Vairavimas žiemos sąlygomis

Va, kas norite rimtos praktikos
http://www.promospor...w_akademija.php

idomu kaip ten kaineles?..as tai beveik jau susigundziau

Parašyta - 2 dienų seminaras su maitinimu ir nakvyne apie 1500 Lt

Na, tokiu atveju jau nebepadarysi nieko.
Tik lauki ir ziuri kas vyksta. Nes atstumas per mazas, o kelio danga per slidi, kad ka nors padarytum. Pirmiausia aisku reiketu ivertinti sliduma ir laikytis SAUGAUS atstumo. Ar vaziuosi 2m paskui kita masina ar 10m, nuo to greiciau neatvaziuosi.
O del vairavimo tai galiu tau patarti tik viena.
Grazia savaitgalio diena, susirask didele parkavimosi aikste su sniegu ir truputi leduko. Uzsipilk kuro, ir suk ratus. Daryk posuki, trauk rankini, suk vaira, spausk greiti, paskui stabdzius. Tik taip ismoksi vairuoti, tik taip priprasi prie automobilio. Bet kokie patarimai internetu - neduos jokiu rezultatu.
praktika, praktika, praktika...

O man visai patinka ant posiukio truputeli pasisukti - tada pajauti, kad ziema ir adrenalino pasikrauni
O dygliuotos padangos pajury tikras s....., kadangi pas mus sniego buna maziau nei sostineje, tai su jomis ant asfalto irgi labai gerai slysta
Noa, iseitis yra - kita karta pasilik didesni atstuma tarp masinos ir nebereikes staigiai stabdyti, kad net ABS nepadetu

Nu tai ačiū, jau turbūt 10 žmogus toj pačioj temoj tą patį pataria, tai musėt teisybė bus
Gerai, kad aš nuo pat pradžių ir parašiau, kad atstumo laikiausi teisingo ir dėl to viskas baigėsi gerai... Bet ko gero niekas neskaitė

Nu šiaip tai panašu, kad reiks. Gatvėj tai kažkaip nei šiaip, nei taip eksperimentuot

Na pabandysiu sia tema truputeli pablevyzgavoti. Taigi:
Padangos:
1.Ziema su vasarinem - ko gero nereikia komentaru. Su universaliom - kaip ir su batais, geriau ziemai ziemines, vasarai vasarines. Ziemines be dygliu - kiek prasciau vairuojasi esant plykledziui. Ziemines su dygliais - slidesnes staigiai manevruojant ar stabdant ant sauso ar slapio asfalto.
2. Stabdziai su ABS . ABS sistema nesutrumpina stabdymo kelio, o net ji prailgina. Realiai ABS palengvina manevravima ekstremaliomis situacijomis. ABS uzduotis neleisti uzsiblokuoti ratams, kad stabdymo metu galima butu keisti vaziavimo krypti. Pirma klaida stabdant su ABS nestiprus stabdzio pedalo paspaudimas. Turiu omeny, kad pradejus stabdyti ir isgirdus toki specifini tarskejima dazniausiai ties tuom ir apsiribojama, o tokiu atveju reiketu stabdziu pedala dar smarkiau spausti. Realiai tiek kiek turite jegos.
Taigi ABS sistemos pagalba galime stabdant apvaziuoti kliuti, stabdyti posukyje (kas is principo jau nera gerai).
Aisku, kad jeigu jau ivyko tokia situacija kazkas buvo blogai iki to, arba nesaugus greitis, ar per maza distancija nuo priekyje vaziuojancio automobilio ir t.t.
3. Stabdziai be ABS. Efektyvesni negu ABS stabdant tiesiame kelyje nekeiciant vaziavimo krypties su viena salyga - kol neuzblokuojami ratai. Todel pajutus, kai ratai uzsiblokavo butina juos atleisti ir vel stabdyti is naujo. Realiai reikia bandyti viska atlikti labai greiatai. Spaudziame stabdi, jei ratai uzsiblokuoja atleidziame ir vel stabdome ir t.t.
Vaziuojant be ABS ir stabdant pries artejancia kliuti butinai atleiskite stabdi pries norint ja apvaziuoti.... Kitokiu atveju garantuotas bum....
4. Esant slidziai kelio dangai vaziuokite be staigiu manevravimu, pagreitejimu ir stabdymu. Jeigu kelias seniai zinomas pristabdykite pries menamus posukius ir i posuki ivaziuokite stabiliu greiciu, butinai su ijungta pavara ir parinkta taip, kad reikalui esant masina galetu greiteti be papildomo pavaros perjungimo.
Leidziantis nuo kalno taip pat judekite stabiliu greiciu ir su ijungta pavara.
Kylant i kalna pasirinkite toki begi, kad jo nereiketu perjungineti kol neiveiksime jo.

