Įkraunama...
Įkraunama...

Emancipacija nuo religijos

QUOTE(Good_girl @ 2010 05 15, 03:43)
Dėl mokslo visagalybės - jis jau pagal apibrėžimą nėra visagalis, nes nuolat kvestionuoja esamas ir kuria naujas hipotezes. Tačiau jis yra vienintelis dalykas, leidęs mums būti ten, kur dabar esame (priešingu atveju supermamos šiandien šoktų aplink laužą ir mirtų nuo dantų skausmo nesulaukusios 25). Jis akivaizdžiai VEIKIA. Su religijomis čia yra šiek tiek prasčiau.. vien pasakymas, kad mes tiesą JAU žinome, yra vertas tik paniekos ir nieko daugiau. Toks požiūris niekur neveda.

O kur mes dabar esame?
Mokslo pasiekimai vienareikšmiškai teigiami?
Giljotina, dinamitas, heroinas... Ekologinė situacija...
Neteigiu, kad mokslans nereikšmingas, ar kad neigiamas, bet yra ir svarbesnių dalykų.
Gal geriau laimingam prie laužo, nei su prozaku šalia centralinio šildymo.
Atsakyti
QUOTE(Good_girl @ 2010 05 04, 17:52)
4) Religinių tekstų amoralumas. Imkim Bibliją. Jei dievas pažada žydams išvalyti tam tikrą teritoriją nuo gyventojų, kad žydai galėtų ten persikelt, ir paskui už žydus kariauja ir žudo jų priešus - tas dievas labai jau žydiškai atrodo. Jei tinkamas dievo meilės testavimo metodas yra liepimas paskersti savo sūnų, matyt kažkas kreivoko yra su tokia morale.

5) Klausimas, į kurį religingas žmogus niekada neatsakys: kokių tau įrodymų reiktų, kad nustotum tikėti savo dievu. Atsakymas 'nesvarbu ką mokslas beatrastų, aš vistiek tikėsiu savo' yra uždaro ir dogmatinio mąstymo pavyzdys.

6) Dievo nereikalingumas aiškinant pasaulio atsiradimą. Didysis sprogimas, gyvybės atsiradimo žemėje mokslinės teorijos ir šiandien jau neginčijama evoliucija per natūralią atranką (taip, mūsų artimiausi pusbroliai yra Šimpanzės) pateikia kur kas nuostabesnius paaiškinimus, nei primityvūs bronzos amžiaus sukūrimo mitai.


4. Kardinalu, sukrečia.. žiūrėkim kokiu tikslu, kokiu laiku, kokiose sąlygose ir dėl kokių priežasčių tada gal kai kas aiškės. Kiekvieną tokią sukrečiančią vietą reikia nagrinėti atskirai.
Mirtis žmogui be tikėjimo - visiškas sužlugdymas. Tikėjimo perspektyvoje - etapo pabaiga, sąlygojanti kito etapo pradžią, esminis išbandymas, ekstremali atskleidžianti situacija.

5. Jei galėtum įrodyti, nereikėtų tikėti, tada tiesiog žinotum. Ar žmona turi įrodymų, kad vyras ją myli? Ji gali paimti juos pasverti ir žinoti? Ne. Ji tiki, nes myli. Aš irgi tikiu, nes myliu, džiaugiuosi, kad ta meilė mane sutaurina, trokštu tobulėti tame ir man nereikalingi įrodymai.
Klausi kokių įrodymų reikia. O gal išvardink kokių yra?
Materialūs žmonės materialiais įrodymais nori įrodinėti dalyką kuris nematerialus - absurdas. Pasiėmęs druską neįrodysi cukraus saldumo. Įrodymai apie nematerialų irgi turi būti nematerialūs.

6. Daugybė tikinčių mokslininkų man sufleruoja, kad moksliniai atradimai tik paaiškina, kaip vyko pasaulio sukūrimas, o ne atmeta Dievo, kaip kūrėjo autorystę.
Įstabus dalykas evoliucija. Aš lipdydama iš molio varliuką irgi darau panašiai. Pirma volioju rutuliuką, paskui suspaudžiu kai kur , kad rastųsi galva, kojelės, tada vaizduoju akytes, galiausiai nudažau...
Atsakyti
QUOTE(Good_girl @ 2010 05 04, 17:52)
7) Tikinčiųjų nedėkingumas. Žmogui gimti šiame pasaulyje yra milijonus kartų mažesnis šansas, nei laimėti milijoną loterijoje. Zilijonai potencialių žmonių niekada negimė ir negims. Kai tokiam gimusiam laimėtojui pasidaro dar ir to per maža, ir ima sapalioti apie AMŽINĄ gyvenimą - kitaip nei nedėkingumu ir godumu to nepavadinsi.

