QUOTE(garnelis @ 2010 06 16, 14:00)
tiesa... tokia profesija, lenkiu galva pries tave
Ačiū,
garneli, už nuoširdumą...
Nors retkarčiais nesusilaikau, stengiuosi patarimų neduoti. Jūs visiškai teisi, žmogus pats turi rasti sprendimą. Mano darbas yra klausyti, girdėti, matyti ir užduoti klausimus taip, kad žmogus praregėtų ir pats rastų atsakymą, kurio ieško.
Yra psichologų, kurie tyli. Tai turbūt priklauso nuo mokyklos, nuo asmeninių terapeuto savybių. Ir nuo kliento priklauso, kaip terapeutas su juo dirba - vienam reikia tylos kitam reikia diskusijos. Bet šiaip jus teisi, labai daug mitų sklando apie visus psichinės sveikatos specialistus...
QUOTE(garnelis @ 2010 06 16, 13:40)
juk dovana nebutinai visada buna.
Kada žmonėms po labai didelių pastangų visgi nepavyksta sulaukti vaikelio, dauguma jų ieško ir tikrai suranda kitų gyvenimo džiaugsmų... Žinoma, tie džiaugsmai, tos dovanėlės niekada neatstos didžiosios gyvenimo dovanos, bet turim gi save kažkaip pradžiuginti. Turim save mylėti vien už tai, kad tiek paaukojome, įdėjom šitiek pastangų, šitiek ašarų, šitiek fizinės sveikatos...
QUOTE(zulika @ 2010 06 16, 14:18)
radusi temą, apsidžiaugiau, pradėjau skaityt, mintyse sukosi, rašysiu istoriją, diskutuosiu...skaičiau...iki galo perskaičiau ir nebeliko nei noro rašyti, nei kažkokių klausimų...
Įdomu kodėl gi...
Papildyta:
QUOTE(Nendrė @ 2010 06 16, 14:45)
Atsiprasau kad isikisau
Nereikia atsiprašinėti... Gera išgirsti nuomonę ir tų, kuriems pavyko