Aisku, kad lengva parasyti, o sunku padaryti. Idealiausiai isbandyti ir pasimokyti tuscioje, saugioje aiksteleje.
Labais net sveikintinas dalykas pasimokyto pas Jonusius BMW saugaus vairavimo mokykloje arba pas Dereskeviciu Kaune.


Sekmes visiems kelyje ir nepamirskite pasirinkti saugaus greicio.

Ačiū Robiukui už teoriją. Šaunu laiks nuo laiko paskaitinėti patarimus kaip vairuoti žiemą. Šį vakarą irgi pakankamai ekstrymo patyriau kol grįžau į savo kaimuką nenuvalytu keliu. Nors važiavau 20-30 km/h, makalavausi po kelią bele kaip: tai įkrentu į vėžes, tai iškrentu iš jų, net vaikai nutilo, nors iki tol ėdėsi kaip pasiutę. Visa laimė, kad to nevalyto kelio 4 km.

Sveikos.Stai kai ka radau jums paskaityti.Ir pasipraktykuoti aiksteleja.
Slydimo valdymas kelyje žiemą
2005-11-24

Ar jums teko vairuoti mašiną žiemą? Tada jūs tikriausiai buvote patekę į ledo spąstus, kai mašiną sukinėja, ir jūs nebegalite jos valdyti? Ne? Na, ir ačiū Dievui!

Priekinė pavara

Tuo tarpu, žiemos kelyje tai gali atsitikti kiekvienam – štai čia jums ir prireiks kai kurių kaskadininkų paslapčių. Tai ypatingi gudrūs valdymo būdai, kuriuos tobulai įvaldė daug žmonių – kaskadininkai, autolenktynininkai, bandytojai, detektyvai, ypatingi agentai, sumanūs operatyvininkai ir kiti. Šie būdai ne tokie sudėtingi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tačiau reikalauja tam tikrų treniruočių. Vienu žodžiu, manome, kad jums pavyks…

Pradėkime nuo priekinės pavaros, kaip labiausiai paplitusios.

„Važinėju žiemą, todėl teikiu pirmenybę priekinei pavarai“ – taip sako daugelis automobilių vairuotojų. Jie jaučiasi labiau pasitikintys ir posūkyje, ir tiesiame kelyje, ir tikina, kad jų mašinos beveik nebuksuoja. Ir iš tikrųjų, dėl puikaus stabilumo automobilis su priekine pavara suteikia vairuotojui šiek tiek didesnį saugumo jausmą, negu „užpakalinė pavara“. Priekiniai ratai „traukia“, užpakaliniai paklusniai rieda paskui juos. Be to, variklis savo svoriu nuolat apkrauna priekinius ratus, o tai žymiai pagerina jų sukibimą su keliu, o jeigu mašina užbuksavo, vairuotojas turi atsargoje didelį rezervą: sukant priekinius vedančiuosius ratus, paprastai galima rasti, už ko užsikabinti.

Visa tai tiesa. Bet būna, kad ties apledėjusiu posūkiu automobilio nebegalima suvaldyti, ir, kad ir kaip vairuotojas sukinėtų vairą, mašina ima slysti tiesiai. Ką padarys nepasiruošęs tam vairuotojas? Intuityviai pasuks vairą dar smarkiau, paskui staigiai stabdys, ir tokiu būdu galutinai praras situacijos kontrolę. „Nesustokite!“ – pataria vairuotojai asai. Tai teisinga, bet yra daug būdų grąžinti nevaldomos mašinos paklusnumą. Pažiūrėkime…

Iš pradžių įsisavinkite paprastą tiesą: jeigu praradote priekinių ratų valdymą, grąžinti jiems „gyvybę“ galima vieninteliu būdu: padaryti taip, kad užpakaliniai ratai irgi nuslystų. To galima pasiekti įvairiais būdais, priklausomai nuo esamo automobilio greičio.