8) Tikėt mylinčiais tėveliais danguje gali tik tas, kuriam patogumas svarbiau už tiesą. Tačiau niekas nesakė, kad tiesa turi būti patogi ir graži.

9) Religijų istorija. Krikščionybės istorija gali lygintis su kitų organizacijų istorija savo žiaurumu, o daugeliu atvejų jas pranoksta. Bagdadas buvo pasaulio mokslo sostinė iki tol, kol grupė religinių fanatikų nepradėjo antimokslinės kampanijos Mahometo vardan (to pasekoje tarp Nobelio premijos laureatų turim vieną kitą musulmoną).

sąrašiuką galima tęsti ir tęsti.. Pasidalinkite savo įspūdžiais, kas savo pastangomis išbridote iš religinės pasaulėžiūros.

7. Aš be galo dėkinga, kad gyvenu, kad matau tokį nuostabų pasaulį, kad myliu ir mane myli... Apie amžiną gyvenimą nieko tikslaus nežinau, man tikėjimas padeda jau šiame, o jei dar bus ir amžinas mano dėkingumas truks amžinai.

8. Tikėdamas gyveni patogiau? Tai kas gi suteikia tą patogumą? Kas trukdo tau netikint naudotis tokiais pat patogumais?

9. Atskirkime žmogiškąjį faktorių nuo tikėjimo mokymo esmės. Kas gyvena pagal tikėjimą netampa žiaurus, nes tikėjimas nemoko žiaurumo. Kas tikėjimą nori pasitelkti savo žaiurumui pateisinti elgiasi tapi, kaip vagis dusinantis vaiką jo mamos numegztu megztuku. Nekaltinkim mamos, kad ši troško vaiko mirties, ji tik norėjo, kad vaikui nebūtų šalta.
Atsakyti
Good girl, man atrodo, kad Tavęs tiesiog netenkina primityvusis Dievo supratimas. Tikrai ne visi žmonės (ir net ne dauguma) suvokia Dievą taip, kaip Tu rašai.

Aš, kaip ir Luknė, manau, kad mokslas ir religija supriešinami visai be reikalo ir didžiojo sprogimo teorija nė kiek neprieštarauja tam, kad pasaulį sutvėrė Dievas. Mes nežinom, koks yra Dievas, kas jis yra, net negalim jo įsivaizduoti ar suvokti žmogiškuoju protu. Ir man atrodo, jis tikrai nelipdė pasaulio iš plastilino. Tad kodėl tas kūrimo procesas negalėjo būti didysis sprogimas?
Atsakyti
QUOTE(Žiogelis @ 2010 05 15, 16:34)
Good girl, man atrodo, kad Tavęs tiesiog netenkina primityvusis Dievo supratimas. Tikrai ne visi žmonės (ir net ne dauguma) suvokia Dievą taip, kaip Tu rašai.

Aš, kaip ir Luknė, manau, kad mokslas ir religija supriešinami visai be reikalo ir didžiojo sprogimo teorija nė kiek neprieštarauja tam, kad pasaulį sutvėrė Dievas. Mes nežinom, koks yra Dievas, kas jis yra, net negalim jo įsivaizduoti ar suvokti žmogiškuoju protu. Ir man atrodo, jis tikrai nelipdė pasaulio iš plastilino. Tad kodėl tas kūrimo procesas negalėjo būti didysis sprogimas?

Paaiskinkit tai RKB smile.gif

Emancipuokites greiciau, stai kur pinigai metomi tiem, kas skatina primityvu dievo supratima:
Vyskupų konferencijai Vyriausybė ketina atseikėti 1,6 mln. litų
Atsakyti
QUOTE(Luknė @ 2010 05 15, 10:21)
8. Tikėdamas gyveni patogiau? Tai kas gi suteikia tą patogumą? Kas trukdo tau netikint naudotis tokiais pat patogumais?

9. Atskirkime žmogiškąjį faktorių nuo tikėjimo mokymo esmės. Kas gyvena pagal tikėjimą netampa žiaurus, nes tikėjimas nemoko žiaurumo. Kas tikėjimą nori pasitelkti savo žaiurumui pateisinti elgiasi tapi,  kaip vagis dusinantis vaiką jo mamos numegztu megztuku. Nekaltinkim mamos, kad ši troško vaiko mirties, ji tik norėjo, kad vaikui nebūtų šalta.

