Alchemie, jei turėsi daugiau žinių apie planuojamą muzikos terapiją Klaipėdoje, labai laukiu
Keli Mutu mano, kad gydo santykis... aš gi sakyčiau, kad santykis yra vienas iš terapijos tikslų. Ne tik vaiko ir terapeuto, bet pirmoj eilėj vaiko santykis su pačiu savimi. Tai ir savęs suvokimas, tai ir muzikos garso suvokimas, jo pajautimas, interpretacija ir panaudojimas, tai ir savireguliacijos dalykai, ir labai daug prasmingų atradimų jam pačiam. Terapeutas - įrankis, bet gydo muzika. Banali ir N kartų girdėta frazė, bet kiek daug gėrio už jos: " Muzika pati yra jausmas".
Ir aš maniau, kad specialus muzikos terapeuto išsilavinimas visiškai nesvarbu, maniau, kad ir pati su savo nebaigtu muzikiniu ir labai gerai pažinodama savo vaiką, galiu daryti terapijos užsiėmimus. Bet... baigiu aš čia tokią knygą dabar graužti. Su matematinėm formulėm, tik neurologijos magistrui laisvai suvokiamais terminais, tarsi iš medicininės kortelės padarytais terapijos konspektais. Parašė ale tiesiog muzikos terapeutė (ji apie save taip sako). Seniai skaičiau su žodynu, bet taip užkabino, kad net ruošiu konspektą lietuvių kalba vaiko muzikos mokytojai. Žodžiu, aš jau įtikėjau, kad tai ne šiaip terapija bele vaikui būtų lengviau ir smagu, nors tikrai nesprendžia esminių dalykų, o tai išties biologiškai paaiškinami dalykai, kuriuos išmanant ir turint muziko išsilavinimą galima labai labai daug padaryti.
Žodžiu, veža mane vis labiau į tai, kas visada traukė.
Sutaupyta ir laukiam instrumento vaikui... tas laukimas mane jaudina kaip koks grįžimas į vaikystę, kai esi įtikėjęs, kad moki plaukti ar skristi