Sugyventinės. Savo ir nesavo noru

#253
QUOTE(Moonte @ 2010 04 30, 13:26)
Man dabar kilo tokia mintis. O kodel vyras/moteris yra egoistai, kad nenori vesti/teketi, o tie kurie nori vestuviu, tokiais nelaikomi? Abudu turi norus ir poreikius, kodel vienu yra egoistiski, o kitu ne...

Egoistai yra visiskai visi zmones su savo norais ir svajonemis. Tik skirtumas tas, kad vieni savo norus primeta kitieks, o tie kiti pamena savuosius, kad igyvendintu kitu. Tokiu atveju laimingas gali buti tik vienas. Vistiek viena diena iskils klausimas : " Kodel visada darom taip, kaip nori tu, o niekada nedarom to, ko noriu as? "
Atsakyti
#254
QUOTE(Palaiminta @ 2010 04 30, 12:07)
Turiu giminaiti, kuri zmona skiriantis irgi gerokai nugreze. Pasiliko sau ir vaikui 4 kambariu buta, o vyras isejo tik savo asmeninius daiktus susidejes.
Mane labai domina šita dalis. O tai reikėjo žmonai su vaiku eiti lauk? biggrin.gif

QUOTE(adorita @ 2010 04 30, 12:17)
Egoistai yra visiskai visi zmones su savo norais ir svajonemis. Tik skirtumas tas, kad vieni savo norus primeta kitieks, o tie kiti pamena savuosius, kad igyvendintu kitu. Tokiu atveju laimingas gali buti tik vienas. Vistiek viena diena iskils klausimas : " Kodel visada darom taip, kaip nori tu, o niekada nedarom to, ko noriu as? "
Tik kažkodėl dažniausiai tokį klausimą užduoda tie patys egoistai. Tada, kai pirmą kartą nebegauna savo norų išpildymo. rolleyes.gif
Atsakyti
#255
QUOTE(adorita @ 2010 04 30, 12:17)
Egoistai yra visiskai visi zmones su savo norais ir svajonemis. Tik skirtumas tas, kad vieni savo norus primeta kitieks, o tie kiti pamena savuosius, kad igyvendintu kitu. Tokiu atveju laimingas gali buti tik vienas. Vistiek viena diena iskils klausimas : " Kodel visada darom taip, kaip nori tu, o niekada nedarom to, ko noriu as? "


Na taip, tai teorija, pas vienus didesnis polinkis i egoizma, pas kitus alturizma ir t.t.

Bet mane domina, kodel abiem bunant egoistais, kaltinami egoizmu kiti, bet savo akyteje sapelio nemato?

Kitas pamastymas. Kodel tas, kuris prisitaiko, isiklauso ir t.t laikomas, kad yra pralaimejusioji puse?

Tarkim. Vyras patyre stresa, skyrybas. Todel, to pasekme, tam tikros nuostatos, beje, kuriu jis neslepia. Ar tai egoistiska is jo psues nevesti ir ar jo moteris yra isnaudojama auka... Ar ji yra zmogus, kuris suvokia, kad jo mylimas zmogus traumuotas... Juk neverciam neigalu zmogu pildyti norus kuriu jis fiziskai negali ispidyti, tai kodel dvasiniai isgyvenimai yra nuvertinami. Tai kur tos noru ribos? Ir kuris tada butu auka?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 30 balandžio 2010 - 13:01
#256
QUOTE(mititėja @ 2010 04 30, 13:01)
Perfrazuojant posakį "niekada nesakyk niekada"... "niekada nesakyk visada". 

