QUOTE(mazute2008 @ 2010 04 19, 13:05)
Sveikos, mamos!
As noreciau suzinoti, ar ir kiti papinukai yra super labai prisirise prie mamu. Mano sunus visa diena praleidzia su manim, aisku, kai tetis grizta is darbo, pabuna su juo,pazaidzia,pazaidzia ir pabuna su mociutemis, kai manes salia nera, viskas ok, bet tik jei pasirodau as, jam daugiau nieko nereikia. Lauke nori viska daryti tik su manim, zaisti, piesti, jei tik siek tiek nutolsta, tuoj iesko manes, kambary ir vienas nepasilieka, einam kartu net i tualeta. As tikrai ji skatinu but savarankisku, padrasinu eiti prie kitu vaikuciu, bet jam as geriausia kompanija.Jei jau reikia ja daryti, tai jis man visada sako" mudu abudu" pazystu ir kitu mamu, kurios turi vyresnius ir dar zindomus vaikucius, bet jie atrodo savarankiskesni, drasesni? gal as cia be reikalo panikuoju, gal mano sunaus toks temperamentas, toks charakteris? Kaip mano kitos mamos? Aciu Mum greit 1,11men
Prisirišusi turi būti, tai yra gerai. Juk vis gi ir su seneliais pažaidžia. Su vaikais dar ypatingai nežais, per maža, o su mama turi "kontaktą", dėl to ir nori daryt viską kartu, juk tai gerai
Vat manyškei su manim kartais būna nuobodu, kai neužsiemu ja o savo darau. Tai virtuvėj išbarsto druską, kruopas (vyresnėlis spintą atidaro o ji darbuojasi), paskutinį kartą kol ruošiau vaiką treniruotei čiuožykloje, pabėgo ir laksčiau po to per visas kavynes akropoly

tai geriau būtų prie manęs prisirišusi.
Bet šiaip, rašiau anksčiau apie Borisą, kai jis atsiskyrė - metukų atsisakė būti su auklėm - pakeitėm dvi - viena atsisakė būti, nes jis visą laiką klykdavo be petraukos, kitai pavyko jo dėmesį nukreipti, bet pačiai po dvėjų valandų sustreikavo širdys...
Po pusmečio laisvai liko pusvalandžiui su sese ir broliu vichy parko kambariuke. Dar po pusmečio - su auklė - verkdavo man išeinant o po to žaidė - auklės buvo dvi skirtingos visyškai svetimos moteryškės, kurios pradirbo po savaite, kol vyras buvo išvykęs. Dar po pusmečio, truputi daugiau išėjo į darželį. Neverčiau lankyt per prievartą, bet gana greitai priprato ir pasiliko dienos miegui, ejo tikrai neblogai.
Aniuta yra dar sunkesnis atvėjis - vyras mokėsi, ji buvo tik su manim visą laiką. Bet staigiai dabar nebeverkia kai išeinu iš namų - su šuniuku, į parduotuvę - galiu palikti ją trumpam su tėčiu, broliu arba net sese. Užvakar pirmą kartą palikau ją vaikų priežiuros kambary, pusvalandžiui, svetimoj aplinkoj, su svetima aukle, šalia buvo sesuo. Grįžau ji net nelabai manęs pasigedo

Auga tie vaikučiai, ir patys atsiskiria, tik reikia kartais labai švelniai paskatinti

ir nebijot, jeigu dar yra prisirišę - tai yra laikina