Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

#25
QUOTE(amela @ 2010 05 28, 11:24)
na bandau surasyti, bet nzn 10 nesugalvojau:
1. skirti laiko sau-grozio proceduroms, ko negalejau nes visi finansai buvo skiriami proceduroms.
....

Na va, apsibrėžėm konkrečius tikslus, dabar painiavos bus mažiau smile.gif Aptarkim pirmą punktą. Papasakokit plačiau - kodėl anksčiau trūko laiko sau, kaip dėl to jautėtės, kokių procedūrų labiausiai pasiilgot, kaip dabar norėtumėt save pagražinti, palepinti, kokios galimybės, kliūtys ir pan.
Atsakyti
#26
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 28, 12:52)
Na va, apsibrėžėm konkrečius tikslus, dabar painiavos bus mažiau  smile.gif Aptarkim pirmą punktą. Papasakokit plačiau - kodėl anksčiau trūko laiko sau, kaip dėl to jautėtės, kokių procedūrų labiausiai pasiilgot, kaip dabar norėtumėt save pagražinti, palepinti, kokios galimybės, kliūtys ir pan.


tai kliutys tai finansines, nes i menesi vaistam ir visom procedurom su vizitais iseidavo beveik 1500lt tai kur jau liks pinigeliu kam nors kitam. jauciausi ne kaip, bet tikejaus kad greit viskas pasikeis, na pasikeite, tik aisku ne taip kaip norejau.. Proceduru tai dantis issibalint, veido valymas, masazas (bent karta i menesi). Dabar jau i masazus turbut neisiu kazkaip vasara manau gerai bus ir ezero ir saules masazas smile.gif o visa kita po truputi gal kaip nors, reik sulaukt algu pradziai ir skolu biskiuka atiduot.
Atsakyti
#27
Amela as apie tokius dalykus esu pamirsusi smile.gif ,stengiuosi atsigriebti namie pati sau kazkokias proceduras pasidarydama.nes kaip ir minejai visi pinigai iseina gydymui.
na o sa is tikro nesijauciu siame reikale nuskriausta ,nes zinau ko man reikia siuo metu ir kur as turiu deti pinigeliuss.Aisku pavydu kai drauges sneka ,kokius naujus rubelius nusipirko(mes juk moterys),kur atostogaus ir pan.Aisku as nevaikstu apsipesiojusi, biggrin.gif einu i kirpyka kas menesi ir manikiura taip pat.bet tiems reikalams leidziu labai minimaliai.

na as dabar esu vel kelyje link svajones,ir jei tie prakeikti finansai nepakis kojos tai bus vskas gerai.Labai noriu tiketi kad dabar mane kazkas isklauso ir gilinasi i musu problema,o ko negaliu pasakyti apie savo gydytoja.esu labai ja nusivylusi.
kaip reikia tiketi stipriai,nes kai paskaitai ,kaip mergaites tiki tiki,bet man vis kitoje ausyje vistiek kazkas kirba ir sako ,tiek metu nepavyko kodel dabar turi pavykti.kaip reikia ismesti ta isgavos,kaip reikia nurimti ,nes vaikelis ateina tik pas ramiai mama doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Prince: 28 gegužės 2010 - 12:09
#28
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 28, 08:27)
Jūs parašėt, kaip nesijaučiat - negėda, nekaltinat vienas kito, jei nesijaučiat stipri, neinate atlikti procedūrų. Kaip nesijaučiat, man aišku, norisi paklausti, o kaip jaučiatės? Svarbiausia sau viduje atsakykit...
O šiaip, sutinku, kad labai svarbu psichologiškai pasiruoši procedūroms. Ir smagu, kad mokat išbristi iš duobių, džiaugtis gyvenimu, drąsiai atsikirsti smalsuoliams, kad su vyru darniai sprendžiat visus klausimus. Sėkmės jums.


o jauciuosi as laiminga ,nu buna uzeina sunkumo akimirku ,pradedi saves gailet ,nu paverki ,bet manau karts nuo karto paverkt yra normalu .Laimes daug i gyvenima atnese kriksto dukryte .Jos zodziai, as tave myliu ,kaip balzamas sirdziai .Mano manymu ,na per pakankamai ilga nevaisingumo kelia ,labai svarbu pajust viduje ramybe tuomet visi sunkumai lengviau iveikiami .Nugalesiu as ta nevaisinguma .Svarbu mylet gyvenima ,nes kitaip gyvenimas taves nemyles
Atsakyti
#29
QUOTE(Prince @ 2010 05 28, 14:08)
bet man vis kitoje ausyje vistiek kazkas kirba ir sako ,tiek metu nepavyko kodel dabar turi pavykti.

