Viena karta buvau baisiai issigandus.

Prie musu yra sankryza, as zinau kad ten labai slidu ir pradedu stabdyti gerokai iki jos. O uz manes vaziuoja tokia mini fura. Sviesom blizgina tipo ko cia velkiesi. Na ka as su tuo stabdimu ir uztempiau biski, ziuriu kad man bus sakes ir i pradini kelia graksciai iciuosiu. O blogiausia tai, kad fura tik dabar suvoke jog ir jam bus sakes, jau gala nesa. Jau matau kaip mano masiniukas is visu pusiu sudubasintas ir dar su fura paslegtas. Blogiausia tai kad vaikis gale sedi. Nu ka persimeciau su dievuliu pora zodeliu ir ciuoziu i padrindini ( ten visada kokias desimt minuciu visada reikia laukti kol sulauki eiles issukti), o dabar stebuklas kelias tustutelis

, na ka as ant gazo ir maunu sau dekodama dievuliui pagrindiniu keliu. Kaip baigesi furai nezinau, nes nerupejo jau tuomet ji man.
Stabdyti su begiais ir panasiai negalejau, nes pas mane automatas, bet teko matyti, kaip is slystancios masinos islypo keleivis ir bande prilaikyti masina, vaizdelis - pasaka.