Mums irgi ju buna, bet kazkaip susitvarkau dar. Geriausia, manau, nekreipt i tai per daug demesio ir nenuolaidziaut vaikui 
Kai zinai savo vaiko charakteri, tai nieko, susitvarkai, o va seneliai pirma karta ilgesniam laikui pasieme prie juros musu 2 metu princese, tai mano mama jau po paros laiko skambindama net apsiverke, sako pavargau, neturiu kantrybes su tavo vaiku kiekvienam zingsnyje deretis: nevalgo, nesirengia ir visi kiti "ne". 
Ir isterisku rekimu koncerta parode ne viena ir ne du, kai namuose gal karta per savaite tokie 'dziaugsmai' aplankydavo. Siuo atveju vaiko neperauklesi, turim isaugti ta '2-3 metu krize", bet kaip nefainai pries tevus, kai ir juos turi aukleti, kaip elgtis kritinej situacijoj...
Ir isterisku rekimu koncerta parode ne viena ir ne du, kai namuose gal karta per savaite tokie 'dziaugsmai' aplankydavo. Siuo atveju vaiko neperauklesi, turim isaugti ta '2-3 metu krize", bet kaip nefainai pries tevus, kai ir juos turi aukleti, kaip elgtis kritinej situacijoj...
O maniskei po ilgos pertraukos vel oziukai sugryzo 
Net ne oziukai, o visi oziai, vel griuva ant zemes, spardosi, nors jau daugiau kaip metus to nebuvo. Prie viso to dar pradejo atsikalbinet... Is kazkur ismoko spjaudytis, kai supyksta ar nedarau, kaip ji nori. Jei ko nors prasau, ji apsimeta, kad negirdi, pradeda svilpaut ir toliau daro savo 
Na, aisku ne visada ji taip elgiasi, bet kai jau uzeina toks ozys, tai viskas blogai, daro ka nori ir dar bet kuo nepagasdinsi, moka atsikalbinet... 
Kartais ziuriu ir nepazistu savo vaiko... Taigi per anksti dziaugiausi, kad isaugom ozius... 
Na, bet praeis ir si krize 
Va, ir treji ne uz kalnu...
Net ne oziukai, o visi oziai, vel griuva ant zemes, spardosi, nors jau daugiau kaip metus to nebuvo. Prie viso to dar pradejo atsikalbinet... Is kazkur ismoko spjaudytis, kai supyksta ar nedarau, kaip ji nori. Jei ko nors prasau, ji apsimeta, kad negirdi, pradeda svilpaut ir toliau daro savo Na, aisku ne visada ji taip elgiasi, bet kai jau uzeina toks ozys, tai viskas blogai, daro ka nori ir dar bet kuo nepagasdinsi, moka atsikalbinet... Kartais ziuriu ir nepazistu savo vaiko... Taigi per anksti dziaugiausi, kad isaugom ozius... Na, bet praeis ir si krize Va, ir treji ne uz kalnu...
Manau pas kiekviena vaikuti yra oziukai, pas vienus mazesni, pas kitus didesni ir mes tokius turejau. Seniau, kai vaikas pradedavo savo koncertus paprasciausiai nekreipdavom demesio arba paaiskindavom, trupuciuka pabardavom ir viskas susitvarkydavo. O dabar namie tragedija, vaikas jau 1,5 savaites vaiksto i darzeli ir tie oziukai pasidare tikri oziai 
ir niekas nepadeda. Pradeda rekti, spardytis it dar atsikalbineti 
Kaip jus tvarkotes su oziais, o ne oziukais? 
ir niekas nepadeda. Pradeda rekti, spardytis it dar atsikalbineti Kaip jus tvarkotes su oziais, o ne oziukais?
| QUOTE (haski @ 2004 09 09, 12:56) |
| Manau pas kiekviena vaikuti yra oziukai, pas vienus mazesni, pas kitus didesni ir mes tokius turejau. Seniau, kai vaikas pradedavo savo koncertus paprasciausiai nekreipdavom demesio arba paaiskindavom, trupuciuka pabardavom ir viskas susitvarkydavo. O dabar namie tragedija, vaikas jau 1,5 savaites vaiksto i darzeli ir tie oziukai pasidare tikri oziai ir niekas nepadeda. Pradeda rekti, spardytis it dar atsikalbineti Kaip jus tvarkotes su oziais, o ne oziukais? |
Pas mus irgi sia savaite pasirode didieji oziai
Ir viskas del to, kad mama ragino i darzeli paskubeti 
Pirma karta isvydau kaip maniskis puole ant zemes, viska draske ir gaaaarsiai sauke Tada nukeliavau i kita kambari, pora kartu giliai ikvepiau ir rami gryzusi, pasakiau, kad jei nori lik vienas Tada puole paskui, apsikabino ir tik bebliove 
Manau demesio nekreipimas ir mamos ramybe vaika truputuka sutrikdo ir nors laikinai padeda.
