Ypač kirkšnių saugyslių tempimo, brrr. Baisiausia ji man buvo. Po jos šešias savaites teko pragulėt gibse išskėstom kojom, dievulėli aukštelninkas. 
Po to kol atsilanksčiau abi kojas kiek privargom su mama, vos leidausi lankstoma nes nuo spazmų būdavo taip kad dar sustingusi koja staigiai visa susilenkdavo, o jau tada skausmelis lyg kas peiliu kelią perrėžtu. O maža buvau, nekantri dar, vaje. Kitas dvi operacijas jau lengviau pernešiau. Operavo po vieną koją tai jau kaip nuimdavo gibsą pati niekam neleisdama padėti po truputi vis lanksčiau ir gana greitai jau tada atsistodavau ant kojų. 
Audratum manau vaikštynė tikrai nepakenktu.
O dėl kojos gal tikrai padėtu ortopediniai batai, bent man su jais mažiau vertė pėda. Nors patarčiau irgi pasitart su daktarais dėl operacijos, nes bent mano atveju, jei ne pėdos kauliuko operacija būčiau atsisėdus visam laikui vežimėlin. 
NikeZ, smagu kad geri tyrimėliai.
Nu ką, ruošiuos po truputi į tūsą.
Penktą atlėks draugas pasiimt, oj kaip laukiu, taip pasiilgau savo dramistuku. 
Tik baisoka pagalvoti kaip ryt reikės anksti atsikelt po visko ir tiesiai iš draugų tept slideles į stotį. Dar kelionė į kaima, vajej, tikiuos bus like bent kiek jegelių. 
