Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

#301
Sweikutes smile.gif is patirties galiu pasakyti kad psichologines problemos turi labai didele reiksme pastojimui.as pries pora metu turejau persileidima dare abrazija.bandziau daugiau nei metus pastoti,ir nieko,kiekviena menesi prisiplanuodavau gal jau,gal uzkibo zirniukas,bet kaip jo ner taip ner,grauzdavau sake kodel taip gal as kalta del to gal manyje problema.kankinaus kiekviena diena.eilini karta atejus mm vel nusivyliau,galvojau reik tikriauriai susitaikyt su ta mintim,kad jau nebebus nieko.ka gi ir ta menesi apie zirniuka visai stengiaus negalvoti,nekankinti saves blogom mintim,ir ka jus galvojat jau sekanciu menesiniu nebesulaukiau nestuke.gif taip ilgai kviestas maziukas atejo,ir jau 19 savaite duodasi pilvelyje.taip kad maziau galvokit ir planuokit leliu,kai maziausiai to tikesites jau busite nestukes.SEKMYTES VISOM
Atsakyti
#302
QUOTE(jokema @ 2010 07 27, 10:42)
Įsiterpsiu, nes noriu parašyti - džiaukitės gyvenimu toks, koks jis yra. Jis jūsų unikalus gyvenimas. Vaikai ateis - gyvenimas eis į priekį. Vaikai - tai nereiškia, kad gyvenimas bus laimingesnis. Vaikas gali turėti sveikatos problemų, dėl kurių širdį skaudės daug labiau nei dabar, kai vaikų nėra...Gali būti visaip. O dabar jūs turite tikslą, svajonę, lūkesčius. Tai labai daug, džiaukitės tuo. O kai turėsite vaiką, turėsite kitus rūpesčius, kitas problemas, kitas baimes, nerimą. Džiaukitės šia diena, savo vyru, tėvais, artimais žmonėmis, džiaukitės gyvenimu.

Gal galetumet patart, kaip džiaugtis gyvenimu? Kaip surasti tą migtuką, paspaudus kurį ryte prabundi laimingas ir džiaugiesi šia dieną? O jau tada, kai atrodo persijungei, naktimis ateina sapnai,... sapnoji kad eini echo ir matai pilve savo mažyli, sapnoji kad turi gražius kudikius,... ir prabundi ryte baisiai supikus ant saves už tai, kad dedi tiek pastangu tam džiaugsmo migtukui, o jis apleidžia tave naktimis
Ir tik tada, kai vel grižta viltis, naktimis ateina ramybe...Bet kai realiai mastai kad vilčiu 0,0001... Manau kad mes čia šnekom kaip iš skirtingu planetu.
Seniai skaitau šia tema, bet nerašiau, nes manau kad kitam yra žymiai skaudžiau nei man, turiu viena vaikelį ir prieš 10 metu tikrai nebučiau supratusi nei vienos minties iš šitos tiemos, bet po 4 metų nesekmingo planavimo, persileidimų ir nesivistančio, jaučiu kiekvieną mintį, kiekvieną žodį...
Gali atsipalaiduot ,kai tau 20, bet ... mano klasioke jau tapo močiute...,o aplink vien nesčios moterys ir maži vaikai.
Kaip džiaugtis tą svajonę, jei žinai kad jos reikes atsisakyt ...
Kaip džiaugtis vyrų, jei pastaruju metu planuoti ND tikrai nepagerino nei seksualinio, nei dvasinio artumo...
Atsiprašau kad čia įsiterpiau, bet kažkaip labai...užkabino.
Atsakyti
#303
QUOTE(jokema @ 2010 07 27, 09:42)
Įsiterpsiu, nes noriu parašyti - džiaukitės gyvenimu toks, koks jis yra. Jis jūsų unikalus gyvenimas. Vaikai ateis - gyvenimas eis į priekį. Vaikai - tai nereiškia, kad gyvenimas bus laimingesnis.

Kai turėsiu vaikų, manau mano mintys bus tokios pačios kaip dabar jūsiškės. Kai užmiršiu visus nueitus vargo kelius, visas išlietas ašaras kitoms galėsiu taip parašyti. Bet kol kas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Singerita: 27 liepos 2010 - 12:15
#304
...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vėja2: 27 liepos 2010 - 12:27
#305
Vėja2, ką paslėpėt po taškiukais?

QUOTE(jokema @ 2010 07 27, 09:42)
Įsiterpsiu, nes noriu parašyti - džiaukitės gyvenimu toks, koks jis yra.

Ačiū, jokema, už nuoširdžius palinkėjimus. Tikrai, mes visi labai daug laiko ir energijos išnaudojam nagrinėdami praeitį arba svajodami apie ateitį, kai tuo tarpu galėtume mėgautis dabarties akimirksniu.
Mergaitės visos supranta, kad "reikia" džiaugtis, bet kada metai iš metų nesiseka, pamažu visos mintys, visi jausmai, visas laisvalaikis, visi pinigai keliauja link vieno vienintelio tikslo. Sunku apie kažką kitą galvoti ir tiesiog nepavyksta džiaugtis, kad ir kaip to norėtume.
Tikrai yra dalykų, kuriais verta būtų mėgautis, tik per savo bėdas mes jų nebematome... Kartais, bėgant metams, su amžiumi, akyse savaime prašviesėja. Kartais kiti mums padeda atsimerkti. Dar kiti ar kitos pasirenka gyventi kančioje...

