QUOTE(malvina @ 2011 01 18, 11:14)
sveika, mieloji likimo drauge
mano situacija panasi - 9 savaite nustate nesivystanti nestuma, puslele buvo 6 savaiciu dydzio ir keliu dienu dinamikoje mazejo. kosultavausi su 2 gydytojais, vienu is kuriu labai pasitikiu, abu nustate ta pati.
aisku, buna, kad apsirinka gydytojai nustatydami nesivystanti, bet tas buna iki 7 savaites, veliau jau viskas tikrai turetu matytis, o jei nesimato
kad visai ramu butu, pasidaryk hcg - jei jis dides, turi vilties, o jei ne, tada
hcg pades atsakyti ir i tau kylanti klausima: jei jis mazeja, tada didele tikimybe, kad gimda issivalys pati, jei laikosi tame paciame lygyje, tada reikia padeti issivalyti.
forume esu skaiciusi, kad merginos lauke savaiminio persileidimo, bet tas jas labai vargino psichologiskai, o ir ne visais atvejais kaip suprantu gimda linkusi issivalyti. forume esu skaiciusi, kad kazkam gine sake, kad saugu laukti 2 menesius po nesivystymo, bet nesu tikra sio teiginio teisingumu (o kaip galimi uzdegimai ir pan?)
as geriau tabletes. susiradau ju aprasyma internete ir radau, kad uk jos naudojamos skrandzio opoms gydyti, tai manau, kad jos nera labai kenksmingos jei to bijai
Dėkui už atsakymą. Man jau irgi viskas paaiškėjo. Vakar vakare pradėjo dar labiau skaudėti ir jau daugiau kraujo buvo. Šiandien ryte nukeliavau pas dar kitą ginekologę pasiklausti dėl to savaiminio persileidimo, nes ta mano ginekologė, liepusi gerti tabletę, apie tai visai nenorėjo nieko paaiškinti. Šitoji man užtikrino, kad tikrai galiu laukti savaiminio natūralaus persileidimo dar ilgai ir nieks čia man negresia. Kraujo krešėjimas, sakė ji, gali sutrikti tik kai žūsta žymiai didesnis vaisius. Apžiūrėjusi mane su echoskopu per pilvą (ne vaginaliniu) sakė, kad puslytė jau subliuškusi ir jau pradėjusi atsiskirti, bet dar bus kraujavimo ir daugiau, o kol viskas išsivalys gali praeiti dvi trys savaitės. Dar sakė, tikriausiai vaisius žuvo prieš kelias savaites, nes atitinka maždaug 6 savaites. Tai va. Tiesa, dar paminėjo, kad rugsėjį buvo ginekologų suvažiavimas, kuriame ir buvo kalbama, kad reikia mažinti intervencijos atvejų, taigi ir Lietuvos gydytojai jau žada mažiau taikyti tų gramdymų ir panašiai. O man liepė ateiti po savaitės pasitikrinti ir po to, kai viskas baigsis, jei viskas bus pasišalinę, nereiks jokios intervencijos. Dar sakė, išgert ketanolį, jei labai skaudės, bet aš kažkaip galvojau, kad neskaudės taip jau labai, nieko nenusipirkau. Paskui pasigailėjau... per pietus buvau viena namie su dvejų metų vaiku ir kad pradėjo skaudėti, išsigandau, kad sąmonės neteksiu, pradėjau kviestis vyrą, mamą, kad atvežtų vaistų ir pažiūrėtų vaiką, išgėriau paracetamolį ir kažkaip aprimo. Galvoju, gal dėl to taip, kad prieš tai kasiau truputį sniegą lauke su vaiku, nieko man tada mat neskaudėjo.
Manęs tas persileidimo laukimas nelabai psichologiškai vargina, tik fiziškai.. Gal dėl to, kad labai vėlai sužinojau apie nėštumą ir iš tikro jo neplanavę buvom visai ir labai nustebau, kad pastojau (bet nei labai užsinorėjau vaiko, nei nenorėjau jo), matyt nė nespėjau dar suvokti, kad laukiuosi. Nuėjus pas ginekologę iškart pasakė, kad gali būti kažkas ne taip, net nebuvo užvedę nėščiosios kortelės. Žodžiu, dabar kai paaiškėjo, kad tikrai viskas pražuvo ir kaip čia toliau bus, tai liūdna, bet bent jau ne tokia sumaištis.
O kaip tau, malvina? Tikiuos, nesi labai nusivylusi.
Nenusimink. Kaip man ginekologė sakė, dažniausiai taip atsitinka dėl genų derinio ir tai yra kaip loterija, kartais ištrauki laimingą bilietą, kartais tiesiog ne. Jei šįkart nelaimingai baigėsi, tai kitąkart didesnė tikimybė, kad viskas bus gerai. Kaip praėjo persileidimas, sėkmingai viskas išsivalė? Per kiek laiko? Ar labai skaudėjo?
Aš tikrai galvojau, kad gal kenkia tos tabletės skatinančios persileidimą, nes buvau baisybių girdėjusi apie tas greitosios kontracepcijos tabletes. Bet dabar jau pakeičiau nuomonę, matyt jos ne taip jau baisu, juk tik paskatina persileidimą, kuris turėtų vykti ir taip.
