Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

#181
QUOTE(pasislepusi @ 2010 06 14, 11:10)
..........kažkokiu momentu pasakiau sau "stop".
dabar pažvelgiu pro langą ir matau skraidančius pūkelius, žaluiojančius medžius, žydinčius lubinus. gali užuosti kvepiančias alyvas.
galiu skaityti knygas, galiu klausytis muzikos, galiu bendrauti su man mielais žmonėmis.
aš daug ką galiu.............

ir dar džiaugiuosi, kad mano gyvenime atsirado tokie žmonės, kaip Švilpa, Pelargonija ir etera.  4u.gif

Darai pažangą, labai gerai thumbup.gif
Ir ačiū už komplimentus blush2.gif
Atsakyti
#182
QUOTE(tokia profesija @ 2010 06 14, 13:07)
Visame liūdėjimo procese ateina momentas, kada grįžta meilė sau, meilė gyvenimui, meilė partneriui. Viskas lyg vėl nušvinta iš naujo. Tam, kad iki šio momento užaugtume, reikia iškęsti ir skausmą, ir liūdesį, pyktį, ir dar daug daug kitų dalykų...
O "šis skyrelis" Jus vis dar "įtraukia". Skatinau Jus išsiaiškinti kas tai, kas tas kabliukas... Kai rasit jį, galėsit pilnai išsilaisvinti...
Ir džiaugiuosi, kad atrandate gyvenimo džiaugsmą. Jūsų mintys apie meilę gyvenimui ir apie santykius su partneriu yra nuostabios. Jūs tikrai galite labai daug  smile.gif


šis skyrelis traukia, nes.... čia kiek kitaip, nei kituose. čia nepriklausomai kokioje stadijoje esi gali būti savu. nes čia kalbama apie jausmus, o ne statistiką, pvz. kiek judrių, kiek išpunktavo, kiek apsivaisino ir t.t.

Jūs tarsi voras musę į voratinklį mane viliojat. biggrin.gif

iš tiesų, nesijaučiu visiškai nurimus. būna nuotaikų pabangavimai, bet tai normalu. bet šiaip palyginus būseną prieš metus, du... tikrai geriau jaučiuosi.

chepka, o Jūs pamažu pradėkite rašyti ir nepastebėsite kaip mintys susidėlios... aš taip atradau kitą aistrą - rašymą.
Atsakyti
#183
Su voru turbūt dar niekas manęs nelygino biggrin.gif Labas vakaras naktinėjančioms smile.gif
Atsakyti
#184
QUOTE(tokia profesija @ 2010 06 14, 14:36)
etera, aš matau, kad raudančios, "silpnos", jausmingos moterys jus kažkuo "kabina". Juk galėtumėte jų nematyti, taip kaip nematot kreivų kojų ar žydrų akių. O va Jums tie žmonės sukelia kažkokius jausmus ir baigta.
Jei įdomu pagilinti žinias apie save, patyrinėkit tuos jausmus. Ar žinote, kaip yra sakoma: jei kitame žmoguje negalime kažko pakęsti, vadinasi to paties dalyko nekenčiame savyje... Slapta norėtumėm būti tokie, kaip tie mūsų nekenčiami žmonės, na nors retkarčiais, profilaktiškai, bet sau kažkodėl neleidžiame...
Jau pasufleravau visą atsakymą...
Ir dar, dabar pati parašėt, kad Jūs kitokia, kad mes visi skirtingi, o aukščiau rašėt kad visa tai tik bla bla bla... Taip, Jūs ypatinga. Nei geresnė, nei blogesnė, tiesiog unikali, savaip įdomi ir vertinga smile.gif

tokia profesija,you are the boss biggrin.gif kazkokios tiesos yra toj teorijoj.kartais tikrai noretusi padejuot,kad krize ir gulet atsiputus,atlinguot i svarbu susitikima pavelavus pusvalandi ,neplauta galva ir nesukt sau galvos,ne darbe sedet,o tusintis prie kokiu kedziu namu savaite ir tiket,kad gera darba darai,kaip nekaikurie seimo nariai paatostogaut menesiuka ir pasakyt,ko cia visi pergyvenat,isskaiciuokit jau ta menesio alga ir nuosirdziai tiket,kad cia viskas normalu,issikelt vestuves uz desim tukstanciu ir penkis metus atidavinet ta skola,bet nuosirdziai jomis dziaugtis.be jokios ironijos sakau,kad tikrai kartais noreciau sau tai leist smile.gif
Atsakyti
#185
Pasislėpusi wub.gif

