Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

pasislepusi, kokia jūsų istorija? Ar ieškojote nevaisingumo priežasčių, darėt kokius tai tyrimus? Kiek laiko nepavyksta?...

Glaomur nebijok labai gerai kad kazka rado,o varikocele isoperuos ir bus labi gerai viskas.ne viena atveji zinau kai po varikoceles operacijos pastoja moteris

Na, man tai padeda du dalykai:
1. Užsiimti kiekvieną paros minutę kuo nors... man fantazijos netrūksta (kaip vienas draugas pasakė, man ir 48 valandų paross neužtektų). Bet, žinoma, tarp tų minučių atsiranda ir savęs gailėjimui... nors nedaug.
2. Deja, gandrų ieškojimas - labai brangus hobis. Kai šeimos finansai išseko, užsėmiau pigesne veikla - domėtis vaistažolėmis, maisto papildais (pvz., barovaja matka), gaudyti ovuliacijos laiką (nors beveik nėr šansų natūr ) ... Vaistažolės, beje, labai padėjo. Nors ir ne pagauti gandrus, bet moteriškai sveikatai tai tikrai.
Pasislepusi, nesislėpk
Kokiam mieste gyveni? Jeigu neturit finansų vaikščioti pas brangius daktarus, galima Tilto g. pas K - valdiškos įstaigoj. Bet tyrimams, deja, vis tiek reik pinigų turėti.

Va va, ir pas mane dabar poreikis būti nuolat užsiėmusiai. Darbe stengiuos 100 proc. atsiduoti darbui, kad nereiktų landžioti į internetą ir pan. O po darbo prisigalvoju veiklos Skaitau, mezgu, mokausi naujos kalbos, bandau sudaryti senelio pusės genealoginį medį būsimam giminės susitikimui Tikrai, para galėtų būti ilgesnė

mano istorija labai paprasta.
metus gal tylomis "pragyvenau" pas nesulaukiančias, kreipiausi į gydytoją. aišku, pasiskaičiusi rekomendacijų čia.
tada reikėjo padaryt vyrui tyrimą. o tai, pasirodo, labai didelė problema. praėjo gal net porą metų. kai kreipėmės dar kart (neįsivaizduoju kokiu būdu nusitempiau vyrą pas gydytoją kartu), gydytoja pašaipiai mestėlėjo, kad per tiek laiko nesugebat pasidaryt spermos tyrimo? man atrado cistą.
teko operuot. po operacijos - 3 st. endometriozė kiaušidėse ir siūlymas daryti IUI.
bet...kaip ir daugumai koją pakišo finansinė krizė.
kai pradėjom ropštis iš duobės, kreipiausi į gydytoją vėl. vėlgi rekomendacijų prisiklausiusi išsirinkau kitą, nes pas aną vyras nenorėjo eiti. o ir man pasirodė nepriimtinas jos bendravimo būdas.
naujoji atrado gimdos uždegimą. prasidėjo nuobodus gydymas, kuris baigėsi laparoskopija. diagnozė - endometriozė gimdoje, nepratekami kiaušintakiai.
reikalingas IVF. bet ir vėl. pinigai. IUI sukrapštytume, bet su IVF ne taip paprasta....




pastaruoju metu pasinėriau į grožinės literatūros skaitymą.

o taip, šitas "malonumas" be galo brangus. tiek finansine prasme, tiek dvasine.
natūraliai nesitikiu pastoti ( kiaušintakiai nepratekami), pradėjau gerti tabletes Ginekol (jų sudėtyje yra BM). ir va klausimas iškilo ar galima kartu ir diufastoną gerti? o kol kas jokių pokyčių organizme nejaučiu.

tai, kad aš labai ir nesislepiu

pasislepusi, jūs lankotės pas poliklinikos ginekologę ar pas vaisingumo specialistę? Ar pasitikit dabartine gydytoja? Labai svarbu geras kontaktas su ja... Dvi gydytojos, dvi diagnozės; laiko bėgyje padėtis pasikeitė, ar gydytojos skirtingai mato? Aš turbūt ieškočiau trečios nuomonės...
O kad trūksta pinigėlių - žiauru... Labai gaila, tikrai viskas nemažai kainuoja..

