Efektyviausios bausmės

va...



nesupratau kad vaikas pasislėpęs mokykloj saldainius pirks, jei kažkada jam dvimečiui ar trimečiui buvo neduoti saldainiai užndantų nesivalymą.

grei2iausiai ir taip pirks

Kas tas ,,va... ,, ir citata Vadimo .Aš ne Vadimas manau tu kažką maišai

O kas čia nesuprantamo? Žinai man knygų mokslas, tai juokingas kartais, va duoda pavyzdį, duoda sprendimo būdą vieno sakinio, tipo viskas puiku, o kaip realybėje tai įgyvendinti. Na gerai trimetis nesivalo dantų, neduodi saldainių, tai jau ir viskas, jau jį palieki ramybėje, puikus tau sprendimo būdas -nevalo dantų, negauna saldainių, jau nėra pas jus problemos. Man tai problema liko ta pati ir neišspręsta-vaikas nevalo dantų.

Prieš diskutuojant, kokios bausmės yra efektyvios, reiktų apsibrėžti, kas yra pati bausmė.

Manau daugelis galvoje turi skirtingą suvokimą, kas tai yra "bausmė". Imant pačiom bendriausiom sąvokom, tai turbūt būtų "atlygis žmogui, padariusiam blogą darbą". Čia turim dar vieną naują dalyką "blogas darbas".
Taigi nuosekliai žiūrint, gauname krūvą subjektyvių dalykų, kurie priklauso nuo konkretaus žmogaus požiūrio (mano vaikas, kaip noriu taip auginu):
"blogas darbas" (jum tas poelgis blogas, vaikui gal visai taip neatrodo)
"atlygis" (konkretus veiksmas/neveiksmas-ignoras, kaip to blogo darbo pasekmė)
bausmės efektyvumas toliau skyla į dvi dalis:
"atlygio tikslas" - ko siekiate bausdami kitą žmogų.
"kiek gerai pavyko pasiekti atlygio tikslą" - bausmės efektyvumas, ar pasiektėt tikslą.

"blogas darbas"- Joks žmogus, mažas ar didelis, nelaiko savo poelgio blogu tik todėl, jog kiti taip jam sako. Tik tada, kai pats viduje supranta, ką išties padarė, tik tada tas veiksmas jam tampa "blogas". Todėl visad daug kalbuos su savo dukrom, prašau jų įsivaizduot, ką jautė kitas žmogus situacijoj, klausiu ar norėtų taip jaustis ir t.t.
"atlygis" - manau pats supratimas, kad blogai padarei yra pakankamas atlygis už blogą darbą. Dar žinoma, yra susitarimo nesilaikymas. Pvz yra susitarimas, pirma pamokos, tada TV, o pažeidus susitarimą -viena diena tv. viskas visiem aišku, dar prieš nesilaikydamas susitarimo vaikas žino, kad jie taip darys - baus pats save.
"atlygio tikslas" man tai yra padėti vaikui suprasti, jog pats blogas poelgis visada yra į jo pačio nenaudai. Pats savaime. Ir iškart.

Perskaičiau aš jūsų istoriją ir pagalvojau - kaip norėčiau būti jūsų vaiku Aš tik cypt, ir mama viską ima siūlyti - ir bučinuką, ir telefoną, ir lūpdažį, ir visas kitas pasaulio įdomybes. Ar jūs atsisakytumėt tokių malonumų? Aš tai nė už ką, kitą kartą spiegčiau dar stipriau, kad gaučiau dar daugiau smagumynų Jūs vaiką apdovanojat už "netinkamą" elgesį.


Sutinku, kad nesmagu, kai kiti spokso į spiegiantį jūsų vaiką. Vistiek linkiu išmokti atsiriboti nuo kitų nuomonės

Būtent taip pasielgiau vakar. Ar gailiuosi? Ne.
Kai trijų su puse metų vaikas nuo "protingų pasikalbėjimų, aiškinimų, pasakojimų apie savijautas (žinoma, adaptuotai, pagal amžių, pagal sugebėjimo "suvokti" laipsnį ) ir viso kito bla bla bla" praranda visišką saiką ir susivokimą, kad yra tik dar vienas žmogus tarp kitų, o ne pasaulio bamba ir visatos centras, nunešiau jį į mašiną (nekreipdama dėmesio į visų pakraupusius žvilgsnius ir ištysusius veidus ). Palaukiau... nepraėjus isterijai tokiai, kad galvojau išlėks su langais iš mašinos jis man, pirmiausia pasakiau, kad gali lipt iš mašinos ir eit kur nori, jei jam čia nepatinka. Tada aprimus pareiškiau, kad nebus jokių saldainių, jokių filmukų, jokių pirkinių, žaisliukų ir kitų "malonumų", kol neišmoks elgtis taip, kaip reikia. Viskas. Taškas. Nusibodo tartis su kasdien vis didėjančiu mamytės dėmesio ir pinigų išlepintu monstriuku. Dabar galit apmėtyt mane pomidorais

nu gal neapmėtysim, bet paskui papasakokit, ant kiek tai buvo efektyvu

Nemėtysim pomidorai nepopigiai,atrasim kur geriau panaudot
O koks efektas buvo?

