Kokie yra žiaurūs savaitgaliai... kai supranti, kad visi su savo šeimomis....su savo mažyliais... kiek šiandien mačiau tėvelių, vėžinančių dviračiais savo dukrytes...
tikrai nesuprantu, už ką man toks likimas..juk nieko nenužudžiau.. jokio aborto nedariau.. jokios šeimos neišskyriau.. KODĖL...
ir kodėl mano pasitraukimas iš šio gyvenimo turėtų būt kažkoks savanaudiškas.....
Jei aš neverta būt Mama.... kokia prasmė gyvent...
Jei iš manęs atėmė galimybę augint dukrytę, kurios aš laukiau kaip didžiausio stebuklo...
Atsiprašau... neturiu jėgų tai pakelt..
Linkiu didelės sėkmės, toms, kurios sulaukė savo stebuklėlių.........
Aš neturiu tam jėgų...atsipašau..visų...
Aš tikiu, kad sugrįši Tu, iš kitos erdvės, dangaus keliu..