pas specialistę.
geras klausimas, ar pasitikiu.
iš pradžių lankiausi išgirtoje VK, bet... kaip ir rašiau netiko.
tada kelios pažįstamos rekomendavo šią.
ir žinokit, kažkur giliai kirba nepasitikėjimas. kodėl? todėl, kad ji man nustatė gimdos uždegimą, gydė antibiotikais, po mėnesio užpuolė šlapimo pūslės uždegimas gan stiprus, vėl gydymas antibiotikais. po gydymo vis vien šokinėjau iš skausmo tikrinimo metu, tada gydytoja kraipė galvą, skėsčiojo rankomis ir išrašė siuntimą į ligoninę.
apsilankiau pas operavusią gydytoją, ji pasakė, kad visi tie skausmai nuo... endometrizės ir sutarėm operacijos datą.
taigi, per metus pakito viskas. pirma operacija buvo 2008m, o antra 2009 m.
kas toliau? nežinau.
didžiausia bėda, kad gydytoja, kuria tikrai pasitikiu, vaisingumo problemų nesprendžia.
stumiu kuo toliau nuo savęs visus tuos klausimus, bandau nematyti nėščių moterų, nematyti mažų vaikų ir negirdėti pasakojimų apie nėščiosios savijautą ar leliukų auginimo problemas.

ir niekaip nesuprantu, kodėl čia Jums atsakinėju... ar man palengvės? abejoju, kaip tik atrodo, kad atradus šią temą apniuko dangus... nes ir vėl mintys užpuolė, ar būsiu kada mama? ar pavyks? ką galiu padaryti, kad liga nebujotų?

Turbūt žinau, kodėl jūs čia, bet atraskite tai pati... Galit čia, garsiai, galit sau, tyliai... Svarbu atraskit, nes tai gali sumažinti jūsų kančią...

sveikos mergaites, net nezinau nuo ko pradeti.... Tiesa pasakius, man geda rasyti del savo problemu, nes paskaicius kitu merginu istorijas, suprantu, kad man dar nera taip blogai. Tiesiog esu pasimetusi ir keistai jauciuosi. Jei trumpai apie mano istorija - planuojame jau metus laiko, per siuos metus pradejau tikrinti save, rado didele mioma, bet ji pastojimui neturejo reiksmes, issioperavau. Padare laparaskopija ir pasake, kad viskas pas mane OK, kiausintakiai praeinami, endo nera, bet gandrai nekaip neapsilanke. Dariausi hormonu ir visus kitus tyrimus, rado biski padidinta prolaktina, issrase bromokriptina, geriau 3 men. Rezultatas 0, itariu, kad tas vaistas isvede is pusiausvyros mano organizmas, nes prasidejo baisiso nemigos, nuotaiku kaitos. O gal cia pavasaris, o gal nuolatinis galvojimas, kad nekaip negaliu tapti mama Bet as uzsispyrusi ir nesustojau,pradejau skatinima hormonais ir pagaliau prikalbejau vyra issitirti (buvo ziauriai sunku, nes jis turi vaika is I santakos, tai kaip ir nebuvo abejoniu del jo). Ir ka jus galvojat, po spermogramos rezultatu - IVF+ICSI, naturaliai neimanoma. Mano ir jam buvo šokas. Nuejome pas androloga, jis pasiziurejo vyra, sako prostatos uzdegimas, pradejome gydyma. Dabar laukimo periodas, ziuresime kas bus ir vasaros gale kartosime spermograma. Viskas kaip ir einasi i prieki, tik mane baisiai gazdina mano psichologine bukle As negaliu ziureti i nescias moteris ir i mazus vaikus, o kaip tycia cia ju tiek daug. Mano drauges ir pazystamos laukiasi. Man labai sunku bendrauti su jomis, stengiuosi vengti ju, nes visi pokalbiai apie nestuma ir vaikus. Labai myliu savo vyra, bet kartais pagaunu save galvojanti, ar as tik nepykstu ant jo, kad problema pas ji ? Ir man pasidaro baisu, geda, uzeina kaltes jausmas. Vakarais sedziu ir verkiu ir pati sau nepripazystu del ko, o vyras nesupranta kas su manim dedasi, stengiasi su manim pasikalbeti, nuraminti, prajuokinti. O as tik daugiau uzsiskleidziu. Nenoriu uzsivaryti sau depresijos, be to vis sau kartoju, kad dar nera taip blogai, kitiems buna blogiau. Bet esu jautri is prigimties. Tai va, kiek issipleciau, atsiprasau uz niuru laiskuti.