Riedant nedideliu greičiu pakanka akimirkai užblokuoti užpakalinius ratus. Tai pasiekiama atsargiai stabdant: galima arba šiek tiek patraukti rankinį stabdį, arba švelniai užminti pedalą. Greičio pedalo šiuo momentu paleisti negalima, geriau net paspausti stipriau.

Svarbiausias automobilio su priekine pavara valdomo slydimo skirtumas nuo automobilio su užpakaline pavara yra tas, kad ratus reikia nukreipti į kelią, tai yra į tą pusę, į kurią automobilis turi važiuoti, o visai ne į tą pusę, į kurią slysta, kaip mus anksčiau mokė vairavimo mokykloje. Tai aksioma. Tačiau važiuojant 40-50 km/h greičiu nuo jos galima nukrypti: trumpalaikis vairo posūkis būtent į prasidedančio slydimo pusę padės suorientuoti automobilį taip, kad jis riedėtų reikiama kryptimi. Na, o toliau važiuokite pamažu, „ištraukdami“ mašiną iš slydimo taip, kad jis tiesiai riedėtų keliu.

Važiuojant dideliu greičiu, viskas keičiasi.

Automobilis su priekine pavara labai stipriai reaguoja į staigų greičio kritimą, kai slysta užpakalinė ašis. Ir nepatyręs vairuotojas, labai išsigandęs apledėjusio posūkio, nejučia paleidžia greičio pedalą. Tačiau jis nepasiruošęs automobilio reakcijai į šį mėšlungišką veiksmą, o čia dar ir patyrusio patarimas: nepaleisk greičio pedalo, jeigu mašina pradėjo slysti. O juk jis teisingai padarė, juk mums būtent to ir reikia, tik neilgam! Trumpalaikis greičio sumažinimas „perstatys“ mašiną kelyje, ir beliks tik padidinti greitį ir „ištraukti“ mašiną į posūkį.

Tačiau nepatyrusiam tai padaryti sunku. Patys pagalvokite – mašina slysta dideliu greičiu, o vietoje stabdžio pedalo reikia spausti greičio. Todėl dar kartą pakartokime teisingą veiksmų algoritmą: staigus greičio sumažinimas provokuoja užpakalinės ašies slydimą, ir šią akimirką vairuotojas suka vairą į prasidedančio slydimo pusę ir padidina greitį. Turėkite omenyje: žiūrėti reikia tik į tą pusę, kur jums reikia važiuoti (tai yra, ten, kur išėjimas iš posūkio), bet jokiu būdu ne ten, kur „neša“ automobilį!

Jeigu vis dėlto mašiną „užsuko“, sekite patyrusių lenktynininkų pavyzdžiu – stabdžius ir sankabą į žemę! Negalvodami! Tokiu būdu galėsite stabilizuoti ir sustabdyti besisukantį automobilį, o svarbiausia – nesustos variklis, ir tai leis jums greitai pasitraukti iš priešpriešinės juostos į saugią vietą.

Lieka tik priminti: staigus greičio sumažinimas gali sukelti automobilio sukimąsi net tiesiame kelio ruože, jeigu po ratais netikėtai pasirodė ledas. Su greičio pedalu reikia elgtis labai atsargiai: švelniai ir dozuotai spausti ir taip pat atleisti. Ir jeigu nenorite „dailiojo čiuožimo“, nedarykite jokių staigių vairo judesių! Bet jeigu jis vis dėlto prasidėjo, priešingai, elkitės ryžtingai. Kuo staigesnis vairo posūkis į slydimo pusę, tuo greitesnė automobilio reakcija, padedanti išlyginti. Pasukus ratus į slydimo pusę, grąžinkite juos atgal, nelaukdami automobilio reakcijos – kitaip mašina pradės ritmiškai slysti ir slydimo amplitudė didės – kaip švytuoklė.

Na štai, liko tik treniruotis. Žinoma, aikštelėje. Provokuokite slydimą ir taip toliau. Jeigu jums pavyks grąžinti automobilį į pageidaujamą trajektoriją – galite laikyti save super agentu, arba bent jau protingu operatyvininku…

Užpakalinė pavara

Automobilio su užpakaline pavara valdymas žiemą daug kuo skiriasi nuo važiavimo su priekine pavara taisyklių.

