Anyta

Kaip siulisit suprasti, jus diskutuojat, ar brukate savo tiesa?

Zinoma, kad ir tame galima dalinai rasti pilnatve. Bet va jus i seima apart saves ir savo palikuoniu nieko neisileidziat. Toks jausmas, kad susituokusi zmogu turi istikti amnezija ir jis privalo totaliai istrinti viskas kas neieina i jusu stereotipine siemos savoka.

Kodel isipareigojimai seimai, turi nustelbti kitus isipareigojimus, kodel jie negali saveikauti vienas su kitu ir pagal butinybe keistis pozicija...

Kartoju klausima ir vis nematau atsakymo, iki kada tevai privalo rupintis vaiku, kaip seimos nariu?
Papildyta:


Butent mes kapstomes ten kur reikia, mano manymu.
Kodel riejasi marcios ir anytos? Kodel butinai zmonems reikia pasidalinti itakos zonas?

Tai juk pagrindines priezastis kodel marti karti, o anyta ziezula.

nebruku, todėl ir klausimas buvo, kaip manote, ar aš klystu?

juk stereotipinė šeima ne tik tėvai ir palikuoniai...

nebūtinai turi vieni įsipareigojimai nustelbti kitus, bet jeigu žmogus pats susidėlioja prioritetus sau ir mano kad teisinga tiek laiko skirti darbui, tiek šeimai, tiek pomėgiams, tiek dar kam nors ir dėl to jaučiasi gerai ir mato kad ir jo šeima laiminga.....juk jis dėl to nedegraduoja

o kokia veikla žmogaus gyvenime neskaitant darbo ir šeimos turėtų padėti žmogui tobulėti? jei darbas labai nemegstamas, o šeimoje nerandama pilnatvės, tada net nebandau manyti, kad nera tokios veiklos. Ji tikrai yra. Bet priešingu atveju, juk jos gali ir nebūti.

Mano požiūriu, vaiku kaip šeimos nariu tėvai rūpinasi visą gyvenimą, tik augant vaikui keičiasi rūpinimosi laipsnis bei pobūdis. Vaikui išėjus gyventi atskirai (nebūtinai sukūrus šeimą) išlieka tėvų noras domėtis, kaip vaikas gyvena, kaip jam sekasi. Vieni tėvai labiau reguliuoja vaiko gyvenimą, kiti mažiau, tiesiog skirtingai suvokiamas pats rūpestis. Vieniems vaikams didelis dėmesys labai patinka, kitiems nepatinka...dėl to pamažu keičiasi ir bendravimas tarp tėvelių ir vaikų.

bent jau mano tokios mintys

Papildyta:
įtakos zonas ne visiems būtina pasidalinti, bet tie kurie taip nori daryti ir mano kad taip reikia dalinosi ir dalinsis. net ne visi kelia klausimą, kodėl anytos ir marčios riejasi.
bet netgi sužinojus aiškią priežastį, kas kaip ir kodėl ne visi nori ir gali nustoti elgtis posenovei.
man dar iki anytos ir uošvienės pareigų tooooli šviečia, bent pabandysiu stengtis nebūti vaikų gyvenimo eismą reguliuojančiu šviesaforu.Tokie norai, bet sako niekada nesakyti niekada. Juk nebūtinai, mama visu šimtu procentų be jokių išlygų žino, kas vaikui geriausia, bet patarti visad gali.

O as nemanau, kad oponentas dalindamas savo mintimis, ir nesvarbu, kad as joms nepritariu, man bruka, kisa savo poziuri. Nes turiu galimybe rinktis, priimti tai, ar ne. Mane negazdina kitaip mastantis, tik labai dziaugiuosi sutikusi mokanti argumentuoti. Visada gaudau kaifa, kai oponentas vercia pasukti galva.

Isipareigojimai turi nenustelbti, o saveikauti vienas su kitu. Seima, darbas, dvasinis tobulejimas, isipareigojimai tai paciai valstybei ir t.t. Tai eina paraleliai vienas salimais kito, ir vienas kita papildo. Panasiai, kaip melanzo siulas, ji sudaro daug atspalviu (isipareigojimu) giju, bet jos vios harmoningai susiveja i viena siula (gyvenimas). Butent, todel neimanoma isskirti vienos gijos ir padaryti ja prioritetine, nes siulas susideda is keliu spalvu giju. Jei istrauksi gija, nuskurdinsi gyvenima.

Puiku, Tai ko mes tada gincyjomes, as lygiai ta pati manau, kad tik zmogus sau nustato, bet ne kitas asmuo. Asmuo tik gali isiklausyti, atsizvelgti i pageidavimus, patarimus, priimdamas sprendimus, bet nebutinai vykdyti. Jei zmogus dorovingas jis visada laikysis ispareigojimu, nes juos prieme.

Dvasinis tobulejimas, jis vyksta nuolat, tik vieni tobuleja samoningai, kitus gyvenimas privercia. Atliekant net nemaloniausia ir neidomiausia galima tobulei, tarkim ugdyti valia, pareigos jausma.