labai taiklus posakis drinks_cheers.gif
Atsakyti
#257
Na aš irgi pasisakysiu šiuo klausimu..visada buvau nusiteikus PRIEŠ pagyvenimą kartu..nes galvojau kad taip vyrui patogiau ir šeip kirtosi su mano vertybėmis..bet kai sutikau savo MB tai 3 metus mes draugavom..labai daug leisdavom laiko kartu, bet kartu negyvenom..po 3 metų jis pasiūlė kartu apsigyventi..nors ir taip jau beveik as pas ji vien būdavau, bet rimtai kaip ir negyvenom..kai jis pasiūlė aš išdėsčiau savo pažiūras, jis išsakė savi nuomonę, kad jam reikia ir tokios yra jo pažiūros, ir priejom bendrą sprendimą kad pagyvensim kartu bet su ta mintimi kad tai kažkur ves..t.y nebus patogus gyvenimas susidejus neribota laika..kai apsygyvenom kartu visko buvo, nemžai dalykų buitinių pamačiau ir abu turėjom laiko suprasti ar tikrai galim su tuo gyventi, na ir po 1 m. gyvenimo kartu brangusis pasipiršo, dar po metų susituokėm, tai gavosi kad kartu kaip sugyventiniai pagyvenom 1 metus, o kaip sužadėtiniai dar 1..na žodžiu reziume tokia kad pagyventi truputuką kartu nieko blogo, svarbiausia kad tai kažkur vestų..bo gyvena kartu 5 metus ir vis dar nera apsisprende arba netikri..nu kažkokia nesamone schmoll.gif ypaš vyrai taip mėgsta..
Atsakyti
#258
QUOTE(gaudri @ 2010 04 30, 13:12)
Na aš irgi pasisakysiu šiuo klausimu..visada buvau nusiteikus PRIEŠ pagyvenimą kartu..nes galvojau kad taip vyrui patogiau ir šeip kirtosi su mano vertybėmis..bet kai sutikau savo MB tai 3 metus mes draugavom..labai daug leisdavom laiko kartu, bet kartu negyvenom..po 3 metų jis pasiūlė kartu apsigyventi..nors ir taip jau beveik as pas ji vien būdavau, bet rimtai kaip ir negyvenom..kai jis pasiūlė aš išdėsčiau savo pažiūras, jis išsakė savi nuomonę, kad jam reikia ir tokios yra jo pažiūros, ir priejom bendrą sprendimą kad pagyvensim kartu bet su ta mintimi kad tai kažkur ves..t.y nebus patogus gyvenimas susidejus neribota laika..kai apsygyvenom kartu visko buvo, nemžai dalykų buitinių pamačiau ir abu turėjom laiko suprasti ar tikrai galim su tuo gyventi, na ir po 1 m. gyvenimo kartu brangusis pasipiršo, dar po metų susituokėm, tai gavosi kad kartu kaip sugyventiniai pagyvenom 1 metus, o kaip sužadėtiniai dar 1..na žodžiu reziume tokia kad pagyventi truputuką kartu nieko blogo, svarbiausia kad tai kažkur vestų..bo gyvena kartu 5 metus ir vis dar nera apsisprende arba netikri..nu kažkokia nesamone schmoll.gif ypaš vyrai taip mėgsta..
Labai šauniai pasielgėte.
Iš tiesų, matyt visa problema tame, kad daug žmonių, pradedančių gyventi kartu, neišsako savo ir neišgirsta partnerio pozicijos. Turbūt tikėdamiesi, kad norai, ketinimai ir planai yra tokie patys. Kai supranta, kad klydo, būna sugaišta pakankamai daug laiko ir kardinaliai kažką keisti (pvz. nesulaukus norimų vedybų, eiti savo keliu) būna kur kas sunkiau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mititėja: 30 balandžio 2010 - 13:25
#259
wit, nieko aš neburiu ir nepranašauju kaip jums bus. pasakiau, gal ironiškai "ir tada jūs papasakosit... mums" - kadangi, pati paskaitykit pusę moterų, praleidusios nnn metų, pasijunta vyrų nenorimos, kad ir pačios pasisiūlo. tai gal ne aš išgalvoju tas istorijas, pačios sugyventinės čia kalba. adapcijos istorija ir nnn kitų. mano pažįstama viena irgi sakė; dar pradžioje vyras piršdavos. man būdavo faina,a tšaudavau; nea. daber seniai aprimo nebesiperša, nors jai ir kirba noras....