Taip patogiau, nes gali ir pasikliauja nematomais draugais (angelai, Dievas ir t.t), tuo tarpu netikintis zmogus gali pasikliauti tik savimi, jei nesisieka kaltina tik save, o nenumeta visus sunkumus Dievo isbandimams, kurie tobulina zmogu. Netikinciam zmogui moraliskai tikrai sunkiau gyventi.
Ziaurus buna fanatikai (monsinjoras Alfonsas Svarinskas), o ju tarp religingu zmoniu labai daug, ir viska daroma vardan Dievo.
Atsakyti
Dievo buvimu neabejojau nuo vaikystės. po komunijos priėmimo, kelis metus mane globojo kunigai ir vienuolės, po visą Lietuvą veždavosi. Kol tėvams pradėjo kelti baimę, kad kažkas perdaug čia. Ne čia esmė. Bet būdama paauglė suvokiau, kad ne ten yra Dievas. Vidumi jo ieškojau. Radau, esu laiminga. Man nepriimtinas joks tikėjimas, nors kiekviename manau yra tiesos.
Ateistams ir jiems prijaučiantiems siūlyčiau paskaityti Brian Weiss ir Michael Newton knygas. Jie ne šiaip rašytojai, o mokslininkai. Tinginiukams užteks Newton "Sielų kelionės". Manau atrasit sau naudingo ir įdomaus. Sėkmės smile.gif
Atsakyti
QUOTE(eris @ 2010 05 16, 09:23)
Taip patogiau, nes gali ir pasikliauja nematomais draugais (angelai, Dievas ir t.t), tuo tarpu netikintis zmogus gali pasikliauti tik savimi, jei nesisieka  kaltina tik save, o nenumeta visus sunkumus Dievo isbandimams, kurie tobulina zmogu. Netikinciam zmogui moraliskai tikrai sunkiau gyventi.
Ziaurus buna fanatikai (monsinjoras Alfonsas Svarinskas), o ju tarp religingu zmoniu labai daug, ir viska daroma vardan Dievo.

Jei gali pasikliauti ir jiems padeda, ti vadinasi jie yra. O jei jų nėra ir nepasiteisina pasikliovimas - nusivylimas tikrai nemalonus ir nelaikyčiau jo patogumu. Tai kaip yra? Patogiau ar ne? Tikintieji, jei jiems nesiseka tikrai nieko nenumeta, o stengiasi įveikti, nes laiko sunkumus puikia proga pasireikšti meilei, ištvermingumui ir pan.
Netikinčiam žmogui tikrai morališkai sunkiau verysad.gif . Gal verta pasigilinti kodėl sunku. Jie jaučiasi vieniši prieš sunkumus? Ar tai ne Dievo ilgesys? Žmogus ne toks kaip kiti gyvi padarai žemėje. Kuo kitoks ir kodėl kitoks? Gal tuo ir todėl, kad yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir todėl Jo ilgisi? Tad kam kankintis moraliniuose sunkumuose netikėjime, jei tikėjimas turi atsakymus, viltį ir pagalbą, kurių reikia?
g.gif Kokius žiaurumus yra įvykdęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas?
Atsakyti
Manyčiau tikroji emancipacija yra tada, kai tau nebereikia jokių įrodymų apie dievo buvimą/nebuvimą. Gyveni harmonijoje su savimi ir nesvarbu ką sau esi nusprendęs. Gerbi kito pasirinkimą nepriklausomai nuo to, kokį kelią jis yra pasirinkęs sau. Kažkada aš taip pat ieškojau atsakymų į tuos pačius klausimus. Neradau. Šiuo metu man jų jau nebereikia. Gal prireiks kada nors vėliau. Nežinau ir neteigiu kad tikrai žinau viską ką man reikia žinoti. Dabar tų pačių atsakymų ieško mano dukra. Ieško aršiau nei aš kažkada bandžiau smile.gif. Net buvo sugalvojus atsisakyti krikšto smile.gif. Viena ko jos prašau, gerbti artimuosius, kuriems religija yra svarbi, neprimesti jiems savo nuomonės ir neskubėti veikti. Tikėjimas, netikėjimas, arba tikėjimas į ką nors, neateina per vieną dieną. Ir niekas negali to išaiškinti arba primesti. Tik pats gali tai išjausti ir suvokti.
Atsakyti
QUOTE(šnai @ 2010 05 17, 08:51)
Manyčiau tikroji emancipacija yra tada, kai tau nebereikia jokių įrodymų apie dievo buvimą/nebuvimą. Gyveni harmonijoje su savimi ir nesvarbu ką sau esi nusprendęs. Gerbi kito pasirinkimą nepriklausomai nuo to, kokį kelią jis yra pasirinkęs sau. Kažkada aš taip pat ieškojau atsakymų į tuos pačius klausimus. Neradau. Šiuo metu man jų jau nebereikia. Gal prireiks kada nors vėliau. Nežinau ir neteigiu kad tikrai žinau viską ką man reikia žinoti. Dabar tų pačių atsakymų ieško mano dukra. Ieško aršiau nei aš kažkada bandžiau smile.gif. Net buvo sugalvojus atsisakyti krikšto smile.gif. Viena ko jos prašau, gerbti artimuosius, kuriems religija yra svarbi, neprimesti jiems savo nuomonės ir neskubėti veikti. Tikėjimas, netikėjimas, arba tikėjimas į ką nors, neateina per vieną dieną. Ir niekas negali to išaiškinti arba primesti. Tik pats gali tai išjausti ir suvokti.