Šis tavo teiginys man labai artimas... kad ir kaip stengdavausi galvoti tik pozityviai, iš gilumos ateidavo tas bjaurus jausmas - nepavyks... Nekenčiau tokios būsenos, bet kažkodėl įsivaizduoju, kad tai intuicija... Prieš savo ketvirtąjį bandymą, bandžiau vizualizuoti savo mintyse sugalvotą paveikslą, guldavausi ir keldavausi jį matydama; kartojau daugelį kartų kad mums pasiseks (turėjau susikūrusi maldą)... Tai man padėjo, nekilo iš gilumos neigiamos mintys...tačiau likus porai dienų iki mėnesinių tas jausmas sugryžo...
O kas liečia asmeninių poreikių ribojimą, mes tą darome 14 metų doh.gif Bet nesigailime, nes tai mūsų abiejų pasirinkimas. Bet kada galime pasukti iš kelio, jeigu tik pajausime, kad mums ši našta darosi nepakeliama smile.gif
Tai ką merginos čia rašote, beveik visus jausmus esu pergyvenusi... nuo...iki nenoro gyventi... bet kažkaip vis pavyksta save nuraminti, nukritus atsikelti... Gal "perdegiau" smile.gif, nei vienos ašaros neišspaudžiau po nepvykusių IVF...Tik jokiu būdu neteigiu, kad esu labai stipri, kad manęs jau daug metų trunkantis gydymas nepaveikė...
Pakartosiu Jums kažkada man mano miestelio ginekologės ištartą palinkėjimą - sėkmės ir stiprybės šiame labai sunkiame kelyje.
Atsakyti
#30
QUOTE(amela @ 2010 05 28, 12:55)
tai kliutys tai finansines

Labai jus suprantu, gydymas nežmoniškai daug kainuoja... Labai daug ko tenka atsisakyti...
Dėl masažo, jeigu esat Vilniuje, pabandykite nueiti į Pušyno Kelią, girdėjau labai neblogus atsiliepimus. Procedūros palyginti nebrangios ir kokybiškos. O visa kita... teks kažkaip suktis.
Beja, turiu namie knygą apie tai, kaip įvairias priemones, tame tarpe ir grožio, pasidaryti pačioms. Jei kam bus įdomu, galėsiu nurašyti kelis receptus. Pati esu išbandžiusi vieną priemonę veidui valyti. Paprastai pagaminama ir mano odos tipui visai nebloga.

QUOTE(Prince @ 2010 05 28, 13:08)
na as dabar esu vel kelyje link svajones

O, sveika, Prince, smagu jus matyti smile.gif Klokit, kaip gyvenat smile.gif Pakeitėt gydytoją?
Paradoksas, bet kai norim kažką išmesti iš galvos, būtinai niekaip nepavyksta... Geriausias būdas atsikratyti kažkokių minčių yra tiesiog leisti toms mintims būti. Svarbu skirti tam laiko ir ramiai apmąstyti visas baimes, nerimą, abejones, iš ko jos kyla ir panašiai. Kalbam, kalbam, kalbam, ir ta problema lyg išsivėdina, susitraukia, pasidaro aiškesnė. Vargu, ar abejonės pilnai išnyks, kai iš paskos seka nesėkminga patirtis, bet jos jau nebus tokios bauginančios ir nebekels tiek daug įtampos...
Atsakyti
#31
QUOTE(žieminukė @ 2010 05 28, 14:07)
Šis tavo teiginys man labai artimas... kad ir kaip stengdavausi galvoti tik pozityviai, iš gilumos ateidavo tas bjaurus jausmas - nepavyks...