tai kaip čia su tais vyrais? pradžioj jie toookie uolūs?

bet jūs man atsakykit vistiek, kaip su ta meile? jum juokinga kai parašiau jums pakomentavimą: neveda - tai myli? į kurį atrašėt_ diev e, nejaugi vestuvės - vienintelis meilės įrodymas?
aišku, ne. bet tarytum jūs pabrėžiat - vat neveda, aš nenoriu, jis nenoriu - tai tobula meilė šiais laikais? būtent jums, jūsų tarpe, vadinasi?
Atsakyti
#260
QUOTE(zuzu @ 2010 04 30, 20:57)
bet jūs man atsakykit vistiek, kaip su ta meile? jum juokinga kai parašiau jums pakomentavimą: neveda - tai myli? į kurį atrašėt_ diev e, nejaugi vestuvės - vienintelis meilės įrodymas? 
aišku, ne. bet tarytum jūs pabrėžiat - vat neveda, aš nenoriu, jis nenoriu - tai tobula meilė šiais laikais? būtent jums, jūsų tarpe, vadinasi?



Zuzu, kokiu jums meiles irodymu reikia? Su vyru esam 23 metus kartu ir nei vienos dienos neabejojau, kad jis mane myli, net tada, kai jis juodai gere. Ir pati, kaip cia pasakius, Biblijine prasme pazinojau tik viena vyra, ji, nes nebuvo poreikio ieskoti pakaitalo. Jo pagalba esu istraukta is mirties nagu, ne pilnos "komplektacijos" moteriske, kuri negalejo jam pagimdyti daugiau vaiku, niekada neesu girdejusi is jo puses priekaistu, beje ir as jam nepriekaistauju, jis alkocholikas, tiesa, negeriantis jau daugiau kaip 15 metu. Isivaizuojate ir nera jokiu grandiniu, tramdomuju marskiniu, virvuciu, katalizatoiu, saugikliu, kad ipareigotu mus buti padoriais zmonemis. Tik paprastas pasizadejimas vienas kitam. Ir manes tikrai nekankina nepilnavertiskumo kompleksas, ar paranoja, kad reikia santuokiniu garantu, nes as suvokiu, kad ne tame esme ir zinau, kad as pasitikiu zmogaus-vyro padorumu, kuri pasirinkau. Tiesa, tai as buvau ir esu tas stabdis.

Visiskai neagituoju, kad visi pultu ir gyventu pagal mano seimos modeli. Visai nenuvertinu ir tu, kuriem savarbi santuoka. Kiekvienam savo. Mane tiesiog stebina, kodel negalima priimti kita zmogaus pasirinkima, ir abejoti jo padorumu.
Atsakyti
#261
QUOTE(gaudri @ 2010 04 30, 13:12)
Na aš irgi pasisakysiu šiuo klausimu..visada buvau nusiteikus PRIEŠ pagyvenimą kartu..nes galvojau kad taip vyrui patogiau ir šeip kirtosi su mano vertybėmis..bet kai sutikau savo MB tai 3 metus mes draugavom..labai daug leisdavom laiko kartu, bet kartu negyvenom..po 3 metų jis pasiūlė kartu apsigyventi..nors ir taip jau beveik as pas ji vien būdavau, bet rimtai kaip ir negyvenom..kai jis pasiūlė aš išdėsčiau savo pažiūras, jis išsakė savi nuomonę, kad jam reikia ir tokios yra jo pažiūros, ir priejom bendrą sprendimą kad pagyvensim kartu bet su ta mintimi kad tai kažkur ves..t.y nebus patogus gyvenimas susidejus neribota laika..kai apsygyvenom kartu visko buvo, nemžai dalykų buitinių pamačiau ir abu turėjom laiko suprasti ar tikrai galim su tuo gyventi, na ir po 1 m. gyvenimo kartu brangusis pasipiršo, dar po metų susituokėm, tai gavosi kad kartu kaip sugyventiniai pagyvenom 1 metus, o kaip sužadėtiniai dar 1..na žodžiu reziume tokia kad pagyventi truputuką kartu nieko blogo, svarbiausia kad tai kažkur vestų..bo gyvena kartu 5 metus ir vis dar nera apsisprende arba netikri..nu kažkokia nesamone schmoll.gif ypaš vyrai taip mėgsta..

