Įkraunama...
Įkraunama...

Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

tiesa... tokia profesija, lenkiu galva pries tave 4u.gif
paskaitineju sia tema, tu taip graziai moki atsakyti, padeti rasti sprendima ir net patari.
as visada galvojau, kad psichologai tik tyli ir isklauso tave, jokiu patarimu, jokiu pagalbu, pats turi priimti sprendima. o cia tap neikyriai profesionaliai atsakai merginoms i rupimus klausimus.
dekui tau wub.gif
Atsakyti
QUOTE(garnelis @ 2010 06 16, 12:40)
nevaisingumas as jau sakau sau - stampas visam gyvenimui, tau ta tema labai labai skaudi ir tu nuo jos niekur nepabegsi niekada...

radusi temą, apsidžiaugiau, pradėjau skaityt, mintyse sukosi, rašysiu istoriją, diskutuosiu...skaičiau...iki galo perskaičiau ir nebeliko nei noro rašyti, nei kažkokių klausimų...etapai pereiti, su daug kuom susitaikyta, bet štampas liko, ačiū Garneli už teisingus žodžius... ax.gif
o dėl psichologo mes kažkodėl turėjom klaidingą nuomonę, aš irgi ėjau pirmą kartą ir vis mąsčiau, jei nediskutuos su manim, negrįšiu...diskutavo ir noriai dalinosi pastebėjimais, reti buvo atvejai, kai (kažkuri minėjot) savo istorijas pasakotų...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zulika: 16 birželio 2010 - 13:21
QUOTE(zulika @ 2010 06 16, 14:18)
radusi temą, apsidžiaugiau, pradėjau skaityt, mintyse sukosi, rašysiu istoriją, diskutuosiu...skaičiau...iki galo perskaičiau ir nebeliko nei noro rašyti, nei kažkokių klausimų...etapai pereiti, su daug kuom susitaikyta, bet štampas liko, ačiū Garneli už teisingus žodžius... ax.gif
o dėl psichologo mes kažkodėl turėjom klaidingą nuomonę, aš irgi ėjau pirmą kartą ir vis mąsčiau, jei nediskutuos su manim, negrįšiu...diskutavo ir noriai dalinosi pastebėjimais, reti buvo atvejai, kai (kažkuri minėjot) savo istorijas pasakotų...


zulika, o nepalengvejo ta nasta po vizitu pas psichologa ? ...

jus turite dar sansu susilaukti vaiku ?

kokiu tikslu lankeisi - a) isgyventi sunku laika, kol vis tiek bandysite ar B)nebandysite ir reik susitaikyti.

prisimenu tave is senu laiku wub.gif bet jau nebeprisimenu tavo istorijos....
Atsakyti
Ir aš prisimenu zulika, smagu, kad vėl apsireiškei. smile.gif
Atsakyti
vaje kokie zmones smile.gif malonu matyt 4u.gif

QUOTE(zulika @ 2010 06 16, 14:18)
radusi temą, apsidžiaugiau....

Atsakyti
QUOTE(garnelis @ 2010 06 16, 13:24)

prisimenu tave is senu laiku  wub.gif  bet jau nebeprisimenu tavo istorijos....


Ir as nesenai atradau si skyreli, skaitineju, nors jau stebukla savo turiu.
Man visgi skirtingai siek teik nei Garneliui, stampo neliko. Viskas isgaravo, visi prisiminimai dingo ir dabar atsisukus atrodo kad lyg ir to skausmo tokio didelio nebuvo, nors realiai tai dar ir kaip buvo.
Bet visa skausma ir viska kas buvo iki paskutinio laso atpirko maziukes buvimas.
Ta beda liko, kaip ir Garneliui norisi antro ir baisu kad nebus, bet TIKRAI ne taip baisu kaip nezinojimas ar IS VISO BUS..
Stiprybes jums nergaites, dideles, KOVA verta LAIMEJIMO. Prisimikit tai ir nenuleiskit ranku, kad ir kaip nepaguodzianciai tai beskambetu.
Atsiprasau kad isikisau 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nendrė: 16 birželio 2010 - 13:48
nendre, tai pas tave matyt sveikas "kaimietiskas" mastymas thumbup.gif

cia as sneku geraja prasme: jei yra taip - darai taip, jei neiseina - sugebi perorientuoti save kitaip mastyti. ech, kad visiems taip doh.gif
Atsakyti
QUOTE(garnelis @ 2010 06 16, 14:00)
tiesa... tokia profesija, lenkiu galva pries tave  4u.gif