Daugelis mano, jog teisingai pasirinkus važiavimo žiemos keliu greitį, lengvai galima išvengti slydimo. Bet tai tik iš dalies teisinga. Žinoma, „partizano žingsnis“ – tai labai atsargus važiavimas, tačiau slydimo tikimybė lieka – kai staigiai sumažinate greitį arba stabdote, net greičio didinimo metu… Žodžiu, slysti pradėsite visiškai netikėtai.

Kitaip, negu automobilis su priekine pavara, automobilis su užpakaliniais vedančiaisiais ratais labiau linkęs į užpakalinės ašies slydimą. Tai lengvai paaiškinama: klasikiniu būdu surinktoje mašinoje pagrindinė masė atitenka priekinei mašinos daliai – ją apkrauna jėgos agregatas, pavarų dėžė, o užpakalinė dalis apkrauta daug mažiau, ir, vadinasi, vedančiųjų ratų sukibimas su keliu yra daug blogesnis.

Bet tai netrukdo tikriems „dailiojo čiuožimo“ asams valdyti tokį automobilį slidžiame kelyje visiškai saugiai. Paslaptys? Tuojau!

Situacija pirmoji, labai paplitusi. Posūkis, plikas ledas, vairas visai neklauso – tai yra, priekinė ašis slysta. Receptas vienas - „pervesti“ priekio nukrypimo būklę į užpakalinių vedančiųjų ratų slydimą. Jeigu slydimas prasidėjo važiuojant dideliu greičiu – pakanka sumažinti greitį, su sąlyga, kad priekiniai ratai jau „žiūri“ į posūkio pusę, o slidus kelias bent kaip nors laiko automobilį. Bet įsiminkite visam, dar kol kas esančiam, ačiū Dievui, gyvenimui: greičio viršijimas ant pliko ledo yra grubiausia klaida, kurios ištaisyti praktiškai neįmanoma!

Važiuojant nedideliu greičiu neverta net bandyti susidoroti su priekinių ratų slydimu darbinių stabdžių pagalba – tai tik pablogins situaciją. Traukite rankinį stabdį arba staigiai ir trumpai paspauskite greičio pedalą, tai sukels užpakalinių ratų buksavimą. Beje, antras variantas reikalauja tam tikrų įgūdžių ir automobilio „jausmo“: „padauginę“, jūs rizikuojate apsisukti 180 laipsnių. Žemesnės pavaros įjungimas su staigiu sukibimo paleidimu irgi gali padėti, bet ir čia reikia būti įgudusiam…

Situacija antra, labai paplitusi. Bagažinė ima „lenkti“ kapotą. Žodžiu, lenktynės… Todėl rekomenduojama: nelaukti slydimo, o užkirsti jam kelią patyrusio kaskadininko veiksmais, šiuo atveju labai prieštaringais – tyčia išprovokuojant slydimą. Gali ir nepavykti. Tada reikia užkirsti kelią prasidėjusiam slydimui staigiu vairo pasukimu į slydimo pusę ir iš karto atgal, ir tuo pat metu sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbiausia – grąžinti vairą iš karto, nelaukiant reakcijos. Kitaip tokios manipuliacijos gali sukelti „pozicijos pakeitimą“: mašina ims slysti kitu šonu ir dar didesniu kampu – švytuoklės principas.

Priešingai visuotinei nuomonei, automatinė dėžė, jeigu ja naudosimės atsargiai, palengvina važinėjimą žiemą. Esmė ta, kad varantysis „tiltas“ sujungtas su varikliu ne tampriai, o per hidromovą, kuri išlygina trukčiojimus ir stumtelėjimus ir neleidžia ratams netikėtai prasisukti (užsiblokuoti) staigiai paspaudus (paleidus) greičio pedalą. Tai yra, transmisija „išlygina“ galimas vairuotojo klaidas (iki tam tikros ribos, žinoma). Bet reikia atsižvelgti į greitį! Priverstinai pažemintos pavaros ir greičio viršijimas dažnai lygus priverstiniam pavarų dėžės gedimui arba vedančiųjų ratų blokavimui ir priverstiniam slydimui…