Mūsų panaši buvo situacija. Irgi iš pat pradžių aptarėm, kur mūsų gyvenimas kartu ves (į santuoką). Tuomet kartu apsigyvenom, po kelių mėnesių susižadėjom, dar po kelių susituokėm.Ir nors prieš apsigyvenant kartu vyras vis kartojo, kad vestuvės nieko nekeičia, kai pasipiršo (o po to ir ištaręs "taip") pripažino, kad vis dėlto keičia. Ir tai, jog tai padarė viešai, ne man į ausį, taip pat daug davė. Visų pirma, ne taip lengva tai padaryti - apmąstai daugiau, nei prižadėdamas aukso pilis savo susižavėjimo objektui, juk prieš tave - tavo tėvai, seneliai, pusbroliai, tetos, geriausi draugai - visi artimiausi asmenys, kurie tau svarbūs ir kuriems tu esi svarbus. Jei ir lengva amžiną meilę prisiekti merginai, su kuria tiesiog nori dar savaitę kartu permiegoti, ne taip lengva tai padaryti prieš pačius artimiausius artimuosius (jei jau laikysim, kad toji išrinktoji nėra labai svarbi, kaip daugumai prieš santuoką nusiteikusių atrodo kaip argumentas).
Atsakyti
#262
QUOTE(hipine @ 2010 04 30, 00:23)
O as sugyventine jau apie pusantru metu, bet tikrai ne savo noru. Kai ji sutikau, buciau po poros menesiu uz jo istekejusi. Ir dabar net nesvarstydama tekeciau. Paskauda sirdele, kai jis sako, kad nebenori daugiau gyvenime vesti. Vat butent - NEBEnori. Nes buvo jau viena karta vedes, labai skaudzios buvo jo skyrybos (vos po metu santuokoje) ir tik as ji istraukiau is to poskyrybines depresijos liuno. Dabar as net neabejoju, kad mane jis dievina, kad tik mane mato savo gyvenime. Kazkuri vakara prasitare, kad jau labai noretu vaikelio. As devintam danguj is laimes, jau kita menesi nustojam saugotis ir pradedam vaikeli. Mano gyvenimo svajone. Bet...Taip ir liksim sugyventiniai, man atrodo. Zinau, kad nuo antspaudo niekas nepasikeis, bet visgi graudu kartais, o gal ir pavydu, kad va, jis jau patyre, ka reiskia vedybos, o as gal niekada ir nepatirsiu...Kita vertus, suprantu ir ji, ne be pagrindo jis bijo vedybu. Bet kuriuo atveju, zinau, kad busim visada kartu..

Apibendrinant, galiu pasakyti, kad as uz santuoka. Taciau, jei gyvenimas susiklosto kiek kitaip, meile vis tiek nedingsta po sugyventiniu statusu!  biggrin.gif [B]

mano vyras irgi buvo issiskyres,na ir kas,kai tik pradejom kartu gyventi iskart pasiule tuoktis,tik as nesutikau blush2.gif ir dar kelis kartus taip.bet atejo laikas ir mes susituokem,tikriausiai mums to reikejo,ir tikrai niekas nepasikeite po santuokos.as nei kiek nesmerkiu zmoniu kurie gyvena po ,,sugyventiniu"statusu,svarbu,kad butu laimingi mirksiukas.gif
na o tie vyrai kurie sako,kad daugiau vesti ir isipareigoti nenori blush2.gif na...manau moterims apie tai vertetu susimastyti
Atsakyti
#263
O as noreciau pasiteirauti. Nuo kada vedybos yra tapatu isipareigojimas? Jus norite pasakyti, kad jei nera vedybu, nera isipareigojimu? Kad visi zmones yra amoralus? Ir tik viesas pasizadejimas juos padaro padoriais zmonemis? O jau nesantuokoje gyvenantiems zmonems, padorumas svetimas?