QUOTE(solveigyte @ 2010 07 27, 10:12)
is patirties galiu pasakyti kad psichologines problemos turi labai didele reiksme  pastojimui.

Taip tikrai, emocijos ir mūsų sveikata yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai.

QUOTE(Vėja2 @ 2010 07 27, 13:03)
Kaip džiaugtis tą svajonę, jei žinai kad jos reikes atsisakyt ...

Ar tikrai reikia atsisakyti svajonės?
Atsakyti
#306
QUOTE(solveigyte @ 2010 07 27, 10:12)
bandziau daugiau nei metus pastoti,ir nieko,...,gal uzkibo zirniukas,bet kaip jo ner taip ner,grauzdavau....gal as kalta ....kankinaus kiekviena diena..



[quote=tokia profesija,2010 07 27, 15:36]
..
Ar tikrai reikia atsisakyti svajonės?
.

Sėkmės tau. Suprantu tavo trykštantį džiaugsmą.
Tik po 5, 10, 15 metų patarimas atsipalaiduoti labai jau pašvinkęs.
Tokia profesija- klausimu į klausimą- argi nė vienos svajonės gyvenime neteko atsisakyti?
Gal net ne atsisakyti.Jos tiesiog tyliai lėtai ir skausmingai numiršta. Toks jau tas gyvenimas.
O gera vieta ilgai tuščia nebūna. Gal sakykim ne atsisakyti, o pakeisti?
(p.s- pasirinkau ne kančią, žinoma lotuliukas.gif )
Atsakyti
#307
O kuo įmanoma pakeisti ? unsure.gif Bent dabar nesugalvoju nieko, kuo galėčiau tą svajonę pakeisti. g.gif
Atsakyti
#308
QUOTE(Singerita @ 2010 07 27, 16:15)
O kuo įmanoma pakeisti ?  unsure.gif Bent dabar nesugalvoju nieko, kuo galėčiau tą svajonę pakeisti.  g.gif


Singerita, galima vieną didelę išskaidyti į daug mažų ir nelabai reikšmingų. Tiesiog neleisti tam vakumui, kuris atsiranda, užvaldyti ir suniokoti savęs.
Pakeisti neprotingais ir nepraktiškais dalykais. Ir sunkiai pasiekiamais. Pvz. išmokti valdyti savo pyktį. Valdyti savo liūdesį. Valdyti savo liežuvį (gerai jau gerai, man dar nepavyko ax.gif ) Atiduoti negailint. Mylėti. Matyti gerus dalykus. Neinkšti. Žiurėti giedrom akim. Džiaugtis. Nebijoti.
Daug visko yra.
Tik greta viso to tikra yra tai, kad Didžioji Svajonė niekad nepasimiršta. Net mirusi.
Viskas greta ir turbūt visam laikui.
Atsakyti
#309
QUOTE(Švilpa @ 2010 07 27, 16:01)
Tokia profesija- klausimu į klausimą- argi nė vienos svajonės gyvenime neteko atsisakyti?
Gal net ne atsisakyti.Jos tiesiog tyliai lėtai ir skausmingai numiršta. Toks jau tas gyvenimas.
O gera vieta ilgai tuščia nebūna. Gal sakykim ne atsisakyti, o pakeisti?
(p.s- pasirinkau ne kančią, žinoma  lotuliukas.gif )

Yra dalykų gyvenime, kurių man teko atsisakyti ar paaukoti vardan kažko, bet apie juos aš karts nuo karto pasvajoju iki šiol.
Pritaikiau tiems dalykams visai neblogus pakaitalus, protezus, bet apie originalus vistiek pasvajoju. Gal kada nors?


Atsakyti
#310
QUOTE(Švilpa @ 2010 07 27, 16:31)

Tik greta viso to tikra yra tai, kad Didžioji Svajonė niekad nepasimiršta. Net mirusi.
Viskas greta ir turbūt visam laikui.


Vat būtent, galima nebent užsimiršti kitais dalykais, bet svajonės niekada nepamirši. Tam ji ir svajonė, nebent tai būtų tik užgaida.
Atsakyti
#311
QUOTE(tokia profesija @ 2010 07 27, 16:40)
Pritaikiau tiems dalykams visai neblogus pakaitalus, protezus, bet apie originalus vistiek pasvajoju. Gal kada nors?


Oi, lūžtu, prajuokinai.
Svajonių protezai. Kietai. "Pigiai protezuoju Didžiąsias Svajones"
Šitą tikrai panaudosiu, dėkui už sąvoką. Gal nicką pasikeist. Svajonės protezas, nebegaliu, apsiverkiau iš juoko lotuliukas.gif thumbup.gif
Atsakyti
#312
QUOTE(Singerita @ 2010 07 27, 16:15)
O kuo įmanoma pakeisti?  unsure.gif Bent dabar nesugalvoju nieko, kuo galėčiau tą svajonę pakeisti.  g.gif

Universalaus atsakymo nėra...
Kiekviena mergaitė renka savo džiaugsmo kruopas ir ką nors lipdo.
Galiu pasakyti tik tiek - jeigu aplamai keliat tokį klausimą, kada nors gims ir atsakymas.
Atsakyti