Ačiū, garneli, už nuoširdumą...
Nors retkarčiais nesusilaikau, stengiuosi patarimų neduoti. Jūs visiškai teisi, žmogus pats turi rasti sprendimą. Mano darbas yra klausyti, girdėti, matyti ir užduoti klausimus taip, kad žmogus praregėtų ir pats rastų atsakymą, kurio ieško.
Yra psichologų, kurie tyli. Tai turbūt priklauso nuo mokyklos, nuo asmeninių terapeuto savybių. Ir nuo kliento priklauso, kaip terapeutas su juo dirba - vienam reikia tylos kitam reikia diskusijos. Bet šiaip jus teisi, labai daug mitų sklando apie visus psichinės sveikatos specialistus...

QUOTE(garnelis @ 2010 06 16, 13:40)
juk dovana nebutinai visada buna.

Kada žmonėms po labai didelių pastangų visgi nepavyksta sulaukti vaikelio, dauguma jų ieško ir tikrai suranda kitų gyvenimo džiaugsmų... Žinoma, tie džiaugsmai, tos dovanėlės niekada neatstos didžiosios gyvenimo dovanos, bet turim gi save kažkaip pradžiuginti. Turim save mylėti vien už tai, kad tiek paaukojome, įdėjom šitiek pastangų, šitiek ašarų, šitiek fizinės sveikatos...

QUOTE(zulika @ 2010 06 16, 14:18)
radusi temą, apsidžiaugiau, pradėjau skaityt, mintyse sukosi, rašysiu istoriją, diskutuosiu...skaičiau...iki galo perskaičiau ir nebeliko nei noro rašyti, nei kažkokių klausimų...

Įdomu kodėl gi...

Papildyta:
QUOTE(Nendrė @ 2010 06 16, 14:45)
Atsiprasau kad isikisau  4u.gif

Nereikia atsiprašinėti... Gera išgirsti nuomonę ir tų, kuriems pavyko smile.gif
Atsakyti
tokia profesija, bet jei tu uzsicilini tame "nevaisingumo" rate - tarkim dar sansai kazkoie yra "gaminti" vaikus, bet tiek metu juk ziauriai sunku psichologisai atlaikyti, vel ju kaskart viltis=nesekme, viltis=neseme.
aisku, kad gyveni normalu gyvenima, turi draugu, pramogu, kelioniu, bet dusioj vis tiek skauda. kaip atsikratyti to skausmo, kaip nusiraminti.
Atsakyti
QUOTE(garnelis @ 2010 06 16, 15:03)
kaip atsikratyti to skausmo, kaip nusiraminti.

Nevaisingumo skausmas dar skaudesnis yra dėl to, kad jis kartojasi, jis sukasi ratais - su kiekvienom mėnesinėmis, su kiekviena nepavykusia procedūra, pamačius kiekvieną nėščią moterį ar vaiką. Tai lyg atvira žaizda. Reikia tiesiog išmokti su juo gyventi...
Aš suprantu, kad kalbu labai abstrakčiai, bet čia, virtualiai, nematydama jūsų akių ir nežinodama jūsų istorijos, recepto aš jums neparašysiu... Vidinės stiprybės šaltinis - tai taip individualu...
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2010 06 16, 15:23)
Reikia tiesiog išmokti su juo gyventi...


Kaip,kaip tai padaryti??? verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2010 06 16, 15:23)
Nevaisingumo skausmas dar skaudesnis yra dėl to, kad jis kartojasi, jis sukasi ratais - su kiekvienom mėnesinėmis, su kiekviena nepavykusia procedūra, pamačius kiekvieną nėščią moterį ar vaiką. Tai lyg atvira žaizda. Reikia tiesiog išmokti su juo gyventi...



Labai labai tikslūs žodžiai, nėra ką daugiau pridurti.
Atsakyti