Jauna mama

Istikruju nenusiseke tu merginu gyvenimai, kuriuos aprasete.
Ir nieko nuostabaus, kad cia pasisako jaunos mamos, kurioms viskas susikloste puikiai, galbut stengiamasi kitoms jaunoms nestukems ikvepti optimizmo... Nes nera lengva visko pasiekti su vaiku, reikia didziuliu pastangu.
Nemanau, kad kuri nepilnamete vaikuti specialiai suplanavo, ir vargu ar buvo iki nestumo subrendusi asmenybe... Bet staiga atsirades nestumas smarkiai pakoreguoja viska, lygiai taip pat ir busimos mamos mastysena. Ji priversta per 9 menesius subresti, suaugti.. Ir nemanau, kad rupesti, meile vaikui galime matuoti pagal mamos amziu.. Netikiu, kad 16-mete rupinasi vaiku prasciau nei 30-mete susilaukusi pirmojo vaikelio.

Lygiai taip pat ir ne pagal amziu galima matuoti, kiek zmogus turetu buti materealiai apsirupines. Negi visos vyresnes poros gali pasigirti didziuliais atlyginimais, naujais automobiliais ir t.t.? Be viso sito, plius gyvena idealiai,santykiai puikus....
Ir nejaugi visos jaunos poros gyvena vargingai? Nesugeba gyventi graziai,skiriasi?

Bet ar įsivaizduojat ką patiria tos kurios turi subręsti per 9 mėn, kai visas tas brendimas trunka ne vienus metus.
Visgi lieku prie to, kad jaunas merginas reikia šviesti, aiškinti, ne tik apie seksą ir apsaugą, bet apskritai apie santykius, kad tokių dalykų ir temų būtų kuo mažiau.

Kai pagalvoju apie save 16-metę, tai baisu pasidaro. To protelio tada ne tiek jau daug ir buvo (čia viso išprusimo ir subrendimo atžvilgiu).

As 16 metu tik pasibuciavau pirma karta Pastojau 20, buvau antram kurse... Tikrai jauna, bet dziaugiaus tiesa pasakius, kazkaip suderinau ir mokslus dieniniam skyriui ir dar pametini sugebejau pagimdyt, va tada jau sunku patapo, emiau metus akedeminiu... Bet mano situacija buvo palanki, finansine padetim nesiskundziau, buvo salygos studijuot, nors tik su dideliu noru , nes po sav. bemiegiu naktu i iskaita varyt sudetinga... O berniukai kaip tycia per egzus susirgdavo Tikrai viskas imanoma, kai yra palaikymas, butu tik noro, bet pakartot nenoreciau Daba ir berniukai paauge, lanko darzeli ir nepasakyciau, kad kazkuo labai atsilikau Buvusios drauges-kursiokes dar ne viena vaikuciu neturi, bet ir joms smagu gali pakeliauti, paselti, skirti laiko sau... As be berniuku savo gyvenimo neisivaizduoju, mielai darviena pagimdyciau, bet norisi dar save realizuot provesinej srity, tai lauksiu, kiek isalesiu

Kuo puikiausiai isivaizduoju, ka tai reiskia.... Nes teko paciai patirti.

Sutinku, su jusu nuomone.
Nera normalu, puiku ir labai gerai, kad pastoja jaunos merginos.. Bet jei jau taip ivyksta, reikia planuoti savo gyvenima kitaip.

Pasidalinau jau anksciau savo patirtimi. Viskas susikloste gerai, esame laimingi
Taciau tikrai niekad sau nelinkejau tapti mama 17-os. Bet kai taip ivyko, zinoma, viskas apsiverte aukstyn kojom... Viska reikejo isgyventi "dideliais zingsniais". Ir staiga suaugti, susiplanuoti ateiti kiek kitaip, pasirupinti materialiais dalykais ir zinoma pasiruosti tapti mama...

ir zinok subresta jos. Be to - vaikui mamos meile yra pagrindinis dalykas. Kai gimdziau - kartu gulejo mergina nepilnamete. Nezinau kiek jai tu metu bet tikrai ne daugiau 17 buvo....matytumet kaip ji ziurejo i ta vaikeli ir kaip stengesi. Beda tik ta kad visi (ligonines personalas) - vietoj to kad padetu vaziavo ant jos kaip ji vaiku nesirupina ir tt. O ji tikrai rupinosi, taip kaip mokejo ir su tokia meile akyse. Tiesiog asaros man susitvenkdavo akyse ziurint kaip ji drebanciom rankom bando pakeisti vaikiukui pampersa, o nieks jai nepadeda ( gulejom palatoj trise, mes abi vyresnes po CP, niekuo negalejom padeti nes prijungtos prie lasiniu )
ir butumet mate, kaip nusvito jos veidas, kai atejo mano vyras ir pagyre ja, padejo vaikiuka pervystyti, pasake kokia ji saunuole ir kaip puikiai tvarkosi. Zodziu pasibaisejau Antakalnio klinikom ir tiek. O jaunos mamos tikrai sugeba ir gali rupintis vaikiukais, tik joms reikia daugiau pagalbos.
Beje, mano dvi klasiokes susilauke vaikiuku - viena 10 klasej, kita 11. Ir nieko, puikiai uzaugino, dabar dziaugiasi.


