QUOTE(zuzu @ 2010 04 29, 13:27)
wit, tai kas čia jus dar linksmina? tai vaidinas diskutuot neįmanoma? tema - savo ir ne savo noru. jūsų situacija jums aiški, tai nesiparinkit, jei parašau ką viršaus. jei ima nervas, tai nuo ko?
reika, jūs jau aptarėt vestuves...vadinasi, kad ir 35m sulauksit, viskas bus kitaip...jūs nesuvokita, ką noriu pasakyt - merginai 34m- o jai dar niekas nesipiršo. ji tik gyvena ir gyvena. nemanau kad tokiai smagu? motvyai, priežastys, netinkami pasirinkimai, ar kaprizai...??? kodėl negalim pamodeliuot, pafilosofuot...
mane ypatingai linksmina jusu postai is kuriu esme viena -"ot pamatysi ir tau taip bus"

na o jei nebus? kodel as dabar staiga turiu pradet galvot kad va man nesipersa nes geresnes iesko?

arba as neteku todel, kad ne tas zmogus
mano situacija man aiski, tai kodel jus vis kartojat kad as klystu ir bus man, oj kaip bus

) jei nepastebejot as diskutuoju -sakau , kad nea, nebus, nesutinku su jusu nuomone

man atvirai sakant isvis nelabai idomi kitu nuomone, as gyvenau sau, zinau kaip ir turiu pilna vidine ramybes nes tai kaip as gyvenu man labai patinka:) tai kokia gali buti diskusija su jumis jei jus kazkodel norite iteigti kad as gyvenu visai kitaip?
pilnai pritariu tam, kad tai jusu aprasytai merginai kuriai 34 ir niekas nesipersa gal ir nelinksma. bet as visada sakau kad priezasciu kodel mes gyvename vienaip ar kitaip reikia ieskoti tik savyje
QUOTE(hipine @ 2010 04 30, 01:23)
O as sugyventine jau apie pusantru metu, bet tikrai ne savo noru. Kai ji sutikau, buciau po poros menesiu uz jo istekejusi. Ir dabar net nesvarstydama tekeciau. Paskauda sirdele, kai jis sako, kad nebenori daugiau gyvenime vesti. Vat butent - NEBEnori. Nes buvo jau viena karta vedes, labai skaudzios buvo jo skyrybos (vos po metu santuokoje) ir tik as ji istraukiau is to poskyrybines depresijos liuno. Dabar as net neabejoju, kad mane jis dievina, kad tik mane mato savo gyvenime. Kazkuri vakara prasitare, kad jau labai noretu vaikelio. As devintam danguj is laimes, jau kita menesi nustojam saugotis ir pradedam vaikeli. Mano gyvenimo svajone. Bet...Taip ir liksim sugyventiniai, man atrodo. Zinau, kad nuo antspaudo niekas nepasikeis, bet visgi graudu kartais, o gal ir pavydu, kad va, jis jau patyre, ka reiskia vedybos, o as gal niekada ir nepatirsiu...Kita vertus, suprantu ir ji, ne be pagrindo jis bijo vedybu. Bet kuriuo atveju, zinau, kad busim visada kartu..
Apibendrinant, galiu pasakyti, kad as uz santuoka. Taciau, jei gyvenimas susiklosto kiek kitaip, meile vis tiek nedingsta po sugyventiniu statusu!

[B]
o kodel jus taikotes prie to kaip jis nori gyventi ? jei jis tikrai jus dievina taip kaip jus tiegiate, tai va imkite, suseskite ir pakalbekite. kad vaikelio pvz jus norite susilaukti seimoje.