Sveikos,
Mes irgi patyrėm siaubingą bėdą - persileidimą. Nesinori prisiminti, bet žinau, kaip pati skaičiau tokiose temose istorijų ir mane užplūsdavo viltis...
Mes bandėme, kaip dabar atrodo, nelabai ilgai - apie metus. Bet tada tai buvo tiesiog kiekvieno mėnesio tragedija

Man atrodė, kad niekada nepastosiu. Begalės tyrimų man, vyrui. Neviltis VISUR. O jau kokį pelną nėštumo testus gaminančiom įmonėm buvo

Ir nieko.
Poto padarėm laparoskopija. Nu viskas lygtai gerai. Vis bandome ir bandome.
Ir niekad neužmiršiu, kai eilinį kartą pasidariau testą (ciklas šaibom nuėjęs seniai buvo, tad nesuprasi, kada vėluoja, kada ne) ir pamačiau antrą juostelę. Net ir dabar drebulys krečia...Juk ne 20 mums jau, ilgai prie to ėjom, svavojom, kaip tą juostelę pamatysim... Tą patį vakarą padarėm dar 5(!) skirtingus testus ir TAIP, buvo visose teigiamas rezultatas.
O po savaitės atsitiko savaiminis persileidimas. Oi, kaip buvo baisu

Nedetalizuosiu.
Ir pasakė mums 3 mėnesius saugotis. Bet, patikėkit, kaip atrodo, gerai besilaikėm, aš verkiau kiekvieną kartą, kai vyras nematydavo. Vyras, įtariu, laikėsi dėl manęs.
Žodžiu, praeina mmm, darbų buvo pilna. Dirbau ir kažkaip mažiau pradėjau apie tai galvoti...Ir važiuoju per pietų pertrauką pas vyrą į darbą, kažko neprisimenu. Ir prieš šviesoforą sustojau ir mane taip lengvai papykino. "Na, galvoju, Čili kažką ne tai suvalgiau..." Ir visai užmiršau apie tai. O po savaitės buvo lapkričio 1, peškom su vyru iš senamiesčio (dar ten gyvenom) nuėjom iki Antakalnio kapinių, po to - iki Rasų. Žodžiu, pasivaikčiojom. Grįžau ir galvoju, kad niekas nebeįdomu, tik pamiegoti. Ir taip atsijungiau, kad nieko negirdėjau - nei kaip vyras išėjo į treniruotę, nei kaip grįžo...Atsibūdau ir nuėjau į WC. Pakeliui prisimeniau, kad nuo praeito karto liko dar testas pats pigiausias neišnaudotas.
Padariau. Nieko, nei vienos juostelės

Palikau jį WC, nuėjau į virtuvę ir pagalvojau, kad dar pamiegočiau

Tada grįžau prie palikto testo ir pamačiau 2 ryškias juosteles...
Bet džiaugsmo, kaip pirmą kartą, nebuvo. Buvo nerimas: kad tik neatsitiktų, kaip pirmą kartą...Vyras iš karto paguldė mane, glostė galvą ir pasakė, kad dabar tikrai viskas bus gerai... [Blin, apsiverkiau, kol rašiau]
O dabar, kaip matote iš liniuotės, laukiame Didžiosios Dienos, kuri ne už kalnų.
Nors išėjo tiesiog visa istorija, noriu pasakyti, kad svajojau parašyti apie tai seniai, tik kažkaip neišeidavo. Taigi, linkiu visoms planuojančioms kuo stipresnės sveikatos ir kuo greitesnio jų nuoširdžiausios svajonės išsipildymo