Manome, kad bet kas sutiktų: visi išvardinti patarimai logiški, aiškūs (žinoma, ne kartą išbandyti…), jų pagrindas – plačiai žinomi fizikos dėsniai, vadinasi, tai veikia. Tai tiesa. Bet žinokite: nereikia, pametus galvą, veržtis į kovą, turint tik išspausdintas mūsų rekomendacijas šalia ant sėdynės. Teks praktikuotis. Rasti apledėjusią aikštelę – ir pirmyn: nukrypimas – slydimas, arba slydimas – išlyginimas ir t.t.

Galima pabandyti dar ir taip: judant ratu staigiai paspausti ir paleisti greičio pedalą, pasukti vairą į prasidėjusio slydimo pusę ir vairuoti mašiną, kontroliuojant slydimą, lanku. Ir jeigu automobilis juda laikrodžio rodyklės kryptimi, priekiniai ratai turi būti pasukti į kairę, ir atvirkščiai.

Priimkite šį pratimą kaip testą. Tas, kuris tokiu būdu nesugebėjo nuvažiuoti nė vieno rato, turi nedelsdamas nustumti (būtent nustumti!) mašiną į garažą ir neliesti jos iki kovo 25. Įveikę 2-3 ratus gali didžiuotis, nes jiems dar ne viskas prarasta.

Efektyvus įsibėgėjimas

Pagrindinė klaida – varančiųjų ratų prasisukimas (kai automobilis stovi vietoje, o varantieji ratai sukasi). Jei ant bent kokios dangos, bus tai asfaltas ar ledas, jūs neleidžiate tam įvykti, manykite, kad jau kai ko išmokote. Kaip šito išmokti? Lygiame kelyje, pageidauti, kad automobilis nebūtų pakrautas, (su mechanine pavarų dėže), varikliui dirbant tuščia eiga, įjunkite pirmąją pavarą ir pradėkite pirmą judesį, visai nespausdami akseleratoriaus paminos, tai yra dirbkite tik sankabos pamina. Kai automobilis pradės judėti (variklis dirba tuščia eiga), sustabdykite jį, „nuspausdami sankabą“ ir pradėkite iš naujo. Pavyko? Pamėginkite tą patį, bet naudokite antrąją pavarą. Nepersistenkite. Pavyko du–tris kartus ir užteks!

Taip pradėjus judėti jūsų varantieji ratai neprasisuks – neužteks variklio galios ir, blogiausiu atveju, jis paprasčiausiai užges. Įprastame gyvenime mes, žinoma, taip judėti nepradėsime, išskyrus tuos atvejus kai būna labai slidu. Išvada viena: kuo mažesnės variklio apsukos judėjimo pradžioje, tuo didesnė tikimybė, kad ratai neprasisusk! Tam, kad automobiliui būtų lengviau pajudėti, priekiniai ratai turi būti visiškai ištiesinti!

Kaip greitai įsibėgėti ant slidaus ledo? Apie tai toliau:

Judėjimo pradžia arba, sakant paprasčiau „įsibėgėjimas“. Daugelis net išvardins būtinas sudedamąsias dalis – tinkamos padangos, galingas variklis – ir bus teisūs, bet tik iš dalies. Ką dar svarbu žinoti, o svarbiausia - mokėti?

Drįstame priminti, kad pagrinidė klaida – tai, pirmiausia, prasisuknatys vietoje varantieji jūsų automobilio ratai. Ne tiesiai jduėjimo kryptimi stovintis automobilis ir priekiniai ratai pasukti (nestovi griežtai tiesiai). Tai antra. Kaip išmokti jausti prabuksavimo pradžią? Paprastas pratimas, judėjimo pradžiai be akseleratoriaus, galvojame, nesukels didelių sunkumų.

Einam toliau.

Antra pamoka. Subtilūs jausmai.

Automobilis, kurio variklis užvestas, stovi lygioje vietoje. Įjunkite 1 pavarą ir lėtai pradėkite atleisti sankabos paminą. Ateis akimirka, kai jūsų automobilis, prieš pradėdamas judėti, tarsi „įsitemps“. Atkreipkite į tai dėmesį, tai reikia pasistengti pajausti!