Tame ir esme, gaunasi dvilype situacija. Kaip ir nenorima, kad tevai butu seimos nariais, bet kaip gimdytojais jais naudojamasi. Jie kaip ir privalo padeti, rupintis, paremtis siekiant mokslu, padeti pradzioje finansais ir t.t.

Vaikai bus visa gyvenima tevu seimos nariai, nes jie tarpusavyje yra susije giminystes rysiais, emocionaliai. Analogiskai ir tevai vaikams, nors jie bus sukure savo seima, bet jaus sasajas su tevu-juju seima.

O del kisimosi, kad visi seimos nariai dazniausiai kisasi vienasi kito gyvenimus. Tarkim, neretai vaikai reguliuoja tevus, kai vyksta ju skirybos, itakoja ju sprendimus. Lygiai taip pat tevai itakoja savo atzalas. Skirtumas yra tame, kokia forma itakojama ir kaip.


Itakoz znomis aplamai nereikia dalintis. Geriausias variantas yra pasyvas, tuomet agresyvioji puse netures galimybes kovoti. Automatiskai vyras privales stoti i pasyviosios puses puse. Tokiu scenariju gali pasinaudoti ne tik marti, bet ir anyta.

Kodel reikia zinoti priezastis."Zinai - vadinasi, esi informuotas, informuotas - vadinasi, turi ginkla"

nea, negali. Vien todėl, kad tai tik du žodžiai, apibūdinantys tam tikro asmens gyvenimą. O dviejų žodžių (tegul ir plačiomis sąvokomis)... mažoka...
Kodėl? Imam šeimą. Šeima - tai socialinis reiškinys, kuriamas giminės pratęsimui (net jeigu ji nėra pratęsiama, šis soc.vienetas yra kuriamas būtent tam). Koks tobulėjimas gali būti, jeigu kalba eina tik apie vieną tikslą? Šalia to reikia ir kitų. Tai, kad kaip kažkas minėjo - skaitomos knygos ar važinėjama dviračiu, visa tai tėra privalomieji veiksmai, privalomi atlikti (idealu, kai jie teikia ir malonumą).
Darbas - jau geriau. Šis žmogaus poreikis gali būti daugialypis - primytivus (būdas uždirbti pinigus, kaip jau minėjau), aukštesnio lygio (kai dirbama ne tik dėl pinigų, bet ir dėl tam tikro statuso visuomenėje, tuo patenkinant pripažinimo poreikį ir pan.), dar aukštesnio - kai juo bandoma realizuoti aukščiausius saviraiškos poreikius. Bet paskutiniu atveju tai jau nėra vadinama darbu


--

Dėl anytų.
Visgi, galvoju, kaip gerai buvo senais gerais laikais. Niekas net nebūtų diskutavęs šiuo klausimu. Žinot kodėl? Tiesiog todėl, kad vyresnis žmogus nei aš - tai viskas, ką man reikia žinoti, kad būčiau: santūrus, mandagus, paslaugus. Dabar laikmetis kitas ir vyresnis žmogus tėra... Net nežinau kas. O mūsų vaikams - apskritai NIEKAS. Bijau net pagalvoti, kaip mus suvoks mūsų vaikų vaikai. O tai tik mūsų pačių auklėjimo pasekmės, tarp kitko

Ir dar. Jau nekartą esu citavusi daktaro Preobroženskio žodžius, bet brač, nu ir čia jie tinka tobulai: betvarkė - ne valstybėje, o galvoje. Taigi, betvarkė ne jūsų santykiuose su jūsų anytomis, o - jūsų galvose

Butent, anksciau marcios nutekedavo i vyro seima, o vyrai zmonas vesdavo i savo seima.

ech, čia jau kažkoks priešistorinis materializmas Bet aš kalbėjau apie kur kas artimesnius buvusius laikus, tikiu, kad dauguma jūsų juos dar regėjote

Tai musu seneliu schema, jusu pateikta yra tevu schema, va dabartine... Na nera pakantumo, nera.

Mano mociute tai pavadintu "Sokineja kaip varle pries dalgi", arba "Uzejo dalgis ant akmens".

Ir ji būtų teisi vien todėl, kad dėl savo amžiaus galėtų sau leisti tai sakyti. Tai nebūtų joks asmens įžeidimas, ar dar geriau - žmogaus teisių ('pašokinėt') pažeidimas. Va kaip viskas paprasta ir aišku. Ir sveikata visų geresnė. Nes nervų mažiau sudėda vieni kitiems

O as puikiai supratau, ka norejo paakyti juraciuxzx.

Ji forume atskleide savo mintis, ka galvoja, ir ji niekur nerase, kad akis drasko savo anytai ar kad liezuvi apie ja laido ant kiekvieno kampo. Ir norejo ji cia patarimu, kaip palengvinti bendravima...

Mano anyta yra "netikra", jei taip galima pasakyti, ji yra mano vyro pamotele. As ja gerbiu kaip moteri uz tai, kad tikrai rupinasi vyro tevuku, pavalgydintas, rubai nupirkti, apskalbtas, islygintas. Jis toks zmogus prie darbo, rankos juodos, jei ne ji, tai turbut garaze gyventu. Ji rupinasi, kad minimaliom islaidom ju namai butu jaukus ir sutvarkyti...