Papildyta:

visiskai sutinku kad reikia sviesti, bet kai jau taip atsitinka - sviesti per velu. Reikia pagelbeti kaip imanoma ir viskas bus ok.

Kaip? Kuo konkrečiai šio forumo narei gali padėti?
Kažką duos, nupirks, pažiūrės vakarais? Ne! Tai tik kalbos ir palaikymas. Taip, jei taip nutiko, kažkaip jau atgal nebegrįši, tenka priimti tą atsakomybę taip, kaip patys pasirenkam.

Na aš irgi dar jaunutė ir turbūt kurkas jaunesnė už jus visas ir dabar su neramumu širdelėj laukiu kada prasidės mano dienos..
Nes jei ne, tai aš laukiuosi. Kadangi labai reguliarios jos nėra, tai turėtų atsirasti 14-19 dienomis.
Nebijau likimo, nes juo tikiu, kaip bus duota Dievo taip priimsiu. Ir niekad nelaikysiu to klaida.
Sprendimas buvo toks, kad negerti jokios skubios kontraceptikos, nes mano sveikatėlę ir taip jos daug mačius, jau galėtų ir nebeatlaikyt tokios hormonų dozės, o vaikučio tikrai labai noriu, kad tik paskuj ateity nebūtų keblumų jų susilaukiant, jau geriau priimti tą dovaną dabar...

Gal ir smerksit mane, bet nemanau, kad kažkuriai iš jūsų-jaunos mamos, rūpėjo aplinkinių kalbos, kai žinai, kad galbūt po širdele jau vystosi nauja gyvybė, o šale mylintis draugas, kuris tave labai palaiko...

Yra tikrai čia negražių komentarų kurios labai matomai išreiškia pasipiktinima nepilnamečių seksu (mano draugui 19-lika), tačiau ar mes esam kalti, kad taip anksti surandam žmogų su kuriuo 100% norėtumėm praleisti gyvenimą kartu (aišku jūs sakysit, kad man tik atrodo, kad aš noriu praleist su juo gyvenimą, kad tokių bus dar milijonas vienas ir jis nepaskutinis, nes aš dar jauna...Bet aš tuo netikiu)...? žinoma, galima pakentėti, ne būtinai juk tas seksas... bet kai draugystė trunka metus, du, jau darosi sunkiau.

Na ir dar pasvarstymui, o kaip manot... kas geriau...?
aš 16metė mama ir beprotiškai mylintis mamą ir vaiką tevelis... stengiantis iš visos širdies, kad tik jiems būtų geriau, šilčiau gyventi...
ar 20metė mama kurią paliko draugas vos sužinojęs, kad ji laukiasi. Dabar jai vaiką teks augint vienai ir neaišku kada atsiras kitas vyras šale, ar jis išvis atsiras... ir ar ji pati to norės, kai jau karta buvo įskaudinta.

niekas neabejoja, kad tikra meile gali atsirasti ir labai jauname amziuje. As pati savo vyra sutikau kai man buvo 15 metu ir iki dabar esu su juo. Kiekvieno zmogaus pasirinkimas ka jis nori daryti su savo gyvenimu, is tavo pateikto pasirinkimo, deja, nepasirinkciau nei vieno nei kito, nes jie netapatus. Gyvenimas nenuspejamas ir tas labai mylintis gali iseiti ir tas atsisakes gali pareiti. Kadangi pati nuo pakankamai jauno amziaus sutikau savo vyra, galiu pasisakyti, kad nors ir labai norejau to leliuko, bet visada stabdydavau save tokiais norais, mane gasdindavo tuo paciu mintis, kad ka as daryciau, mokslai nebaigti, pagrindo po kojomis nera, tai kur su tuo vaikeliu, pas tevus gyventi, manes ta mintis neviliojo. Ir tas labai mylintis draugas gali labai pasikeisti gimus leliukui, kai uzgrius visai nevaikiski rupesciai. As visu pirma uzduociau sau labai zemiskus klausimus ar mes esam pakankamai savarankiski, kad galetumeme rupintis dar vienu zmogiuku. Ar jus apeliuojat i tevus, kurie jus islaikys, ismaitins, duos pastoge.

