Vairavimas žiemos sąlygomis

as tai dziaugiuosi kad pakolkas buvo visai geri keliai Vilniuje, ir slidumo neteko patirti, bet vakar uztat teko patirti dziaugsmus per sniega vaziuojant i Kupiski, vienu metu jauciu kad masina i salikele tik traukia jau pradejau saukti slystam bet kazkaip pavyko atgal i vezes gryzti poto visa tik karstis ismuse, nes iki moletu pakeliui 4 masinas griovi matem nuslydusias

Mano tėtis prieš porą metų, žiemą, nesuvaldė mašinos ir nulėkė į griovį Apvirto, vos išsikrapštė iš ten Rodos ir stažas pas žmogų nemenkas, važinėja daugybę metų kasdien. Puikus mokytojas, nė karto neriktelėjo kai mane mokė varuoti. Visi liko sveiki AČIŪ DIEVUI, mašina buvo nebetinkama nudoti

va būčiau perskaičius šiek tiek anksčiau, gal būčiau pasinaudojusi...
savaitgali buvau nučiuožusi nuo kelio ant posūkio...
aišku šiek tiek avantiūristiškai, nesitreniravusi aištelėje išvažiavau į snieguotus kelius...kelias dienas labai viskas buvo aišku ir paprasta, bet vieną dieną labai skubėjau ir ant posūkio nepristabdžiau deramai...tai čiuožiau į pievas su laisvu bėgiu(vasarą taip visada beveik vainėju)....gerai , kad lygi pievutė, be griovių buvo ir mašinų aplink nebuvo..
antra mintis, kaip aš iš čia išsikapstysiu???-staigiu mostu atbulinį-nieko išvažiavau, drebėjau, kad neužbuksuočiau
paskui važiavau ir galvoju, kas čia man nutiko...padangos geros, kai lygiai stabdau-stoja normaliai, o va posūkyje???..matyt tikrai tas laisvas bėgis

Aš tai nelaukiu to žiemos periodo, kai daug kur susidaro ratų vėžios ant sniego. Kiemuose ar kt. vietose. Važiuojant tomis vėžiomis man visad keliai dreba, jei truputį iš jų iškrypti - kapiec. O jei dar šalikelėje kieno nors mašina stovi, tai tik ir žiūrėk, kad nebaksteltum...

Kaip jau čia buvo minėta - ŽIEMĄ PAMIRŠKITE VAŽIAVIMĄ LAISVU BĖGIU AR IŠMINTA SANKABA. Tik ant įjungto bėgio - važiuojama, stabdoma, pavara mažinama prieš posūkį, ir posūkis daromas tik su įjungta pavara, gerokai mažesniu greičiu. Savitvardos, susikaupimo, ir pravažinėsit tą žiemą O jei truputį bakstelsite, ką padarysi. Šypsena, raudonis, puolat atsiprašinėti, pas visus draudimas, pasibaręs auka atlėgs

Na o aš tai šiemet važinėju su džipu, tai dar nebandžiau, bet vyras sakė kai slidu įsijungti visus 4 ratus varomus ir sakė važiuos kaip briedis. Na nežinau kaip ten bus, bet tikiuosi kad neslydinėsiu

Tai pranešk, bliamba, savo maršrutus, kur važinėsi kaip briedis... Kad netyčia iš paskos nepapuolus

Pusnys tai dar nieko, bet kad žiemai įsibėgėjus po jomis paprastai ir leduko būna, va tada jei prakasi tą pusnį begazuodamas, čiuožk sau sveikas... Bent aš paprastai iš pusnies "išsisiūbuoju", po truputį spausdama akceleratorių. Kažkaip paslaptingai ateina tas jutimas, kada jau ratai kabina, o jei pradedi jausti, kad jau slysta, tada vėl atleidi, ir vėl atsargiai spaudi... Taip beminkydamas ir išsisiūbuoji, na bet paprastai nereikia tiek daug vargti, užtenka kelių kartų. Anksčiau labai nesisekdavo, kai ratai prasisukdavo ir dar gilesnę duobę išknisdavai, kaip koks kurmis... Tada tikrai reikėdavo smėliuko neštis... Ir apskritai naudinga prieš važiuojant nukasti nereikalingus trukdžius, ir rytinė mankšta tuo pačiu Tik taip tingisi...
O dėl to nesustojimo, tai buvo kartą - gerai, kad laimingai baigėsi - tada atleidau stabdį ir persirikiavau į kitą eilę. Gerai, kad ten nieko nebuvo... Tiesa pasakius dabar net neatsimenu, ar žiūrėjau į veidrodėlį. Toks stresas buvo, kažkaip automatiškai rankos ir kojos sudirbo. O smegenys buvo mane apleidę

Stabdymui 4 varomi nieko neitakoja

Su dygliuotomis padangomis tokiu atveju daug paprasčiau.