Po „įsitempimo“ akimirkos, jei dar šiek tiek atleisite sankabą, prasidės judėjimas. Bet kai tik automobilis pamėgins judėti ir ratai kiek pasisuks, paspauskite sankabą tiek, kad jis sutotų ir išnyktų „įtempimas“. Taip darydami be pertraukos, jūs įsiūbuosite automobilį vietoje. Kuo amplitudė mažesnė, tuo geriau. Idealus variantas – padangos stovi vietoje, o ratų diskas vos pastebimai juda pirmyn ir atgal.

Pratimą galimą daryti bet kada ir bet kokioje vietoje, jis visiškai saugus. Dabar jūs tiksliai žinote, kaip ir kokiame diapazone veikia jūsų sankaba. Beje, visą tai, kas išvardinta, galima atlikti ir su automatinę greičių dėžę turinčiu automobiliu.

Kita treniruočių ir pojūčių etapas. Automobilis stovi vietoje, padidinate variklio apsukas iki pasirinkto dydžio (tarkim - 2.500 ap./min.) ir ilgokai palaikote. Geriausia tai atlikti žiūrint į prietaisą – tachometrą, jei jis yra, o jei ne – tada orientuotis pagal klausą. Jūsų užduotis, įjungus 1 pavarą, pradėti judėti, varikliui dirbant tokiomis apsukomis, kokias esate nustatę prieš tai. Nuo pratimo pradžios iki pabaigos apsukos vienodos – nesileidžia ir nekyla. Tai geriausia atlikti aikštelėje, kur nėra kitų automobilių ir pėsčiųjų. Atliekant pirmuosius bandymus geriau žiūrėkite į tachometrą, aišku, jei jis yra. Pradėti reikia nuo nedidelio apsukų didinimo ir, palaipsniui, sunkinti užduotį, didinat jas. Svarbu atkreipti dėmesį į sankabos paminos atleidimo greitį, būtent: stengtis daryti tai kaip galima greičiau.

Jei viskas atliekama tiksliai, tai automobilis įsibėgėja greitai ir be prasisukimų ir, kuo didesnės variklio apsukos, kurias jūs palaikote, tuo greičiau. Ateis akimirka, kai pratimo atlikimas taps nebeįmanomas dėl prasisukimo. Dažniausia tai reiškia, kad konkrečiai kelio dangai jūs viršijote leistiną ribą ir variklio apsukos per daug didelės. Išvada viena: kuo aukštesnis sukibimo koeficientas, tuo didesnes apsukas įsibėgėjimui galite sau leisti!

Taip įsibegėdami, jūs pradeda jausti prasisukimo pradžią, jei suklydote – tame ir yra pratimo unikalumas.

Įsibėgėjimo ir judėjimo pradžios gudrybės.

§ Jei jums reikia laimėti „startą“, tai maksimalus jūsų pasirengimas šitam – kai variklio apsukos pasirinktos teisingai, priekiniai ratai stovi tiesiai, o automobilis vos juntamai linguoja vietoje (žiūrėti minėtą Pratimą);

§ Pradėjus judėti automobilio svorio centras persikelia į galą, apkraudamas galinius ratus. Jei automobilio varantieji ratai galiniai, tai padidina įsibėgėjimo efektyvumą, o jei vanrantieji priekiniai – sumažina (apkraunami priekiniai, varantieji ratai). Naudodami įsisiubavimo vietoje pratimą, tai yra judindami automobilį pirmyn ir atgal, jūs svorio centrą perstumiate pirmyn arba atgal. Pasinaudoję jo perstūmimu (priklausomai nuo to, kurie jūsų automobilio ratai varantieji) galima padidinti pajudėjimo momento efektyvumą ir net labai slidžiame kelyje pradėti judėti be prasisukimų.

Kaip paleisti įšalusį per naktį variklį, siaučiant vėjui, kai laike 20 laipsnių šalčio

Paleisti įšalusį per naktį variklį, ir dar vėjyje, kai lauke 20 laipsnių šalčio – tikras menas. Šiandien mes papasakosime apie tai, kokių priemonių reikia imtis, norint įkvėpti gyvybę jūsų automobilio varikliui.