ot užduotį gavau. rimtai, be ironijos.
visą pusdienį svarstau ir ieškau atsakymo. ir nesugalvoju, kodėl čia esu.
gal todėl, kad ieškau tokių, kurioms irgi finansai kiša koją?
gal todėl, kad ieškau paguodos, supratimo?
o gal....

Musicka, jūs tiesiog esat išsigandusi... Tuoj, minutėlę, viskas susidėlios į vietas...
Pirmoji gera žinia - pas jus viskas OK, jūs galit išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Tai nuostabu.
Jums pavyko jį prikalbinti pasirodyti specialistams. Vyras šiuo metu gydosi, be to jis turi vaiką, taip kad tikrai turite šansų...
Vyras stengiasi, gydosi, rūpinasi jumis, bando jus prajuokinti, nuraminti... Nuostabu, kaip jis jus myli ir palaiko. Suprantu, kad jums sunku, bet nepamirškit ir jūs juo pasirūpinti, pasidomėti, kaip jaučiasi jis? Galvoju, kad jis turėtų jausti kaltę, gėdą ir liūdesį dėl to, kad tiek kančių "suteikia" mylimai moteriai...
Taip, jūs tikrai pykstat ant jo. Kai būsit VIENA, pabandykit daug kartų pasakyti - aš ant tavęs pykstu... Ir dar kartą, ir dar... Būtų gerai, jei šituos žodžius pabandytumėt išrėkti, pasakyti kuo garsiau, su visu pykčiu ir keiksmažodžiais... Kartokit tol, kol palengvės. Kai leidžiam sau pykti, pyktis stebuklingai sumažėja... Čia jums namų darbas ir būtinai lauksiu ataskaitos apie tai, kaip pavyko jį atlikti. Kartoju, pratimą darykit viena... Kad būtų lengviau išsikrauti, įsivaizduokit prieš save stovintį vyrą ar pasiimkit nuotrauką. Ir dirbtinai pykčio nekurkit, jei jo dabar nejaučiat, tai nieko ir nedarykit. Bet kai jis sukils, pamėginkit iš širdies patriukšmauti. Lauksiu ataskaitos.
Dėl nuotaikų kaitos, pasitarkite su savo gydytoju. Gali būti kad nuotaikų kaitą sukėlė ar sukelia jūsų vartojami medikamentai.
Dėl nėščių moterų... Kažkaip teks atrasti savo vietą tarp jų... Šiltuoju metu jos tikrai labiau pastebimos, ir tokios švytinčios, laimingos...
Papildyta:

Kai surasit tikrą atsakymą, pajausit palengvėjimą... Aš jums nežadu drastiškų asmenybės pokyčių, tiesiog giliau įkvėpsit ir pajausit palengvėjimą. Taip atpažinsit, kad šitas atsakymas ir yra tikrasis. Sėkmės

Gal ir kitos mergaitės norėtumėte pasidalinti savo patyrimu - kaip jūs reaguojate į nėščias moteris, ką išgyvenate, kokias priemones taikote, kad jų "nematytumėt"...