
Ir man norisi pasidziaugti. Na mes savo jaunesni suneli pamateme kai jam buvo dvi savaites, buvo gimes pries laika, paliktas ligonineje, plonytis, silpnutis, toks mazas mazas ir liudnas, gulejo pogimdymineje palatoje atskirtas nuo tu vaikuciu, kurie turejo mamytes. Pradejau ji lankyti, diagnozes buvo kaip ir nelabai aiskios, na gimes pries laika, sveikatos bukle patenkinama. Dabar kai prisimenu, tai nesuprantu kas mane tada vede, gal kas is auksciau, baimes nejauciau, parsivezeme maziuka, gavome laikina globa. Kai atvaziavo draugai aplankyti leliuko, net nebande slepti savo isgascio, toki pirma ispudi jiems padare toks mazas mazas ir silpnas kudikis. Pirmi metai buvo siaubingi, vaikas sirgo, ir sirgo, gulejome keleta kartu ligoninse, lankemes pas ivairiausiu specialistus, atrode, kad ligos nesibaigs, kuo toliau, tuo daugiau sutrikimu atsirasdavo. Dabar jau tuoj svesime metukus. Na ir ka, vyriskis jau paauges, linksmas, grazus, dar yra ligeliu, bet stiprejame ir tuo labai dziauguosi. Kai pazvelgiu atgal, tai pati nesuprantu kaip taip galejau pasielgti. Turbut pasiryzus isivaikinti, jau nereikia daug svarstyti apie to vaikelio praeiti ir kitas baisybes, tiesiog kai tiki ir myli, viskas kazkaip keiciasi.... svarbiausiai musu meile ir rupestis, niekada nepamirsiu tu liudnu vaiko akiu, kai pirma karta pamaciau ji ligonineje.
Sveikos,
Kiek laiko maždaug užtrunka dokumentų surinkimas?
Mes kol kas tik parašėm prašyma ir pridavėm, ir kitą savaitę jau prasidės kursai. Ir pradėsim rinkti dokumentus.
Kiek laiko maždaug užtrunka dokumentų surinkimas?
Mes kol kas tik parašėm prašyma ir pridavėm, ir kitą savaitę jau prasidės kursai. Ir pradėsim rinkti dokumentus.
Nudžiuginot labai , kad taip greit dokumentai susitvarkomi
. Mums sakė, kad medicininė pažyma labai ilgai užtrunka, tai aš jau pergyvenau, ar spėsim iki kursų pabaigos ją susitvarkyt
. Čia reikia kreiptis į savo polikliniką pas šeimos gydytoją??
Tai mes irgi taip galvojom, kad pirma visus dokumentus suruošim, o po to bus kursai, bet gausis mums viskas kartu. Mat mes praitą savaitę nuėjom į vaiko teises visko išsiaiškinti, parašėm prašymą, ir jau buvom Pastogėj dėl kursų, o jie prasideda kaip tik kitą savaitę
.


Tai mes irgi taip galvojom, kad pirma visus dokumentus suruošim, o po to bus kursai, bet gausis mums viskas kartu. Mat mes praitą savaitę nuėjom į vaiko teises visko išsiaiškinti, parašėm prašymą, ir jau buvom Pastogėj dėl kursų, o jie prasideda kaip tik kitą savaitę

Bjjanka, o tai i kursus be pazymu nepriima? Jei imanoma, susitvarkykite pazymas kursu eigoje ar net pabaigoje, pvz. med pazyma galioma metus, tai kuo veliau ja gausite, tuo ir geriau, tuomet nereikes pries teisma naujos issimti, cia praktiniai patarimai.
Papildyta:
o medicinine pazyma gauti tai uzima laiko, nes reikalingas medicinos komisijos ivertinimas, tai cia kaip kam pasiseka. As tai prasiau savo gydytojos, ji kazkaip greitai prasuko visa reikala, o va mano vyras jau pas kita gydytoja lankosi, jam ilgiau uztruko:) bet visumoj tai viska imanoma greitai atlikti, na sekmes.
Papildyta:
o medicinine pazyma gauti tai uzima laiko, nes reikalingas medicinos komisijos ivertinimas, tai cia kaip kam pasiseka. As tai prasiau savo gydytojos, ji kazkaip greitai prasuko visa reikala, o va mano vyras jau pas kita gydytoja lankosi, jam ilgiau uztruko:) bet visumoj tai viska imanoma greitai atlikti, na sekmes.
QUOTE(MamaMia @ 2010 10 25, 11:36)
Baikit juokus



Pas mus irgi buvo taip: is pradziu dokumentu surinkimas, o po to jau kursai. Nes be dokumentu savivaldybe net prasyma nepriema. Pries teisma reikejo vel pazymos is darbovieciu o viskas kita tiko. Dokumentus pridaveme lapkricio men, vasari prasidejo kursai, o si menesi teismas. Viskas beveik metus truko.
QUOTE(taiska @ 2010 10 25, 15:45)
Ir man norisi pasidziaugti. Na mes savo jaunesni suneli pamateme kai jam buvo dvi savaites, buvo gimes pries laika, paliktas ligonineje, plonytis, silpnutis, toks mazas mazas ir liudnas, gulejo pogimdymineje palatoje atskirtas nuo tu vaikuciu, kurie turejo mamytes. Pradejau ji lankyti, diagnozes buvo kaip ir nelabai aiskios, na gimes pries laika, sveikatos bukle patenkinama. Dabar kai prisimenu, tai nesuprantu kas mane tada vede, gal kas is auksciau, baimes nejauciau, parsivezeme maziuka, gavome laikina globa. Kai atvaziavo draugai aplankyti leliuko, net nebande slepti savo isgascio, toki pirma ispudi jiems padare toks mazas mazas ir silpnas kudikis. Pirmi metai buvo siaubingi, vaikas sirgo, ir sirgo, gulejome keleta kartu ligoninse, lankemes pas ivairiausiu specialistus, atrode, kad ligos nesibaigs, kuo toliau, tuo daugiau sutrikimu atsirasdavo. Dabar jau tuoj svesime metukus. Na ir ka, vyriskis jau paauges, linksmas, grazus, dar yra ligeliu, bet stiprejame ir tuo labai dziauguosi. Kai pazvelgiu atgal, tai pati nesuprantu kaip taip galejau pasielgti. Turbut pasiryzus isivaikinti, jau nereikia daug svarstyti apie to vaikelio praeiti ir kitas baisybes, tiesiog kai tiki ir myli, viskas kazkaip keiciasi.... svarbiausiai musu meile ir rupestis, niekada nepamirsiu tu liudnu vaiko akiu, kai pirma karta pamaciau ji ligonineje.
Labai gera skaityti apie jusu vaikeli, aukit vis sveikesni ir sveikesni:) Nesupykit, kad pridesiu savo asmenine nuomone - geriau vaikelio neskiepykit, saugokit imunine sistema, kurios bukle vaikeliui tokia svarbi.
QUOTE(Britule @ 2010 10 26, 11:35)
Baikit juokus
, prasom prisijungti, cia ne uzdaras klubas, o vieta visoms vaikuciu laukiancioms mamytems ir teciams, norintiems pasidalinti savo dziaugsmais ir ne tik
Parasykit apie save 



Pritariu, SVEIKA ATVYKUS, MAMA MIA.
P.S. Slavlanta, Jūsų svetingumas mane "žavi"