Iš pradžių išsiaiškinkime situaciją, kai variklis „streikuoja“ dėl blogos akumuliatorinės baterijos būklės. Nors net normalus akumuliatorius stiprių šalčių metu gali neduoti reikalingos „starterinės srovės“. Esmė ta, kad cheminių reakcijų greitis žemoje temperatūroje sulėtėja, ir dėl to sumažėja baterijos talpa. Paprasčiausia šiuo atveju –10-15 sekundžių prieš paleidžiant variklį įjungti tolimąsias šviesas. Tai šiek tiek apšildys elektrolitą, ir energijos atidavimas starto momentu bus didesnis.

Tačiau esant labai žemai temperatūrai tai nepadės. Bus geriau, jeigu nakčiai imsite akumuliatorių namo, o iš ryto šiltą įstatysite. Kliūtis viena. Ne kiekvienas gali prisiversti kiekvieną dieną nuiminėti ir įstatinėti akumuliatorių, nešioti jį iš mašinos namo ir atgal, sukinėti veržles. Žodžiu, gaišatis.

Nors tinginiams, kurie neskaičiuoja pinigų, galima pasiūlyti įsigyti padidinto galingumo sunkvežimio akumuliatorių, įsidėti jį į bagažinę ir naudoti, kai prireiks.
Apie eksperimentinius įrenginius, apšildančius akumuliatorių naudojant jo paties energiją, nieko pasakyti negalime. Dėl to, kad neradome vietų, kur būtų parduodami šie „šildytuvai“.

Dar vienas būdas palengvinti žiemą variklio paleidimą – palengvinti starterio darbą. Jo pagrindinis krūvis – nuo sutirštėjusios variklio alyvos. Įsivaizduojate, kiek reikia energijos, kad nuvarytumėt ją per siauras alyvos magistrales! Paprasčiausias ir rezultatyviausias problemos sprendimas – įpilti į karterį „nulinę sintetiką“, kuri net per didžiausius šalčius lieka skysta.

O dėl įvairių šildytuvų naudojimo tikslingumo daugelis specialistų abejoja. Visų pirma, jie reikalauja elektros srovės nuo akumuliatoriaus, kuriam žiemą ir taip nesaldu. Antra, šildytuvai, naudojami prieš paleidimą, kainuoja visai nepigiai – ir ekonomikos prasme daug naudingiau būtų įsigyti „sintetikos“ penkioms žiemoms į priekį. Juo labiau, kad ji ne tik žiemą savo kainą atidirbs, bet ir per karščius užtikrins gerą variklio sutepimą ir apsaugą. Todėl neišradinėkite dviračio, tai už jus jau padarė chemikai. Šiuo metu sintetinių alyvų parduotuvėse labai daug, yra iš ko pasirinkti.

Normaliam variklio paleidimui pageidautina paruošti ir degalų sistemą. Laiku atliktas maitinimo sistemos reguliavimas ir išvalymas irgi bus naudingas. Valyti sistemą reikia ne tik nuo purvo, bet ir nuo vandens, kuris gali užkimšti degalų sistemą lediniu kamščiu. Yra du būdai išvengti šios problemos. Pirmas – nuolat šalinti vandenį iš sistemos, naudojant specialius cheminius preparatus, kurie įpilami į degalus. Antras – pilti benziną į kanistrą, ir, palaikius šaltyje, pilti į baką per piltuvą su smulkiu tinkleliu.

Žinoma, kad esant neigiamai temperatūrai, benzinas blogai garuoja, o tai reiškia, kad jam reikia padėti. Pavyzdžiui, pašildyti! Bet ne degtukais, o termoelementais, kurie tvirtinami prie karbiuratoriaus arba įleidimo kolektoriaus ir dirba nuo akumuliatoriaus.

Jeigu jums nepavyko įsigyti tokio ar panašaus įrenginio, galima įpilant paduoti į cilindrą jau paruoštą lengvai užsiliepsnojantį mišinį. Balionai su paleidimo aerozoliais - „Starting fluid“ – jau seniai užėmė savo vietą ant parduotuvių prekystalių.

Ir dar. Visos mūsų išvardintos priemonės veikia tik tada, kai automobilio variklis yra techniškai tvarkingas. Priešingu atveju visi bandymai paleisti variklį neduos rezultatų. Ir ne tik žiemą.