Yra vienas labai svarbus dalykas: nereikia sutapatinti religijos ir tikėjimo.
Religijų yra ne viena ir jų gali rastis dar kiek tik nori, pagal žmogaus poreikius, o tikėjimas - yra žmogaus būsena, suvokimas, pajautimas, asmens gelmės. Todėl tai yra skirtingi dalykai. Religija gali būti paversta į teatrą, madą ar pasirodymą. Kai tuo tarpu tikėjimą arba turi, arba ne. Pokalbis su Dievu vyksta kiekvienam asmeniškai ir visai nesvarbu kokia forma. Tylus maldos kalbėjimas ar lankstymasis kakta iki žemės, ar maištavimas, kai tai yra nuoširdu, vienodai reikšminga ir sieja su Dievu smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Spalvota diena @ 2010 05 17, 09:33)
Yra vienas labai svarbus dalykas: nereikia sutapatinti religijos ir tikėjimo.
Religijų yra ne viena ir jų gali rastis dar kiek tik nori, pagal žmogaus poreikius, o tikėjimas - yra žmogaus būsena, suvokimas, pajautimas, asmens gelmės. Todėl tai yra skirtingi dalykai. Religija gali būti paversta į teatrą, madą ar pasirodymą. Kai tuo tarpu tikėjimą arba turi, arba ne. Pokalbis su Dievu vyksta kiekvienam asmeniškai ir visai nesvarbu kokia forma. Tylus maldos kalbėjimas ar lankstymasis kakta iki žemės, ar maištavimas, kai tai yra nuoširdu, vienodai reikšminga ir sieja su Dievu  smile.gif

Pilnai sutinku. Kai rašiau pirmais, nepagalvojau apie tuos skirtumus, bet kalbėjau būtent apie tikėjimą. O priklausymas vienai ar kitai religijai vardan mados ar populiarumo siekimo, apskritai niekinis dalykas. Obettačiau, kiekvienas su savo moraliniu supratimu smile.gif. Beje norėčiau pridurti, kad iš šito atskyrimo seka, kad savojo dievo atradimas, taip pat emancipacija nuo religijos.
Atsakyti
QUOTE(šnai @ 2010 05 17, 10:59)
Pilnai sutinku. Kai rašiau pirmais, nepagalvojau apie tuos skirtumus, bet kalbėjau būtent apie tikėjimą. O priklausymas vienai ar kitai religijai vardan mados ar populiarumo siekimo, apskritai niekinis dalykas. Obettačiau, kiekvienas su savo moraliniu supratimu smile.gif. Beje norėčiau pridurti, kad iš šito atskyrimo seka, kad savojo dievo atradimas, taip pat  emancipacija nuo religijos.

drinks_cheers.gif Et, ar tai svarbu, kokiu būdu keliaujame į Esmę ? Ar jautiesi esąs kažkokioj religijoj, ar ne? Kažkam reikia ritualų, kažkam tai nereikalinga, kažkam religija svarbi, kažkam bereikšmė...Pasaulis įvairus.
...Kad tik niekas nespiegtų į ausį, kad jo religija geriausia ir nemosikuotų vadovėliais (kurie tik jam pačiam ir svarbūs) po nosim įrodinėdamas, kokie kiti kvaileliai topsecret.gif biggrin.gif
Atsakyti