Labas,

Papasakosiu savo patirtį žiemomis Vairuoju 9 metai. Pati baisiausia žiema buvo pirmoji (teises išsilaikiau spalio mėnesį, tai žiemos metu buvau tik su 3 mėn. vairavimo stažu). Kadangi su vyru sutarėm, kad nebus patirties, jei nevažinėsiu, tai jis mašiną atidavė man ir aš jį nuveždavau į darbą, paskui pati važiuodavau kur reikia. Žodžiu, pirma diena kai kaip reikiant pasnigo ir aišku kaip visada Kaune niekas neskuba valyti (o kam, jei mašinos pačios sniegą ištaškys . Nuvežu vyrą į darbą, o pačiai dar reikėjo grįžti į namus kelis darbelius nudirbti ir vėl važiuoti. Visai prie namų buvo toks kalniukas, prieš kurį įvažiuojant reikia sustoti ir praleisti visas mašinas pagrindiniu keliu. Aš jau įtariau, kad tas kalniukas bus slydus, bet aišku patirties 0 ir bandau važiuoti. Iki pusės šiaip taip užriedėjau, o toliau nė kaip. Šiaip taip sugebėjau sustoti ir neriedėti. Stoviu ir galvoju ką daryti, o čia pro šalį važiuoja mokomasis ir mano instruktorius paklaikusiom akim į mane Jis nuvažiavo, aš įsijugiau atbulinę pavarą ir meldžiu Dievo, kad pagrindiniame kelyje nebūtų mašinų. Ačiū Dievui, jis mano maldas išklausė. Sėkmingai nuslydau ir nuvažiavau kitu keliu. Po kelių valandų važiuoju (lauke ne tik sninga, bet ir kaip reikiant pūsto. Aišku keliai ir toliau nevalyti, nes kai pūsto vėl nėra kaip valyti . Važiuoju pro zoologijos sodą, kur pagrindinis kelias sukasi. Aišku ten jau stovi kelios mašinos susiglaudusios ir aš tai matau. Bandau stabdyti, manęs mašina neklauso, bandau sukti, ji važiuoja kur jai patinka. Finale: sėkmingai susisukiojau ir nieko nekliūdžiau. Prakaitas upeliais tekėjo. Sekančią dieną net pro langą bijojau žiūrėti. Tuomet su vyru pirmą pasitaikiusi savaitgalį važiavom į aikštelę ir visokius manevrus darėm. Paskui kai gerai užšąlo ežerai, ant gryno ledo mokiausi važiuoti (čia jau draugės vyras padėjo, nes jis profesionalus lenktyninkas). Tai dabar nebijau jokių žiemų ir jokių situacijų, nors kartais būna stresų. Aišku, žiemą naudoju spygliuotas padangas ir jos mane gelbėjo ne kartą Svarbiausia, kad mašina būtų techniškai tvarkinga ir ja galėtum pasitikėti, nes visi mokslai važiuoti nueina šuneliui ant uodegytės, jei staiga dingsta stabdžiai ar dar kokios nelaimės prasideda. Pradžioje mano meistrai juokdavosi, kai aš atvažiuodavau su savo pastebėjimais, kad mašina veikia ne taip kaip turi būti, o dabar priprato ir mane kaip pavyzdį kitiems pateikia Nebuvo dar tokio atvejo, kad atvažiuočiau nepagrįstai. Bet aš nepripažįstų jokios radijos mašinoje, aš klausau variklio Tai tiek tos patirties Iš tikro man patinka mašiną vairuoti kai sninga arba kai gerai lyja

Oi, kas man šiandiens nutiko. Taip slydau bestabdydama, kad vos neįvažiavau į šikniuką kolegai. Vairuoju beveik dešimt metų, lyg ir moku elgtis slidžiam kely. Dar ir Milabros patarimus paskaičiau prieš pora dienų. Kai atsipeikėjau, prisiminiau, kad sankabą buvau išmynus iki galo, stabdžio pedalą irgi spaudžiau taip, kad vos ne skylė liko . Vat ir praktika, vat ir žinios. Matyt, ant smegenų koks debesėlis užslinkęs buvo.