QUOTE(vikma @ 2010 04 23, 17:07)
ai beje pagaliau paaiskejo kodel manasis tiek nori valgyt,o visa tai susije su tai ka rado,kai dare galvos magneta,ir manau kad ir genetikam dabar bus aiskiau...
Tai del tu pazeidimu jo toks apetitas?

idomu
QUOTE(*Rita* @ 2010 04 23, 19:37)
suprasti kalbantį vaiką lengva, o suprasti tylintį - mamos menas
Tiesiai i desimtuka

labai taikliai pasakyta
QUOTE(*Rita* @ 2010 04 24, 11:23)
Oj, Vikmut, iš tikro, tai, kad anksčiau jo poreikiai buvo tikrai autistiški (tas švelnumo nenorėjimas, irzlumas dėl prisilietimų, akių kontaktas ir kt.) ir jie sumažėjo (ar net visai išnyko) - tai nuostabi naujiena jums, prisiekiu. Tai yra vienas iš rimčiausių signalų, žinokit.
Manoji irgi anksciau nenorejo jokiu prisilietimu (kartais ir dabar rankyte istraukia), i akis neziuredavo, girdejau ne karta apie mums paisoma autizma......bet dabar labai ji nori meiles, grystu is darbo, apsikabina ir gera pusvalandi negaliu net sukruteti, pasivertus glamzau ja buciuoju, jai patinka

bet vat kai buvom pas psichologa, vistiek paiso jai ta autizma

nu aisku, gal ir yra kazkokie pozymiai, bet vat manau, kad cia del raidos atsilikimo, gal as ir klystu, nezinau
QUOTE(Mimmi @ 2010 04 24, 21:54)
Mamos, padėkim Jolitai.. Perveskim bent po 10lt. Nu naktim nebemiegu, kai apie ją galvoju. Vėl ieškosi buto, pinigų neturi. Pačios sveikata prasta, kas Miglute pasirūpins?
Butinai padesiu, kiek galesiu
QUOTE(Ernestytaaa @ 2010 04 25, 19:56)
Tai neįsivaizduoju dabar ar dėl slogos taip žiauriai prasiveržė kraujai, ar viso savaitgalio negerumų pasekmė.
nu mergyt, laikykis, kas gi cia dabar

tikekimes, kad nieko blogo
QUOTE(vikma @ 2010 04 26, 14:13)
ai beje man tas kosmodiskas kuri nusipirkau visai tiko,keista kad va nera skausmu,nu jei jaucias tai toks duris

ir va vyra priverciau uzsideti,tai net gult nuejo su juom,sako geeera neskauda
nu matai

faina, kad padejo
o as tai dabar labai optimistiskai kibau i rytines mankstas, atsibodo gyventi skausmuose ir pastoviai dejuoti

keikviena ryta keliuosi 20 min anksciau ir darau pratimus stuburui, nu kiek gi galima, jauna motera, o baigiu visai sugriuti
Zinau, kad jie padeda, nes iki Deimantes gimimo labai atkakliai juos dariau keleta metu ir buvau pamirsu visus nugaros skausmus, o dabar vat kazkaip ilgai neprisiverciau