Maniske biski kas - sedasi ar klaupiasi ant zemes. Del nieko... Tai kai vakar lauke ant zemes atsisedo as uzsisukau ir einu, zvalgausi. Po to lyg niekur nieko sakau: kelkis, einam. Taip ir padare. Abejingumas tikrai padeda. Svarbu neparodyti, kad susinervinai ar supykai, nes tada sedejima ant zemes papildys gailus... arba isteriskas verxmas.
Musu mazoji irgi tvirto charakterio. Savo tvirtus norus pradejo reiksti dar neturedama metuku. Dabar jai metukai ir astuoni menesiai. Ji labai geras vaikas. 
Ir svetimi ir musu auklyte taip sako. Bet kai pavargsta ir jeigu esame ne namie, tai tikrai panasius pokstus su ragiukais krecia.
Mano mama ir tetis, kai buname pas ja sveciuose, jei uzsioziuoja ar uzpyksta dukryte, bendraudama su manimi niekada jos neuzstoja, o bando man padeti nukreipti jos demesi kita linkme. Tai labai gerai, nes netrikdo musu nustatytos tvarkos.
Kai dukryte oziuojasi ir kartais, payzdziui, nenori rengtis ir eiti, tai sakau jai pabuti vienai, o as tuoj grisiu. Tai suveikia - oziai iseina, bet ateina skaudzios asarytes. Manau, kad tai ne geriausias budas iveikti vaikucio ozius. Tik ta mamu kantrybe ne begaline ... O galetu buti begaline ....
Tai tam, kad vaiko netraumuoti, mano dienos darbai ne namie suplanuoti tik iki mazdaug 19-20 valandos. (Namuose oziukai uzeina labai retai). Aisku tenka ir ilgiau kur nors uztrukti,tai tuomet butinai su savimi turime buteliuka su siltu pienu. Siltas pienukas musu mazylei geriausias vaistukas atsigauti po oziuku.
Linkiu mamytems kantrybes... Jie musu vaikuciai, tai ir oziukai musu...
Ir svetimi ir musu auklyte taip sako. Bet kai pavargsta ir jeigu esame ne namie, tai tikrai panasius pokstus su ragiukais krecia. Mano mama ir tetis, kai buname pas ja sveciuose, jei uzsioziuoja ar uzpyksta dukryte, bendraudama su manimi niekada jos neuzstoja, o bando man padeti nukreipti jos demesi kita linkme. Tai labai gerai, nes netrikdo musu nustatytos tvarkos.
Kai dukryte oziuojasi ir kartais, payzdziui, nenori rengtis ir eiti, tai sakau jai pabuti vienai, o as tuoj grisiu. Tai suveikia - oziai iseina, bet ateina skaudzios asarytes.
Manau, kad tai ne geriausias budas iveikti vaikucio ozius. Tik ta mamu kantrybe ne begaline ... O galetu buti begaline ....Tai tam, kad vaiko netraumuoti, mano dienos darbai ne namie suplanuoti tik iki mazdaug 19-20 valandos. (Namuose oziukai uzeina labai retai). Aisku tenka ir ilgiau kur nors uztrukti,tai tuomet butinai su savimi turime buteliuka su siltu pienu. Siltas pienukas musu mazylei geriausias vaistukas atsigauti po oziuku.
Linkiu mamytems kantrybes... Jie musu vaikuciai, tai ir oziukai musu...
Maniškė jau didelė, 2.5 metų. Ir kažkaip ožius parduotuvėje dėl nepirkimo pavyko išvaryti beveik visiškai per vieną kartą. Buvo jau apie 2 metus tada, pasiėmė ji maksimoje ledų (kaip ir buvom sutarę) ir prie kasų dar užsigeidė čiulpinuko. Paaiškinau, kad nepirksim, nes prikom ledų jai ir broliui, kaip tarėmės. Gal pervargus buvo, gal šiaip ne nuotaikoj, bet sukėlė tokią isteriją. Klykė visą laiką, kol buvom eilėje, čiulpinuko. Mums tai buvo tikrai nekokia patirtis, ji niekad taip nesielgia, primas kartas pasitaikė. Na, būdavo, kad ko nors nori, bet kažkaip nukalbindavome, parodydavome, kad kitą daiktą pirkome, kurio ji norėjo. O tada toks jausmas, kad klausa atjungta, ką besakytum, niekas neveikia. Nuskanavus ledus, padaviau, maniau nurims. Norėtum, sviedė tolyn, nereikia matot. Ir saldainius kur pardavėja davė, irgi išmetė. Nieko nerinkau, nunešė tėvas į mašiną klykinačią, per petį tuos ledus ir saldainius ant žemės apžiūrinėjančią. Prisegė mašinos kėdėje ir namo. Brolis ledus valgo, jai irgi isterija aprimo - kiek galima klykti. Kaip ir norėtūsi tų ledų, bet pati prisimena, kad liko parduotuvėje ant žemės. Ir su ašarom tėvo prašo grįžti paimti. Ji šiaip tėčio lepūnėlė, kas kiek, tai tas viską padarys. O čia pasiutęs važiuoja ir net į šnekas nesileidžia, neatsisuka, tyli. O aš dar kai kiek aprimdavo, vis priminiau, kad turėjo ledų, saldainių, o dabar neturi nieko vien todėl, kad klykė čiulpinuko ir viską išmetė. Jei pasakyta, kad nepirksim, vadinasi nepirksim. Ir taškas.