QUOTE(etera @ 2010 06 15, 08:09)
normalu,issikelt vestuves uz desim tukstanciu ir penkis metus atidavinet ta skola,bet nuosirdziai jomis dziaugtis.be jokios ironijos sakau,kad tikrai kartais noreciau sau tai leist smile.gif


Kaip etatinė skaitytoja pasireikšiu. O kodėl, etera, neleidi sau kažko? Kaip labai tau svarbus įvaizdis, aplinkinių nuomonė? Ar taip smarkiai, kad gyveni tą gyvenimą, kurio iš tavęs laukia aplinka ir kenti, nes tai nėra Tavo prigimtiniai poreikiai, o tik primestas ir prisiimtas "viešasis" modelis.
Spjauk į visa tai. Tavo, mano, mūsų visų gyvenimas toks trumpas. Vienintelis.
Bent aš tai jau nebeturiu laiko gyventi taip, kaip "reikia".
Tiesa, kai gyveni kaip nori ,gerokai iškrenti iš visuomenės. Jei tokia yra dvasios ramybės ir santarvės su savim kaina, tai sutinku tiek mokėti . Ir moku, nes sąmoningai, po svarstymų pasirinkau būtent tokį kelią.
Vėlgi, kiekvienam kitaip, kiekvienas pasirenkam kas jam tikriau. Kada ir kaip, irgi individualu ax.gif
Ir žaviausia tai, kad visad lieka erdvės keistis. thumbup.gif
Atsakyti
#186
Man atrodo, Švilpa, kad Etera išvardino tingėjimo ir neatsakingumo atvejus. Aš irgi galiu tokių papasakoti, kaip pvz. žinau šeimą, kurie gerais laikais prisiėmė paskolų, nes labai norėjo naujo televizoriaus, naujo šaldytuvoo ir mašinos, dabar plėšo antstolių laiškus ir meta neskaitę į šiukšlyną, o už atostoginius išvažiavo prie jūros.
Bet ne visi gali sau tai leisti, nes turi sąžinės ir atsakomybės. Tai ne įvaizdžio klausimas g.gif
O nesistengti patikti visuomenei - tai gerai, jeigu taip patinka gyventi... thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pelargonija: 15 birželio 2010 - 12:11
#187
QUOTE(etera @ 2010 06 15, 08:09)
be jokios ironijos sakau,kad tikrai kartais noreciau sau tai leist smile.gif

Jeigu jums silpnumo požymis - besaikis pinigų tratinimas, neatsakingas požiūris į darbą - na tai gal būt, galbūt ir taip...
Koks dar elgesys jums yra silpnumo požymis?

QUOTE(Švilpa @ 2010 06 15, 10:05)
O kodėl, etera, neleidi sau kažko?
Ir žaviausia tai, kad visad lieka erdvės keistis. thumbup.gif

Smagu, kad pasireiškiat smile.gif
Manyčiau čia truputi kitokie reikaliukai... Kada ankstyvoj vaikystėj tėvai mums perduoda teisingo elgesio modelius, mes tikim jų autoritetu, mylim juos ir gyvenam taip, kaip jie liepia. Kaip etera sako: "čia reiktų dėkot tėvams,kurie išmokė žaibiškai spręst problemas,jas užmiršt ir eit pirmyn,naudotis visomis priemonėmis,nepraleist nei vienos galimybės
Bet užaugus atsiranda toks jausmas - lyg ir viskas gerai, bet lyg ir blogai. Tai todėl, kad išaugom senas kurpes.
Mes ne specialiai nekeičiam savo elgesio, tiesiog kitaip nemokam. Ir nežinom, ką keisti. Dar nežinom. Rinktis galim, kada yra iš ko rinktis, o dabar net nėra iš ko rinktis.
Žiūrint iš šono, labai norisi pasufleruoti - nagi, nagi, kaip Tu nematai, kame problema? O pats žmogus dar neužaugo, dar nemato atsakymo...
Ir tikrai žavu, kad galim augti, augti, ir augti...


Papildyta:
QUOTE(chepka @ 2010 06 14, 14:30)
Skaitau kaip jus sugebat isreiksti mintis ir pavydziu. Mano galvoj tokia maisalyne, kad net minciu nesugebu normaliai sudelioti...

