Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Labas vakaras
noriu prisijungi ir as i grazia silta jusu visu diskusija
vis paskaitinejau paskaitinejau cia, na ir galvojau, kad as tai tikrai sugebu sisitvarkyti savo psichologine busena. Bet man taip tik atrode. Kad esu stipri, tai turbut tiesa, nes dar po 5 metu nepastojimo neisprotejau Bet jau po trupiti pradeda ,,vaziuoti stogelis", kai sulaukus eiliniu raudonuju draugiu paprasiau vyro isvaziuoti is namu, nes... norejau viena paverkti To dar nebuvo niekad, bet po sito karto supratau, kad jau pradedu paluzti, o 5 metus laikiausi taip, kaip niekur nieko, kai kitos jau verkia po 3 ciklu.
Matau blestancios vilties pradzia, o noriu taip tiketi. Matau, kad vyras guosdamas mane sako, na ir kas, jei neturesim vaikelio pirksim dar viena suni
O finale, as perlipau per save ir pradejau ryti tuos cheminius stimuliuojancius vaistus, kurie, kaip dabar pamaciau, dar labiau viska isjauke mano organizme
Is proto baigiu iseiti ieskodama priezasties ir atsakymo i klausima kodeeeel, kai abu su vyru esame sveiki, o Dievulis vis nesiuncia mums angeliuko

Stimuliuojantys vaistai tikrai labai sujaukia smegeninę. Nors ir žinai šitą, visvien stogas važiuoja... Kai tie vaistai išsigaruoja - lengviau. Bet juos turi vartoti vėl ir vėl...

Papildyta:

Skausmą sunku palyginti. Kiekvienam savas skausmas didžiausias. Skaudu, kai neturėjai savo kūdikio ant rankų, skaudu, kai turėjai ir negali daugiau.
Bet kas jau palaidojo ir daugiau nebepavyksta........ manau, skaudžiau nebegali būti.

paskaičiau jūsų pasisakymus ir susimąsčiau....

ar mano tas noras subliuško kaip balionas išleidus orą, ar taip gerai apsimetinėju?

nesakau, kad visai nenoriu vaiko. noriu, tik ne taip stipriai, kaip anksčiau.
ir nebematau nėščiųjų, nematau mažų vaikų. einu ir praeinu.
tik po teisybei, negaliu prisiversti paimti į rankas kūdikį. giminatis siūlė paimti, atsisakiau. gerai, kad jis pats nusprendė, kad bijau išmesti iš rankų. beliko tik palinksėti galva.
va tą akimirką kai vyras paėmė į rankas tą mažą lėlytę, tuomet kažkas viduje nutrūko. užpuolė senai pamiršti jausmai : pyktis, gėda, pavydas, kaltė....
bet kažkaip susitvardžiau. ir toliau gyvenu. ir bandau įtikinti, kad man gerai.
kartais išlenda koks kirminėlis, bet jis greit sutraiškomas.
nebeleidžiu sau liūdėti ir gailėtis savęs, tik paskutiniu metu pykstu ant savęs, kad neturiu pakankamai valios ... sportuoti.
ir norėčiau nugalėti vieną baimę - endometriozė. tik suskausta kur, iškart puola mintis, negi vėl atsinaujino ? man ta liga sukėlė tiek nepatogumų, kad ....

Linutas, jeigu vartojate vaistus, o visa Jūsų esybė, visomis mintimis, visais jausmais tiems vaistams priešinasi, kaip manote, koks bus jų poveikis? Visada klausykite savo širdies. Panašu, kad turite išspręsti kokius tai vidinius prieštaravimus...
Jeigu kartu su medikais nerandate priežasties, mano pasiūlymą turbūt numanote - pabandykite nueiti pas psichoterapeutą. Galbūt pavyks aptikti kokius tai psichologinius barjerus, kompleksus. Galų gale tiesiog atgausite sielos ramybę.
Ir koks mielas Jūsų vyras... Guodžia ir pats guodžiasi taip, kaip moka... Jam turbūt ne mažiau sunku, negu Jums.
Kita diena tikrai bus lengvesnė. Viltis niekada Jūsų neapleis, tiesiog su metais pats tikėjimas mainosi, įgauna kitokią prasmę...

Tikrai ne visomis mintimis, ir ne visa esybe as priestaravau tiem vaistam Tiesiog ryausi pabandyti, kas bus ir tiek. O pasirodo, as savo organizma jauciu labai gerai, dabar net pati stebiuosi kaip gerai, kad net ir gydytojai patvirtino tai ka as jauciau. Na, bet pasitikejau gydytojais, o ne savo kuno ,,kalba". Ir kaaa? zinoma, gaunasi bardakas. va todel man baisu, kad niekas man negali padeti, organizmas vis tiek laikosi ,,savo".
O psichopetrapeutas gal ir padetu ,,maziau klausytis" savo organizmo balso, nes kartais jauciu, kad per daug jauciu ko man reikia, nei kad gali pasakyti gydytojai savo tyrimais Ech, ko gero JAU isprotejau
Beje, ir pati esu medike, taip kad moku ,,pasitikirinti" ir medicininiais aspektais

Kiekvienas iš mūsų turim savo gynybos būdus negandoms įveikti ir nereikia dirbtinai tos situacijos griauti... Jei "nematot" vaikų, tai ir nereikia, vadinasi taip turi būt. Mėgaukitės ramybės akimirkomis...
Apie baimes galima būtų kalbėti ilgai. Žiūrint kiek jos įsišaknijusios. Vienas lengviau išgyvendinti, kitas sunkiau. Jeigu endometriozė sukėlė jums daug skaudžių nepatogumų, tikiu kad dabar jos baiminatės. Ir šiaip endometriozė labai "imli" stresui. Gaunasi lyg užburtas ratas - bijote, paūmėja liga, dar labiau nerimaujate, dar labiau paūmėja...
Yra keletas būdų dirbti su baimėmis, aš visko čia neišdėstysiu. Esu mergaitėms pažadėjusi diskusiją šia tema, jei vis dar bus aktualu, gal ten ir susitiksime..