Manau, kad juraciuxzx reiktu keisti poziuri: susirasti viska viska ka gali gero apie anyta pasakyti, ir vardan to, uzmerkti akis i tai kas nepatinka ir leisti sau siek tiek paveidmainiauti. Manau, kad kito kelio nelabai yra.

Pvz., Manoji anyta virtuvej su prarugusiais bliudais, pritaukintais indais, smirdanciais skudureliais, dvokianciais peiliais galetu mane is proto isvesti, jei as i tai gilinciausi. Sprendimo budas- vaziuodami pas ja atsivezam vienkartiniu indu, daug grilio mesytes, ir tipo lauke valgom, dviem dienom as galiu pakentetei. Jei ziema, jei ilgesniam laikui atvaziuojam, atsivezu ir fairy ir kempiniu (pamenu, kiek ji dziaugesi atradusi, koks geras dalykas Fairy :-) ). Nepraryju ir as jos ruosto maisto...Todel daug ka gatavo atsivezam. Jai atrodo, kad ja rupinames, kad nereiktu vargt gamint Kitas dalykas- patalynes- nera pervelkamos, visada randi apvilktas kaldras ir nezinai kas kada is kokio kaimo nusiprauses ar nesiprauses miegojes... Nu tai ka, as vezuosi savo paklodes, pasikloju paklode viena po savimi, kita ant saves, ir taip iskenciu kelias nakteles...Ir manes ji klausinejo daznai pasikartojanciu klausimu - as netingejau kartoti atsakymus, ir ka pamaciau, kad kai isivaziavo bendravimas, baigesi tie pasikartojantys klausimai. Ir as jos pradejau klausineti. Apie jos vaikus, apie jos gimines, apie jos sveikata, apei ju kasdienybe, ir pliurpia ji sau ir pliurpia, as tik galva linksiu :-) Tai vat sutariam mes puikiai...

Paziurek gal rasi koki patarima prisitaikyti sau Buk siek tiek gudresne ir maziau kreipk demesi i tai, kas dedas jos namuose

O tu siaubeli,kokiu slyksciu bobu siais laikais privise... Zmogus pasipasakoti,issipasakoti,pasiguosti nori,o cia kaip tik galima daugiau issidergti bando Nepatinka,kas ignoruokite! Gal pas jus kas seimoj,ar siaip galvose negerai,kad savo nervus,nerislias mintis,nesuprantant situacijos isliejat cia ant nieko deto zmogaus?
Baisu net ka bandyt sakyt,uzsipuls,kaip nekastruotos kates.... Palaikau juraciuxzx,tik patarciau maziau aiskintis cia visokioms "svenciausioms motinoms terezoms",kurios ar taip,ar taip yra geriausios,teisingiausios,protingiausios...ir t.t...I save nepasiziuri,tik kitus kritikuot moka... Eikit vaiku priziuret,"SUPERMAMOS"o ne karksekit,apkalbinekit ir mokykit gyventi ...

gali ir dar kaip gali žmogus tobulėti, net jei jo veiklą apibūdinti paimami žodžiai- šeima ir darbas. Šeima, sociumas moko pakantumo ir į tai įeina labai dau dalykų- ir girdėjimas, ir supratimas, ir atjauta, ir pažinimas. Tai neišvengiama. Ir dauybė asmeninų savybių kkurias savyje nuolat tobulini ir mokai, rodai pavyzdį šalia esantiems. Šeima ne reiškinys- šeima yra darinys. Maža bendruomenė.
Darbas. JEi darbe sieki ne tik pripažinimo, bet svarbiausia pažinimo- tobulėjimui ribų nebus. Ar teko ką nors girdėti apie mokslininkus, mokslinių tyrimų institutus, akademijas. Savas, susikurtas ir ilai tveriantis verslas iri yra tam tikra prasme akademija. Kiek ten visko tenka patirti , o ypač Lietuvoj. Išgyvenimo menas. O meninikui kas yra darbas? Tai ne tik gyvenimo būdas, tai apskritai apima daug daugiau nei žodžiais galima išreikšti.
Taip gyvenimo surėdyta, kad gali tik į priekį judėti. Vietoj niekas nestovi. Šeimos sukūrimas nėra vien tik noras pratęsti giminę. Vien toku noru vadovaudamiesi paaugliai kaupia seksualinę patirtį. O šeip, kūrimas tai yra perėjimas iš vieno lygmens(žemesnio) į kitą lygmenį - aukštesnį. aukštesni jausmai, aukštesni santykiai ir kokybiškai kitas lygmuo.

Sveikutės . Jau esu rašiusi, kad mano anyta tikrai geras žmogus, bet vis dažniau imu pastebėti anūkų skirstymą. Na nedaro ji to akivaizdžiai, bet ... Gal todėl, kad mes auginam sūnaus vaikutį, o dar yra dukra su vaiku, kuri gyvena su jais.