Pabandykit išreikšt, kad ir ne taip sklandžiai...
Atsakyti
#188
sunkoka diskutuot prieinant prie kompiuterio keliom minutem smile.gif skaitau ir reikia pasitikslint apie ką mes čia.gal kada nors,kur nors bus paskaitėlė vakare,prie vyno taurės,neskubant,kad ir už trigubą kainą ne darbo metu smile.gif nes nukrypstam čia nuo temos,o erdvė vieša ir žmonėm nuobodu skaityt.o jūs,tokia profesija,šaunuolė,seniai čia reikėjo psichologo.ant tokių žmonių dar ir laikos lietuva,realiai dirbat brangų darbą nemokamai.ačiū
Atsakyti
#189
QUOTE(etera @ 2010 06 15, 21:00)
o jūs,tokia profesija,šaunuolė,seniai čia reikėjo psichologo.ant tokių žmonių dar ir laikos lietuva,realiai dirbat brangų darbą nemokamai.ačiū



Pritariu 100 proc drinks_cheers.gif
Atsakyti
#190
QUOTE(Prince @ 2010 06 11, 15:20)
na as tai kaip tik visus myliu dziaugiuosi ,visus lankau vaikucius.bet va man beda kai pranesa kad laukiasi,tada prasideda asaros vienatveje....


Man nera grazesnio zmogaus uz besilaukiancia mama, ju vidine siluma,ramybe, akiu spindesys mane uzburia.Ir visada labai dziaugiuosi, jei mama laukiasi, i ypatingai jei sunku buvo to pasiekti.
O vaikai, tai angeliukai.N4ra mielesnio zmogucio uz kudiki...

Nezinau kodel cia rasau, turbut paskaitineju sia tema, artima ji labai ir priimtini psihologes komentarai.
Dekoju uz sia tema.

o siaip man patinka mintis :
"Kai Dievas nori suteikti mums dovaną, jis ją įvynioja į problemą. Kuo didesnė tavęs laukia dovana, tuo didesnė ir problema. Tačiau nuostabu yra tai, kad jei ieškosi dovanos, visuomet ją rasi. "
Atsakyti
#191
Labas rytas,

prašom, mergaitės, Jūs pačios šią temą ir kuriate...

QUOTE(etera @ 2010 06 15, 23:00)
nes nukrypstam čia nuo temos

Nemanau, kad nukrypstam nuo temos. Norėjau pasakyti, kad viskas, ką matote kituose žmonėse, kalba apie Jus pačią. Visi jausmai kitiems žmonėms, visos reakcijos iš tikro tai yra Jūsų, kyla iš Jūsų.
Bet pastaba buvo teisinga - erdvė čia vieša, ir ne apie visus dalykus tinkama atvirauti. Turbūt pasijutot nejaukiai, kad jus pacitavau. Į mano klausimus nebūtina atsakinėti garsiai, o aš pasistengsiu būti santūresnė ką nors cituodama.

QUOTE(amir @ 2010 06 16, 08:03)
Tačiau nuostabu yra tai, kad jei ieškosi dovanos, visuomet ją rasi. "

Smagu, kad įsitraukėt į pokalbius.
Ir citata labai graži - tikrai, išvynioję būtinai rasime vienokią, ar kitokią dovaną.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tokia profesija: 16 birželio 2010 - 08:44
#192
o jei vis tikesi tikesi, lauksi lauksi, vis pumpuosi save - mums pasiseks, viskas mums gerai, mes ramus ir grazus - metai kiti antri treti ir vis nera dovanos. trusta kantrybe, apima nervas, neviltis. juk dovana nebutinai visada buna.
cia man skamba panasiai kaip tas ypatingai nervinantis zodis "atsipalaiduok" ir viskas bs gerai. negali atsipalaiduoti, kai viskas blogai ir blogai, o tu vis tiek negali ismusti is galvos, kad labai nori leliuko, beprotiskai.
turbut kai nebuna dovanos - po kurio lako susitaiko zmones su sitacija ir atranda naujus dziaugsmus. o jei tu esi tokia persona, kuri "daug atlaiko " lotuliukas.gif ir vis nesusitaiko. ech ir gyveni su tu skausmu toliau...
turbut keista skamba sie mano zodziai, kai as jau turiu viena dziaugsma, be proto mylima ir labai laukta. gal egoistiskaikai skamba, bet yra beprooooootiskas noras kito leliuko, be galo daug meiles ir neislietos silumos...
nevaisingumas as jau sakau sau - stampas visam gyvenimui, tau ta tema labai labai skaudi ir tu nuo jos niekur nepabegsi niekada...
Atsakyti