Ne, tėvai mums visai nepadėtų. Apie gyvenimą pas tėvus nėr net kalbos.
Ačiū Dievui draugas dirba, man šiokie tokie darbeliai irgi pasitaiko karts nuo karto... Surenku minumumą į menesį... Aišku, sunku būtų, nieko nesakau.
Bet o kam lengva... visų žmonių gyvenimą pakeičia vaikas, tik vienu daugiau kitų mažiau... o kur dėtis, nepasislepsi gi. Jau kaip duoda taip ir priimi:) manau būtų gerai viskas ir auginant vaikelį. Ir mūsų nutikimas nebuvo planuotas. Tikrai norėjau bent 18-os palaukt, bet dabar jau kaip bus, taip:) Niekur nesidėsi. Šiaip ar taip, vaikelio norim, tai apie jokius abortus net kalbos nebūtų, kad ir kaip sunkiai mums ten sektusi.

Zinoma,jei esi dabar nescia,tai reiks suktis is padeties..
Bet jei nesi,tikrai nuosirdziai patariu palaukti.. Pabaigti mokslus,pagyventi su draugu, nes pagyvenus kartu ir pamatai zmogaus tikraji veida.. Daznai ta rutina pabosta ir poros pasuka skirtingais keliais..
Ir del mokslu... Pagalvok, kaip bus jei dabar susiplanuosit vaikiuka, liksi vidurines nebaigusi... O ar nebutu geriau bent vidurine pabaigti,igyti kazkokia profesija, kuri butu sioks toks garantas ateityje O su vaikuciu ant ranku mokytis, patikek nera lengva... Na, nebent planuoji buti vien namu seimininke visa gyvenima

Ir kaip pati rasei,kas geriau 16mete mama,turinti antra puse,ar 20mete vienisa mama...... Na kaip cia pasakius... Nelabai palyginsi sias dvi situacijas.
O siaip nuo skyrybu nera niekas apsaugotas, ir niekad nezinosi, kaip gali susiklostyti gyvenimas. Tad neskubek nieko sakyti apie vienisas mamas,nes nezinia, kaip pacios gyvenimas susiklostys

kas kuo gali ir kokios pagalbos reikia. As pvz sutikus ta jauna mamayte ligoninej galejau padeti patarimais ir palaikymu. O tas tikrai jai buvo labai svarbu. Dar paprasiau savo mamos kad nupirktu kremuko vaiko uzpakaliukui, nes pas ja niekas neatejo pora dienu o vaikiukui uzpakaliukas sust pradejo. Daviau kelis pampius, nes kaip ir sakiau - jos niekas nelanke pradzioj ir pritruko jai pampiu.
Siaip manau kad tikrai toms jaunoms mamoms svarbiausia palaikymas ir padrasinimas kad viska jos gali ir susitvarkys.
Jei pvz tureciau kokia jaunute drauge - galeciau atiduoti ir savo vaiku rubelius, galeciau paziureti vaikiuka vakarais ir pan. Budu padeti yra daug, reikia tik noro ir pozityvumo.
Papildyta:

bobuciu pasakos visas tas nesimylejimas iki pilnametystes ir pan. Na tai pranka prie sirdies pridejus - kuri jau is musu sulauke 18? as ne. Ir mylejausi su zmogum, kurio tikrai nemaciau kai psavo vyro ir vaiku tevo. Visko galejo nutikti, bet nenutiko, na ir gerai, bet kam nutinka - taip jau yra, moralizuoti visi gudrus. Zodziu nekreipk tu demesio kas cia ka tam forume sneka. Viskas bus gerai su tavim ir tavo vaiku jei jis jau yra po sirdele. Draugas myles ar nemyles po 5 metu jau nieks tau nepasakys, bet taip pat ir 30 sulaukus nieks neduos garantiju kad du zmones myles viens kita amzinai.

ne nu......... sesiolikametes turetu ne vaikuciu tureti noret,o mokytis ir t.t. matau siais laikais jau sesiolikametes pasakoja,kad skubios kontracepcijos jau ne karta gerusios tai gal kartais pamastyt reiketu- matyt kazka keist reiktu, jei tokiu dalyku prireikia daznai
o del to pamastymo tavo galiu tik tiek pasakyt- tau 16 ,draugui devyniolika, tikriausiai kartu dar negyvenat. kai apsigyvensit kartu,atsiras rutina,gims vaikutis , kuris ir naktim reks ,o gal ir dienom bus neramus, kartais sirgs, draugui demesio skirsi daug maziau, tikriausiai ir financiniu problemu kils ,va tada ir parasyt galesi apie ta vieninteli ,su kuriuo noretum praleist visa gyvenima . ne visi vyrai, ypac tokio amziaus, nori prisiimti didziule atsakomybe o ,kad dabar kalba graziai tai ir nenuvertink vienisu mamu- nereiskia ,kad jos vaikas uzaugs prastesnis, nelaimingesnis negu tavo juk nezinai ar taves nepaliks draugas vaikuciui gimus ( linkiu,kad nepaliktu ) tiesiog nevykes tas tavo pavyzdys


Papildyta:


galiu ranka prie sirdies prideti ir pasakyt ,kad iki 18 tikrai nesimylejau
ir nieko neatsitiko kaip matot 21 istekejau,22 susilaukem sunaus, 25 turetu gimt antras vaikutis