Labas, smagu, kad įsijungėt į pokalbį smile.gif
Oj, kaip panorau su tuo jūsų "kirminu" pasikalbėti... Kaip supratau, ne Vilniuje esat, labai gaila. Pabandytume pritaikyti vieną labai veiksmingą vizualizacijos techniką pokalbiui su tuo "kirminu".
Dėl perdegimo, per laiką tiesiog užauga šarvai... Ką gi daryt, gyventi toliau reikia...
Atsakyti
#32
QUOTE(žieminukė @ 2010 05 28, 13:07)
Šis tavo teiginys man labai artimas... kad ir kaip stengdavausi galvoti tik pozityviai, iš gilumos ateidavo tas bjaurus jausmas - nepavyks... Nekenčiau tokios būsenos, bet kažkodėl įsivaizduoju, kad tai intuicija... Prieš savo ketvirtąjį bandymą, bandžiau vizualizuoti savo mintyse sugalvotą paveikslą, guldavausi ir keldavausi jį matydama; kartojau daugelį kartų kad mums pasiseks (turėjau susikūrusi maldą)... Tai man padėjo, nekilo iš gilumos neigiamos mintys...tačiau likus porai dienų iki mėnesinių tas jausmas sugryžo...
O kas liečia asmeninių poreikių ribojimą, mes tą darome 14 metų doh.gif  Bet nesigailime, nes tai mūsų abiejų pasirinkimas. Bet kada galime pasukti iš kelio, jeigu tik pajausime, kad mums ši našta darosi nepakeliama smile.gif
Tai ką merginos čia rašote, beveik visus jausmus esu pergyvenusi... nuo...iki nenoro gyventi... bet kažkaip vis pavyksta save nuraminti, nukritus atsikelti... Gal "perdegiau" smile.gif, nei vienos ašaros neišspaudžiau po nepvykusių IVF...Tik jokiu būdu neteigiu, kad esu labai stipri, kad manęs jau daug metų trunkantis gydymas  nepaveikė...
Pakartosiu Jums kažkada man mano miestelio ginekologės ištartą palinkėjimą - sėkmės ir stiprybės šiame labai sunkiame kelyje.


oi kaip tu cia tiksliai pasakei ,lyg mano zodziai butu
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 28, 13:14)
O, sveika, Prince, smagu jus matyti  smile.gif Klokit, kaip gyvenat  smile.gif Pakeitėt gydytoją?
Paradoksas, bet kai norim kažką išmesti iš galvos, būtinai niekaip nepavyksta... Geriausias būdas atsikratyti kažkokių minčių yra tiesiog leisti toms mintims būti. Svarbu skirti tam laiko ir ramiai apmąstyti visas baimes, nerimą, abejones, iš ko jos kyla ir panašiai. Kalbam, kalbam, kalbam, ir ta problema lyg išsivėdina, susitraukia, pasidaro aiškesnė. Vargu, ar abejonės pilnai išnyks, kai iš paskos seka nesėkminga patirtis, bet jos jau nebus tokios bauginančios ir nebekels tiek daug įtampos...

