Pastojimas po persileidimo

Taip smagu skaityti istorijas su laiminga pabaiga. Tai suteikia vilties ir kiek numalšina didžiulę baimę po pirmo nesėkmingo karto

Labuka Busta! Dideliausi sveikinimai

Dideliausi sveikinimai
Stiprybes ir sekmes

Kaip džiugu už tas, kurioms vėl nusišypsojo didelis džiaugsmelis ir vėl pavyko Labai sveikinu, linkiu sveikatytės! Aukit dideli su žirniukais
O aš po atliktos abrazijos vis dar nesulaukiu savo mmm... Jau eina 38 c.d. bet nieko... O taip laukiu, nes gydytoja sakė, kad po pirmų mmm vėl galėsim planuoti na tikiuosi greitai jos ateis ir vėl geitai galėsiu džiaugtis

Ačiū už sveikinimus

Kaip tau, Amade, sekasi?

Atidėjusios planuojame meetuką birželio 21 d. Kaune, gal nori prisijungti?




Mano pirmos mmm atėjo kaip įprastai po 28 d., bet buvo tokios ne visai tikros- tamsus tepliojimas, bet paskui buvo jau normalios kitos.

O ciklas dažniausiai išsireguliuoja po abrazijos, pirmų mmm gali ir iki 50 dienų laukti, bet čia nieko baisaus

Tikiuosi kad greitai sulauskiu mmm Ačiū už palaikymą
Lengvo tau nešiojimo

man po pirmos abrazijos mmm atėjo tik 60 c.d., taip, kad nesijaudink, gali jos ir užtrukti...

Laba laba, man sekasi keistai... mmm atejo po 40 d si cikla,2 testai buvo neigiami, bet tos mmm jau astunta diena o nenyksta, ir visas tas dienas tokios labai negausios ir labai sviesus ne mmm-iskas kraujas Kazkaip labai keista, bet gal cia dar normalu... Aisku, jei dar kelias dienas nesibaigs pedinsiu pas kokia daktare ziuret, kas cia vyksta...

Sveikos,

Mes irgi patyrėm siaubingą bėdą - persileidimą. Nesinori prisiminti, bet žinau, kaip pati skaičiau tokiose temose istorijų ir mane užplūsdavo viltis...

Mes bandėme, kaip dabar atrodo, nelabai ilgai - apie metus. Bet tada tai buvo tiesiog kiekvieno mėnesio tragedija Man atrodė, kad niekada nepastosiu. Begalės tyrimų man, vyrui. Neviltis VISUR. O jau kokį pelną nėštumo testus gaminančiom įmonėm buvo Ir nieko.

Poto padarėm laparoskopija. Nu viskas lygtai gerai. Vis bandome ir bandome.
Ir niekad neužmiršiu, kai eilinį kartą pasidariau testą (ciklas šaibom nuėjęs seniai buvo, tad nesuprasi, kada vėluoja, kada ne) ir pamačiau antrą juostelę. Net ir dabar drebulys krečia...Juk ne 20 mums jau, ilgai prie to ėjom, svavojom, kaip tą juostelę pamatysim... Tą patį vakarą padarėm dar 5(!) skirtingus testus ir TAIP, buvo visose teigiamas rezultatas.
O po savaitės atsitiko savaiminis persileidimas. Oi, kaip buvo baisu Nedetalizuosiu.

Ir pasakė mums 3 mėnesius saugotis. Bet, patikėkit, kaip atrodo, gerai besilaikėm, aš verkiau kiekvieną kartą, kai vyras nematydavo. Vyras, įtariu, laikėsi dėl manęs.

Žodžiu, praeina mmm, darbų buvo pilna. Dirbau ir kažkaip mažiau pradėjau apie tai galvoti...Ir važiuoju per pietų pertrauką pas vyrą į darbą, kažko neprisimenu. Ir prieš šviesoforą sustojau ir mane taip lengvai papykino. "Na, galvoju, Čili kažką ne tai suvalgiau..." Ir visai užmiršau apie tai. O po savaitės buvo lapkričio 1, peškom su vyru iš senamiesčio (dar ten gyvenom) nuėjom iki Antakalnio kapinių, po to - iki Rasų. Žodžiu, pasivaikčiojom. Grįžau ir galvoju, kad niekas nebeįdomu, tik pamiegoti. Ir taip atsijungiau, kad nieko negirdėjau - nei kaip vyras išėjo į treniruotę, nei kaip grįžo...Atsibūdau ir nuėjau į WC. Pakeliui prisimeniau, kad nuo praeito karto liko dar testas pats pigiausias neišnaudotas.
Padariau. Nieko, nei vienos juostelės Palikau jį WC, nuėjau į virtuvę ir pagalvojau, kad dar pamiegočiau Tada grįžau prie palikto testo ir pamačiau 2 ryškias juosteles...

Bet džiaugsmo, kaip pirmą kartą, nebuvo. Buvo nerimas: kad tik neatsitiktų, kaip pirmą kartą...Vyras iš karto paguldė mane, glostė galvą ir pasakė, kad dabar tikrai viskas bus gerai... [Blin, apsiverkiau, kol rašiau]

O dabar, kaip matote iš liniuotės, laukiame Didžiosios Dienos, kuri ne už kalnų.

Nors išėjo tiesiog visa istorija, noriu pasakyti, kad svajojau parašyti apie tai seniai, tik kažkaip neišeidavo. Taigi, linkiu visoms planuojančioms kuo stipresnės sveikatos ir kuo greitesnio jų nuoširdžiausios svajonės išsipildymo

Sveikos,

Man po persileidimo jau praejo 3 men. Ir dabar galvoju ka daryti?
Persileidimas ivyko savaime, o ligonineje man ,,viska" paliko, veliau tiktai gydytoja padare valyma, nes gresia uzdegimu.
Padariau dal tyrimu del bakteriju. Rado mikoplazmu.
Bet dabar jauciuosiu puikai, nors sirdis skauda, ir nezinau ar laukti, kad pakartoti tyrimus, po antibiotiku ciklu? O dabar kaip tik, galima pabandyti, ir norisi, ir kazkas laiko...
Buvo dar pas viena gydytoja, ta pasake issitirti del citomegalo viruso. Atrodo, kad kai ieskos, tai visada kokia nors liga suras
O kaip Jus galvojate?
Nestumas nebuvo planuotas, bet taip dziaugemes, a tokia nelaime 9 savaite.
Dabar planuojame (nors tuo mazylio, kuris suteike tiek dziugsmo, niekada nepamirsim), bet bijome, kad nepasikartotu.

Sloneczko,
ir as turejau persileidima 9 sav. Kaip dabar suzinojau galejo buti ne tik virusiukai, bet ir geltonkunio trukumas, kuris atstatomas su Duphaston.
Ir as pirmaji savo nestuma atsimenu geriausiai.. Iki dabar skaiciuoju kiek vaikuciui butu dabar metuku..
Bet tu tik nenusimink.. cia tiek daug optimistiniu variantu pas mergaites

Aciu