Padoriam zmogui nelengva yra isipareigoti, nei bunant akis i aki, mylimam zmogui, nei pries vestuvininku buri. Nes jis yra padorus, ir tas pazadas reiskia, savanoriskas jo pasirinkimo apribojima, o teseti savo isipareigojimus, jam yra norma. Ir norma jam yra ne todel, kad vestuves, santuoka, teveliai, broliukai, pamerges, baltos misraines kibiras, iprasmina zmoniu rysius. Tai vyksta dvieju zmoniu galvoje ir sieloje, todel visikai nepriklauso nuo aplinkiniu skaiciaus, kaip tie du zmones, viesai, ar aki i aki, pasizadeje vykdys savo isipareigojimus.

Tik vel man nesuprantama, kodel laimingom susituokusiom noris ant sugyventiniu galvos ispilti kibira sarkazmo. Tokio kaip savaite permiegoti, nera meiles, savigarbos, pasinaudoti ir t.t. Jums nuo to sacharino dozes lengviau pasidaro, pasijauciat pilnavertes? Tad kas per zmogus yra, tam, kad pasijautu laimingu, ir iprasmintu savo saitusa, pajaustu to reiksminguma, o svarbiausia kitiem irodyti savo laime ir pasirinkimo prasminguma, jam reikia sudergti kito pasirinkima.

Del paskutinio posto. Mes nevienodi, vienus gyvenimo smugiai galutinai ismusa is veziu, kitus sustiprina. Tad nemanau, kad kito asmens pavyzdys, gali buti kito asmens dvasiniu isgyvenimu, veiksmu, vertinimo matu. Pavyzdys gali buti stimulu pakilti, bet jei zmogus tures poreiki kilti, atras savyje jegu.
Atsakyti
#264
moonte, ačiū už nuoširdų pasipasakojimą apie santykius. tik man klausimas vis tiek dar labiau iškyla. ir jusm, ir wit, ir kitoms. ilgametėms, besidžiaugiančioms.ir ne sykį to klausiu, ir deja mykimas girdisi.
vat jums tuo labiau - santykiai tai ne savaitinis permeigojimas, jūs, kaip sakoma, perėjot ugnį ir vandenį su savuoju, priimat tokį, koks jis yra....su alko ir pan, ir jis priima jus, nepilnam vaisingume ir tt... tai kas gi visgi trukdo tuo labiau, pasirašyti tą popiergalį. aš pvz, žinau, kodėl man nesinori vestuvių naujų-ir tie pasiaiškinimai ne geriausi, neketinu veidmainiaut.
bet kodėl poros, kurios džiaugiasi santykiais, tokios kaip jūs, - taipogi, nepasirašot. kas pasąmonėj visgi slypi? nu jei tas popiergalis, kaip visad teigiat, nieko nereiškia, ko to popiergalio baidomasi? kodėl naudojatės, kaip ne kartą klausiau, kitais popiergaliais - vaikas gimsta. popierius. darželis - popierius. skiepai-vėl pažyma atsiranda. laidotuvės - įrašas vėl. mokykla, univeras - vėl. o santykiai - tai čia taip šventa, intymu, privatu, kad popiergalis viską naikina. ?? kas čia per žemė neliečiamoji tapr vyro/moters, kad to popiergalio baidomasi?
atsakymas gal ir bus, bet ar nuoširdus.
Atsakyti