svarbus bet - klinikinę kryptį baigus, kaip gydytojams, vien universiteto neužteks. Aišku, užtenka tik klinikinio magistro, kad dirbtumėte sveikatos sistemos įstaigose, nemažai išmanysite ir psichodiagnostiką, turėsite šiek tiek žinių ir praktikos apie konsultavimą. Daugumai vis dėlto norisi eiti toliau, o tai reiškia mokytis psichoterapijos. Tai kainuoja ir laiko (dar minimum 4-5 metai), ir pinigų (geriau neskaičiuosiu ).
Organizacinės psichologijos specialistai geriau uždirba, yra paklausesni (ypač jei dar nepatingi vadybą, ekonomiką ar teisę pastudijuoti). Bet čia priklauso nuo to, kur jautiesi savo vietoje. Mane, kaip ir *pleputę* nuo atrankų purto (yra tekę tai dayti, kai reikėjo kažkaip išgyventi, o alga psichiatrinėje buvo katino ašaros), bet taip pat purto nuo diagnostikos non stop, ką tekdavo daryti poliklinikoje (tuomet buvo tokia situacija).

Labai butu idomu, kaip atradote sau tinkamiausią darbą? Ką dabar dirbate ir ar esate apskritai patenkinta šios specialybės pasirinkimu?

Nežinau, ar manęs klausiate, bet parašysiu:)
Aš neieškojau tinkamiausio darbo. Ieškojau, kur būtų įdomu ir naudinga
(įgyčiau žinių ir įgūdžių). Todėl studijuodama ėjau į Jaunimo liniją - mokytis konsultuoti. Vėliau - dirbti į psichiatrijos ligoninę (ten buvo geriausia praktika), po to, kai ėmiau daugiau dirbti psichoterapiškai, perėjau dirbti į Psichikos sveikatos centrą, dar vėliau pradėjau privačią praktiką.
Esu labai patenkinta, nes jaučiu, kad prasmingai gyvenu. Jaučiu, kad dirbu tai, ką ir turėčiau, esu savo vietoje, man labai įdomu. Matyti, kaip atsitiesia žmogus - didžiausia privilegija. Truputį panašu, kaip vaiką auginant. Gal ne visai taip... tiksliau, truputį padėti, kartais - atsiskleisti, kartais - paaugti, pasveikti

ačiū Mirga iž komentarus Už bandymą niex per galvelę neduos, taigi bandysiu laimę stoti į VU, jei jau nepriims, tada liksiu VDU. O į kurią sritį noriu - nors persiplėšk - nežinau Gal pačiai reikia apsilankyti pas psichologą arba mokysiuos ir ten ir ten


P.S. Beje gal kuriai nors dirbančiai psichologei reiktų geros asistentės? Arba žinot kokį panašų darbelį?


Kas neieško - tas neranda

Gerai, kai žmonės laimingi suradę sau tinkantį darbą Aš irgi to siekiu. Ir jei man būtų kokia dešimčia metų mažiau, studijuočiau tikrai klinikinę psichologiją. O dabar jaučiu bus organizacinė...

Shokoladka, tai mes kursiokės??

CESARIA, kiek supratau iš tavo ankstesnių pasisakymų tai tu neakivaizdininkė (pataisysi, jeigu klystu), o aš akivaizdininkė

ir paskutiniu metu irgi labiau linkstu prie organizacinės, nors....

Taip, as neakivaizdininke

Laba diena, as noriu draugauti. Tik dabar kazkaip cia pataikiau. Esu psichologe ir dirbu ja Ar galima su jumis draugaut?
Papildyta:


o cia tai netiketas rakursas

Norilonyte, sveika prisijungus

Jungiuosi ir as pagaliau prie jusu:)
sveiki:)
Sakau "pagaliau", nes jau seniai skaityneju sia tema,ir pavydziu jau esamoms,ar dar busimoms psichologems
Pati jau senokai noriu studijuot sioj srityj,nors jau viena speicalybe turiu,bet bijau,kad istojus ten, vel neapsirikti.Nors dabar atrodo,kad tai mano pasaukimas:)Nes lygtai niekur saves daugiau kolkas nematau ir neisivaizduoju
Bet kita vertus,noreti neuztenka.Kartais norai nesutampa su galimybems.Ir bijau,kad nepavyks istoti,pritruks balu Nors manau,bet ka padaryciau,kad tik ten patekciau ir buciau su jumis:)

Sveika
Kodėl netikėtas? Kalbėjom su Gailiene (prieš metus, gal pora?) apie kitų universitetų ruošiamus psichologus. Vienintelių VDU rengimo programa ir dėstytojai - verti pasitikėjimo.
Papildyta:

Aišku, tik norėti - neužtenka, bet jei bijosi (nepavyks, pritrūks ir t.t.), tai tikrai sau nepadėsi.
Drąsiau