Kažkaip nuo to laiko nebuvo, kad taip elgtųsi. Aišku pasitaiko, kad labai jau kažko nori. Bet tada 'derasi', kad kažką kitą gal padedam, o tą jau perkam. Ir jei pasakai trumpai - 'ne', isterijų nekelia.
Kažkaip nuo to laiko nebuvo, kad taip elgtųsi. Aišku pasitaiko, kad labai jau kažko nori. Bet tada 'derasi', kad kažką kitą gal padedam, o tą jau perkam. Ir jei pasakai trumpai - 'ne', isterijų nekelia.
Grįžau ką tik su vaiku iš lauko.Pamatytumėt jūs dabar mane - su tokia būsena tik į psichinę,be siuntimo priimtų.
Ir jau nebe pirmas kartas.Išeiname laukan.Eina jis visai ne ten kur reikia.Na,nieko,aš bandau prisitaikyt.Bet kai reikia pasukti namų pusėn,prasideda...Bėga atgal,lekia į gatvę,nu žodžiu niekaip į reikiamą pusę jo nepasuksi.Bandau ir gražiuoju įkalbinėt,rodau visokius jo laukiančius paukštelius,vaikus,ir tt.Bet NE.Vaikas visvien specialiai taiko į priešingą pusę.O jau ir šalta.Žiema visgi.Nu ką - bandau imt ant rankų ir nešt.O jis vyrukas toks labai sunkus,būtų dar nieko,jei jis leistųsi nešamas.Bet ne,jis daužosi ,spardosi,muša mane,o jau rėėėėkiaaaa.....
tempiu jį visa įsiręžus,bet jaučiu,kad taip spurdančio ilgai nepanešiu,slysta jisai,o ir batą tuoj matau pames....Bet vos pastatau,jis baisingai tebebliaudamas apsisuka ir varo atgal.
Nu baisu,kaip mes keliavom namo.Buvo jau principo reikalas - ir jam,ir man.Tempiau įsiręžusi,rankų nejausdama,išraudusi.O dar tie bobučių žvilgsniai.
Visą kelią netilo baisus žviegimas.Laiptinėje jau kriokė nesavu balsu.
Na žinokit,grįžus namo,įkirtau jam į užpakalį gerokai...
Tada užsidariau vonioje.Žinau,kad blogai padariau.Bet nervai nebelaiko,kai jau nebe pirmą kartą taip.
Bet kaip auklėti,kaip aiškinti???
Ir jau nebe pirmas kartas.Išeiname laukan.Eina jis visai ne ten kur reikia.Na,nieko,aš bandau prisitaikyt.Bet kai reikia pasukti namų pusėn,prasideda...Bėga atgal,lekia į gatvę,nu žodžiu niekaip į reikiamą pusę jo nepasuksi.Bandau ir gražiuoju įkalbinėt,rodau visokius jo laukiančius paukštelius,vaikus,ir tt.Bet NE.Vaikas visvien specialiai taiko į priešingą pusę.O jau ir šalta.Žiema visgi.Nu ką - bandau imt ant rankų ir nešt.O jis vyrukas toks labai sunkus,būtų dar nieko,jei jis leistųsi nešamas.Bet ne,jis daužosi ,spardosi,muša mane,o jau rėėėėkiaaaa.....
tempiu jį visa įsiręžus,bet jaučiu,kad taip spurdančio ilgai nepanešiu,slysta jisai,o ir batą tuoj matau pames....Bet vos pastatau,jis baisingai tebebliaudamas apsisuka ir varo atgal.Nu baisu,kaip mes keliavom namo.Buvo jau principo reikalas - ir jam,ir man.Tempiau įsiręžusi,rankų nejausdama,išraudusi.O dar tie bobučių žvilgsniai.
Visą kelią netilo baisus žviegimas.Laiptinėje jau kriokė nesavu balsu.
Na žinokit,grįžus namo,įkirtau jam į užpakalį gerokai...
Tada užsidariau vonioje.Žinau,kad blogai padariau.Bet nervai nebelaiko,kai jau nebe pirmą kartą taip.Bet kaip auklėti,kaip aiškinti???
Mano vaikas taip pat elgiasi, tik i gatve bega ne tada, kai reikia eit namo, o visada. Buna taip, iseinam i lauka, o ji varo i gatve, po to as ja istempiu ant saligatvio, o ji sedasi ant sniego ir sedi. Noriu pastatyt - seda. Dar prie viso to cypt pradeda. Ir nei suniukai, nei paukstukai nepadeda. Zodziu, ejimas i lauka, man...patyliu...
Tikiuosi,kad šitie ožiai lauke kada nors baigsis,nes jau mano kantrybė visai išsekus...o jam tai kaip žaidimas,kuris vadinasi ,,paerzinkime mamą".Tik kad man jau visai nejuokinga,po to jaučiuos toookia pavargus ir išgręžta.Visapusiškai.