Na gyvenu su bangomis,tai liudna tai gera,tai juokiuos tai verkiu,bet manau tai normalu biggrin.gif .Turiu uzsiemima ,pakviete mane i kumas.O dar praktika atlikau globos namuose vaiku.Turiu ka veikti,neskaitant kad pradejau nauja gydyma.
na pakeisti gal taip negaliu pasakyti,bet nutariau kreiptis dar pas viena zmogu kuris labai tikiuosi kazka ras ,nes svarbu kad domisi.
Na su tomis mintimis bandau kazkaip tartis biggrin.gif ,bet va nors tu ka jos vistiek lenda.Labai daug mergaiciu pasisakymu skaiciau ,jauciausi labai rami kai dariausi IVF ir pavyko,na nezinau na man taip nebuvo,gal kad viena karta dariausi tiktai g.gif .Na net nezinau bet man sunkiai taip gaunasi.Nors mano vyrui taip neatrodo,jis galvoja kad as lengvai viska pernesu,nes stengiuosi neverkti prie jo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Prince: 28 gegužės 2010 - 13:39
#33
Matyt mes kiekviena panašius jausmus patiriame, todėl mums ir atrodo, kad tai ką rašo kitos, atrodo labai artima, lyg būtų mūsų mintys "pavogtos".
Taip, aš ne vilnietė...gaila...tą "kirminą" labai norėčiau išvaryti, nes jis mane "griaužia" ne vien tik IVF atvejais... Kiekvieną kartą kai jis mane užvaldo, noriu juo atsikratyti. Tada pradedu kartoti sau, kad viskas bus gerai, man pasiseks, nukreipiu mintis į teigiamus ir malonius dalykus. Kartais tai padeda smile.gif Tačiau jeigu nekovočiau, jis oi kaip įsišaknytų... doh.gif manau, kad visa tai glūdi mano pasąmonėje, o į ją šį "kirminą" kažkokiu būdu g.gif įleidžia mano samonė. Tik niekaip nerandu to tarpelio, užkiščiau jį iš karto biggrin.gif
Šiuo metu skaitau psichologinę knygą, man patinka, pasisemiu minčių smile.gif
Dėl klausimų, komentarų dėl to, kad neturime vaikų. Man yra galbūt lengviau todėl, kad niekas man nekvaršina galvos, kada turėsite, kodėl neturite (kvaila būtų jeigu po šitiek metų vis dar klausinėtų)... Nežinau ką visi galvoja, tačiau niekas man nieko nesako, neklausinėja. Kažkada bandė artimi žmonės paklausti, gal prieš kokius 8 metus, aš atsakiau - tai yra labai asmeninė problema apie kurią nenoriu kalbėti ir prašau daugiau tokių klausimų neužduoti. Po šiai dienai neklausinėja... Ir apskritai, jeigu nenoriu kažkokia tema kalbėtis, taip ir pasakau, be užuolankų.
O dėl tų "šarvų" tai labai tiksliai išsireikšta smile.gif
Atsakyti
#34
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 28, 14:14)
...
Dėl masažo, jeigu esat Vilniuje, pabandykite nueiti į Pušyno Kelią, girdėjau labai neblogus atsiliepimus. Procedūros palyginti nebrangios ir kokybiškos. O visa kita... teks kažkaip suktis.....

Pušyno kely man patiko. Prieš keletą metų gavom abu su kolega iš šefo dovanų Kalėdom medaus masažą. Pasiskambinom, pasakė, kad atvyktume kartu, tada turėsim laiko dvigubai. Mums priklausė pirtis, jakuzzi ir du masažai - prieš pirtį ir po. Kai atvykom, liepė abiem nusirengt.... visai..... sakom, kad mes tik bendradarbiai... O masažuotoja sako - tai kaip aš jus su maudomukais masažuosiu? Reikia visai! Davė po tokią popierinę vienkartinę paklodę. Po pirmo masažo pasakė, kad ateis po valandos... ir tikrai tikrai neateis nei minute anksčiau.... tikrai tikrai lotuliukas.gif Sakė čia galima daryti viską viską... na viską viską blush2.gif tik rūkyti negalima. Ir tikrai neatėjo anksčiau. biggrin.gif O nepasinaudojom.... blush2.gif
Atsakyti
#35
QUOTE(Pelargonija @ 2010 05 28, 16:36)
O nepasinaudojom....  blush2.gif

lotuliukas.gif Balsu nusijuokiau biggrin.gif Kokia delikati masažistė biggrin.gif
Atsakyti
#36
QUOTE(Pelargonija @ 2010 05 28, 16:36)
biggrin.gif O nepasinaudojom....  blush2.gif


nu cia tai geras lotuliukas.gif vat skaitau skaitau as ir su visais teiginiais sutinku, tikrai va tas ir trugdo kad visam sitam kely reikia tikejimo, atrodo as tikiu bet kazkur viduj kazkoks kaip sakot "kirminas" sako kad nepavyks ir nors visaip bandau ji apgauti jis vistiek islenda...tai va kaip jo atsikratyt? reiks eit pasizvalgyt po knygyna noriu kokios knygos psichologines, ar apie minciu galia. Kazkaip jau dabar viduj toks "durnas dziaugsmas" kad vasara nieko nereiks daryt. Pati nesuprantu kodel taip pradejau jaustis, juk susilaukti vaikelio man svarbiausias tikslas, o db viduj kazkaip gera kad as nieko nedarysiu visa vasara doh.gif
Atsakyti