QUOTE(Kryzkele @ 2010 11 02, 00:41)
Na, man irgi budavo keista, kai lankiausi pas psichologe, kuri buvo ka tik issiskyrusi ir lanke issiskyrusiu zmoniu savipagalbos grupe. Suzinojus apie tai, nenustojau pas ja vaikscioti, tik kaip dabar vertinti - ar ji "susitvarke" ar "nesusitvarke" savo gyvenima?
Vaikiškas požiūris, kad idealus žmogus gali duoti patarimus. kažkodėl mūsų visuomenėje - psichologai prilyginami "iškrypėliams"

, nes patys neturi "susitvarkyto" gyvenimo, o patarinėja kitiems
Vadovaujantis tokia logika - ginekologu NEGALI būti VYRAS, nes jis nesugebės pats "susitvarkyti" savo ginekologinių bėdų.
Pagal tokią logiką - lėtine liga, pvz. cukralige, sergantis gydytojas neturi teisės gydyti endokrininių ligonių?
Pagal tokią logiką - mokytojas, neturintis vaikų, negali mokyti svetimų vaikų?
................
Pirmiausiai - nurimkit, ir imkite mąstyti.
Tiek psichologija (psichiatrija) tiek kitos profesijos - yra DARBAS, kurį dirba tos srities SPECIALISTAS. Negalima suplakti darbo su asmeniniu gyvenimu.
Nors aš, pvz. - elgiuosi subjektyviai -- patyrusi psichologinį smurtą šeimoje - aš NENORIU eiti pas vyrą psichologą. Eidama pas psichologę moterį - norėčiau pirmiausiai žinoti, ar ji ASMENIŠKAI yra susidūrusi su tokiomis bėdomis kaip aš, nes - priešingu atveju - galvoju, kad liksiu nesuprasta, neišklausyta, todėl ir negausiu teisingų patarimų, o ir negalėsiu atvirauti.
.........................
Na, kai kurios šio forumo "specės" - išdės mane į šuns dienas, bet man - dzin. Nes aš - ŽINAU, kas MAN geriausia. Nes aš - išreiškiu SAVO nuomonę. O jei kažkam mano NUOMONĖ nepatinka - tai jau to žmogaus problema, o ne mano.