Organizavome vestuves su balium, su muzikantais, darem atidziai sveciu sarasa, rinkom zmones, kuriuos labiausiai norim pakviest, nes visu kviest, kuriu noretume, negalejome del finansiniu priezasciu. Bijojom, kad nerasim padoriu muzikantu, kurie dainuotu graziai, nelaidytu visokiu kvailu juokeliu ir neragintu isgert. Sprendem dilema del transporto - kaip sveciai tures grizti namo po baliaus, nes svente tik viena diena. Organizavom ir jautem, kad bus balius ne mums, o kitiems. Vien tik susituokt ir nedaryt sventes nenorejom, nes bus ir tevai, ir broliai, ir seneliai, ir artimi draugai..... Ir viena vakara sedziu pas tevus namie ir galvoju, nu nenoriu as taip, kaip darom. Pasakiau savo suzadetiniui, jis irgi pritare. Ir ta pati vakara mano tevai klausia - na, kaip vestuves, ar nieko nepersigalvojot? Sakau - persigalvojom, ir pradejo man spontaniskai kilti mintys kaip mes darysim ir tik sneku sneku ir pati stebiuosi is kur cia pas mane tokios idejos. Tevai 100 % buvo uz. Sako, nesamone isleisti kruva pinigu del baliaus kitiems. Grizom pas suzadetinio tevus, viska papasakojom, jie irgi pritare viskam. Tai pakeitem ne tik vestuviu scenariju, bet ir data. Planavome tuoktis rudeni, nes vasara nenorejom patekti i vestuviu karstine, kai prie baznycios duru tektu laukti kol kiti susituoks. Nusprendem susituokt liepos menesi, penktadieni, i pavakare, kai nera kitu vestuviu, nes tuomet ir baznycia galima graziau pasipuost. O vestuves turetu buti tokios:
Visi sveciai renkasi baznycioje, jaunikis laukia manes irgi tenai. As atvaziuoju su tevais is savo tevu namu, tetis mane atveda prie altoriaus. Jaunikis braukia asara is jaudulio, pamates mane tokia grazia einancia link altoriaus

. Po santuokos, isgeriame prie baznycios (arba parapijos namuose) sampano su visais sveciais, priimame sveikinimus. Tuomet su draugais vaziuojame fotografuotis, tevai ir kiti artimieji vaziuoja pas mus i namus, kur terasoje graziai padengti svediski stalai (jei lyja, tai kaip nors ir namuose sutilpsim, vis viena nebus sedimu vietu, isskyrus seneliams). Mes grisim, mus pasitiks tevai, sveciai, zinoma vel sveikinimo kalbos, vaises. I terasa bus istemptas pianinas, gros suzadetinio draugas ir galbut dar saksofonas bus. Taip pat suzadetinio brolis pasirupins paleisti gera muzika is kompaktu, pagal kuria butu galima pasokti. Pagalvosime kokiu nors atrakciju, kad nebutu nuobodu. Saulutei leidziantis turetu buti graziai isnestas tortas... Nebaliavotume iki paryciu... Po vidurnakcio isvaziuotume i viesbuti pirmai vestuviu nakciai...

tik AS ir JIS... O i svente kvieciame visus, kuriuos norime pakviesti. Nes koks skirtumas, ar bus keliais zmonemis daugiau ar maziau - vis viena uz zmogu nereikia moketi. Ir nereik mums jokiu limuzinu, jokiu muzikantu, kurie tralialiuskas dainuoja ir nezmoniskus pinigus uz tai ima, nereik galvos sukt, kaip svecius transportuot namo - issikvies taksa ir gris. Norime jaukios, siltos, grazios musu sventes... Tikiuosi taip ir bus...