QUOTE(hastalavista @ 2005 03 16, 11:33)
Susizadejom praejus 6m. nuo musu pazinties. Per ta laika buvo visko - ir begalines meiles ir issiskyrimu. Tiesiog viena diena supratau, kad kur bebegciau, visada noresis grizti pas ta zmogu... ir priemiau ziedeli
Zinai, mums irgi panasiai buvo

tik mes pazistami jau 9 metai. Matem ir silto ir salto, ir skyremes ir taikemes. Pasipirso gal po 5 draugystes metu. O man rupejo seliones ir mintis apie vestuves kele juoka. Po metu ziedeli pavoge (atsimenu tada viena puse dziaugesi - zenklas, kad nereikia teketi, kita liudejo - vistik ziedelis is sirdies dovanotas).

Tada jau gyvenom kartu.....
O pernai patapom nesti. Labai dziaugemes, kas vakara kalbedavomes su maziuku, lopsines dainuodavom. Ir se tau, ketvirtam menesi persileidimas.
Buvo labai skaudu ir sunku. Ligonineje spoksodama i baltas lubas, ieskojau gyvenimo prasmes, kapsciausi po praeiti, bandziau isivaizduoti ateiti ir susgribau, kad visur, kad ir kas benutiktu, jis buvo salia. Net deliodama ateities vizija isivaizdavau ji salia....
Todel sisyk pasipirsau jam pati (jei tai galima taip pavadinti) ir birzeliui ruosiame baliuka