Labutis merginos
Gabrieliuk, didžiausi sveikinimai susilaukus sūnelio

Aukit sveikučiai
Kokie gražūs šio skyrelio mažyliai

Rodos visam pasauly nėra gražesnių ir mielesnių vaikučių
Biciuk, kaip smagu skaityt kad viena tavo svajonė pildosi

Sėkmės tau įgyvendinant ją iki galo

Ir laikysiu kumsčius kad ir kitos tavo svajonės išsipildytų
Rugsėje, kaip tau sekasi?
Kaži kur balta avytė dingus? Kaip jai sekasi
Stipriai apkabinu naują angeliuko mamytę.......
Raja28,

Sveik
Kristule, laikykis

Nesvarbu kaip, svarbu kad tau pavyktų atgaut sielos ramybę
QUOTE(kaciukas1978 @ 2010 05 25, 20:42)
seniai jau buvau situose namuciuose,vis tas skausmas begalinis nors stauk vilku...gavau isvadas del savo angeliuko sunelio mirties tai jie vis remesi i tai kad as pati turejau zinoti apie skiepus ir maziuka paskiepyti,,,tai kam tada gydytojai juk lankiausi neviena karta...jau pradejau save kaltinti del maziuko angeliuko...ekspertizei dar parasyta kad jai gydytojai butu nustate iskart jam ta infekcija ir dave antibiotiku tai butu viskas pasibaige kitaip...skausmas pasidare dar didesnis...saves kaltinimas...nezinau kaip man tai istverti,pradejau gerti raminancius...
Kačiuk,

Nekaltink savęs, tu tik mama, o ne medikė, sunku viską numatyt ir žinot..... Kiekviena iš mūsų būtų viską padariusios dėl savo angeliukų, jei tik būtų galėjusios, žinojusios ar nujautusios..... Bet deja žmogus nevisagalis.......
Ermita, kartais reikia išsiverkt.........
QUOTE(nasata @ 2010 05 25, 20:52)
Nesusitvarkau su savimi...per ašaras kelio nematau...gatvėj matau vien vaikiukus..tarsi priekaištas man- va tik tu nesugebėjai pagimdyt... tokia netikusi, beviltiška jaučiuosi...kažkaip nepavyksta užsikabint už kažko..nepavyksta rasti dėl ko gyvent..taip viskas atrodo beprasmiška..nematau tikslo..ir mintys užvaldžiusios tikrai negeros...nekenčiu savęs...
Atsiprašau....kad aš taip..
Nasata,

Apkabinu tave...... Ko gero visoms mums sunku ir skaudu po netekties matyt vaikučius....... Bet ar mes kažkuom blogesnės už tas, kurios gali džiaugtis savo vaikučiais, jais rūpintis, turėt šalia..... Nemanau..... Taip, mes tapom truputį kitokios, paženklintos skausmu visam gyvenimui, bet tikrai nei blogesnės, nei geresnės už kitas mamas. Laikykis....... Kabinkis kad ir už šiaudo, susirask kokios nors veiklos, rašyk čia, išsikalbėk..... Kažkaip reik išgyvent tą beprotiškai sunkų laikotarpį........ Paprasčiausiai kito pasirinkimo mums neduota...... kaip tik bandyt kilt iš nevilties ir toliau eit gyvenimo keliu...... kad ir su begaliniu skausmu širdyje....... Ta neapykanta sau labai pažįstama........ Norėjos išplėšt sau širdį už tai kad neišsaugojau savo mažylės........ Su laiku tai praeina....... Ech, kad ir kaip bandytumėm dabar atrast atsakymus į iškilusios klausimus, kad ir kaip bandytumėm atrast tą vienintelę priežastį, nulėmusią tokią nelaimę, mes nieko jau nebepakeisim...........