Linutas, man pasirodė, kad abejojate dėl chemikalų vartojimo prasmės, galbūt suklydau... Žinoma, kad medikamentai veikia ir fizinę savijautą, ir nuotaiką, nieko keisto, jei apninka abejonės. Darykite tik tai, kuo tikite..
Intuicija, savo kūno jutimas yra tokie nuostabūs dalykai... Jeigu jaučiate, vadinasi galite ir valdyti, vadinasi esat imli įvairioms psichosomatinėms technikoms... Ieškokite žmogaus, kuris padėtų jums pažinti savo kūno kalbą, o ne nuslopinti šį nuostabų įgūdį...

O Jūs lankotės pas poliklinikos ginekologą ar kreipėtės į vaisingumo specialistus? Papasakokit savo gydymosi istoriją, jeigu norit, žinoma..

Jei pasakociau viska tai turbut romanus prirasyciau
O jei trumpai drutai, tai ovuliacijos stimuliacija clostilbegitu paskyre ginekologe (pries 2 metus ta pati siule padaryti ir vaisingo gyd., bet tada kategoriskai atsisakiau, motyvuodama tuo, kad jauciu, kaip vyksta ovuliacija, tada net tai pajutus nuvaziavau specialiai pasiechoskopuoti, kad isitikinciau, jog neklystu - pasirodo taip ir buvo). beda tame, kad ta ovuliacija vyksta nereguliariai ir gerokai veliau, nei leidzia ,,normos" anksciausiai vyko 18 Cd, veliausiai 45 cd - bet vis del to ivyko, nes tai patvirtino ir kraujo tyrimas! Taigi, norint organizma isprausti i normas buvo pasiulytas nekaltas vaistukas - tik 5 tabletukes clostilbegito.
O kadangi ciklas nereguliarus, tai taip ir nesusitariau su gine, kada pradesiu vartoti. susitarem, kad atvyksiu echoskopijai 12 CD. Deja, kai man reikejo registruotis mano ginekologe buvo atostogose; dar blogiau - mano ir vaisingumo gyd atostogose. likau ,,ant ledo". Gerai, kad dirbu ligoninej, nuejau paprasyti, kad ten pasiziuretu. Gydytojas ginekologas akuseris rado 2 didelius folikulus, kurie panasu ne negalvojo sprogti. Kadangi jis apie tuos dalykus nenusimano, man kaip medikei kolegei pasake koki vaizda jis mato palikdamas mano reikalui apsispresti ka toliau daryti. Nuvaziavau su echo nuotraukom pas kita vaisingumo spec. israse recepta taip vainamiem ,,psprogdukam". Na ka viska atlikom kaip pagal ,,plana", nors vidus rekte reke, kad dabar as nesu vaisinga (ta ir forume panom juokais sakiau, bet jos padrasino, kad taip ir buna). Pasirodo, as neklydau, kad laukta O neivyko, nes po keliu dienu vel pasidariau echo, rado folikula 17 mm, o ir BT nepakilus.
Dabar laukiu naturalios ovuliacijos ,,savu" laiku.
Tai tiek tos naudos ir turejau - pirmas blynas prisviles, kuris nesuteikia ikvepimo dar vienam bandymui
Norejau trumpai cia skaitosi parasyti

Linutas, regis dabar supratau, ką turėjote omenyje sakydama ""maziau klausytis" savo organizmo balso, nes kartais jauciu, kad per daug jauciu ko man reikia".
Kartais sunku atskirti, kada remiamės nuojauta (išoriškai fakto nesimato, bet mes jaučiame, kad jis yra), o kada remiamės nuostata (iš anksto "nusprendžiame" koks bus faktas ir organizmas vykdo mūsų nuosprendį, "elgiasi" taip, kad mūsų susigalvotą nuostatą išpildytų).
Atminkit, kad sąveika yra abipusė - Jūs gerai jaučiate tai, kas vyksta kūne, o kūnas reaguoja į tai, ką jaučiate, ką galvojate, ko tikitės Jūs..

Norėjau priminti, kad nuo rudens Vilniuje planuojami šie psichologiniai užsiėmimai:
-individualios konsultacijos
-konsultacijos grupėje
-relaksacijos grupės
-savaitgalio susitikimai-diskusijos. Numatytos šios temos:
09.25. 11val.“Myliu save tokią, kokia esu...“ Patyrimo grupė moterims. Trukmė 3val. (su pertrauka)
10.23. 11val. „Kada gydytojai nevaisingumo priežasčių neranda...“ Patyrimo grupė moterims. Trukmė 3val. (su pertrauka)
11.27. 11val. „Kiti motinystės/tėvystės būdai“. Apie dirbtines apvaisinimo procedūras, įvaikinimą, donorystę, apie gyvenimą dviese. Emocijas, dvejones ir etinius klausimus. Į diskusiją kviečiami tiek vyrai, tiek moterys. Trukmė 3val. (su pertrauka)

Registruokitės ir visais kitais klausimais rašykite asmeniškai čia arba el. paštu romena.kaciniene@gmail.com

Tikiuosi, kad vis dėl to pajūryje grupė irgi susirinks.