Na kol kas dar neaišku, siekiu ilgalaiko efekto Vakar negavo jokių skanumynų, bet labai neprieštaravo (nors žino, kad saldainių maišas namie yra), tik labai jau nuskriaustą vaizdąvo Ale tylu ramu namie buvooo... Tik prieš einant miegot vėl pabandė savas taisykles įvedinėt, tai finale liko ir be vakarinės pasakos Nepatenkintas, ale pats kaltas



Momentinis efektas buvo toks - pasakiau, kad baigėsi katino dienos (nu aišku, konkrečiau), tai pradėjo ašaros kaip pupos byrėt. Dar kartą paaiškinau, kodėl taip nusprendžiau, tai nusišluostė ašaras ir pareiškė "mamyte, aš dabar jau geras būsiu". Sakau gerai, žiūrėsim kaip ilgai. Sekantis sakinys - "tai dabar jau gausiu saldainių?" Pasakiau, kad tikrai ne. Ir negavo

Bet šiaip bus matyt, nes namuose aš praktiškai visuomet su juo normaliai susitariu, normaliai susibendraujam be pykčių ir didelių isterijų. Nu bet užtenka horizonte pasirodyt kitiems žmonėms (viešoj vietoj pvz.) ir prasideda nemokamas spektaklis ( tikrai ne visada, bet pastaruoju metu labai padažnėjęs ir sustiprėjęs reiškinys). Nu tai vat, kaip bus toliau, bus matyt po kiek laiko, nes artimiausiu metu su manim jis į jokias parduotuves ar kitas viešas vietas tikrai nevažiuos, bent jau tiek, kiek man pavyks to išvengti.

Kaip visai teisingai pasakė liute, svarbu žinoti kas tą bausmė ir kam ji reikalinga. Paprastai šnekant, gyvenimas yra pagrįstas logikos dėsniais ir yra tam tikros nuostatos, kurių negalim neigti. Pvz. krentant nuo tilto ant bėgiu dažniausiai gaunamas lavonas, o baigus mokyklą su dvejetais dažniausiai sunku gauti gerą darbą. Patinka mums ar ne, taip jau yra. Vaikas gimsta neturėdamas šių žinių, tačiau akivaizdu kad jam jų turėti reikia. Įgyti šias žinias galima dviem būdais - arba išbandyti pačiam, arba sužinoti iš kitų.

Ko gero reti tėvai sutiks kad jų vaikas nušoktų nuo tilto vien tam, kad įsitikinti kad to daryti nereikia. Bet būna taip, kad ne visada pavyksta paaiškinti, todėl atsiranda bausmės. Bausmė mano manymu yra panaši į vakciną - mažas blogis padeda nuo didelio. O tai reiškia, kad kiekviena bausmė būtinai yra mažesnis ar didesnis blogis ir niekada mes nesurasim tokios bausmės, kuri visiems tėvams bus vienodai gera, o visiems vaikams tuo pačiu efektyvi. Kuo švelnesnė bausmė, tuo mažesnis jos poveikis. Pabandykit nubausti vaiką už blogą elgesį tuo, kad duosit jam vietoj 5 saldainių tik keturis - ar labai jis dėl to pergyvens? Aš, aišku neagituoju bausti maksimaliai, tiesiog diržas ar kita blogybė atsiranda tuo metu, kai vaikui už nugaros stovi gerokai didesnė blogybė, kurią tėvai jau mato (ar galvoja kad mato )? o vaikas dar ne.

Pavyzdis "neduosiu saldainiu, nes navalai dantų" gal ir geras, bet kaip teisingai buvo pastebėta, saldainių nevalgymas neleidžia atsisakyti dantų valymo, ir kitą dieną, kai vaikas jau priprato gyventi be saldainių, reikės pasakyti "neduosiu valgyti, nes nevalai dantų".

Zinokit cia buvo pirmas ir paskutinis kartas kai taip dariau(siuliau telefona ir visa kita) tiesiog grinai pasimeciau, nes visiskai ne galejau jo nuraminti. krito ant zemes, musesi, bandziau sneketi su jo grieztai ir ramei, tai ne padejo. Paskui masinoje tvirtu balsu pasakiau kad ne gaus jokiu multiku ir kad as ant jo uzpikau rimtai, multiku ta diena ne gavo, nors ir prase kelis kartus. O del to kad zmones spokso faktiskai ne reaguoju, ne tas amzius jau Namuose dar apsvarsciau si iviki ir dar su neurologe pasnekajau ir priejome isvados kad buvo daug ziurovu, o vaikui to ir reikia. Priejo pardavejos su saldainiais, kalbino.. Supratau kad reikejo iskart grebti ji kaip imanoma ir nesti i masina. Net ne laukti kol nurims.
Papildyta:

Nu kaip panasu i musu atveji. Tik musus vaikui 1.9. Taip pat "vaidinimai" tik pries "publika" dazniausiai (parduotuve ar kita viesoji vieta)
Galiu ir pasigirti. Kad mano pastangos tikrai duoda savo efekta. Kazkiek padejo nupirkta knyga "Laimingi vaikai", kazkiek kitu mamu pavizdziai.
Buvome su vaiku parduotuveja, BE vezimuko! Graziausiai ejo uz rankutes, buvo geros nuotaikos. Namuose irgi paviksta su jo surasti bendra kalba arba nukreipti demesi. Laukia dar buna oziukai kai reikia eiti namuo ar kur kitur negu jis nori, bet manau iveiksim ir tai.

lengviausias receptas išvengt isterijų parduotuvėse yra nesivesti vaiko tada jei jis pavargęs, irzlus ar nevalgęs, arba kai pati esi nenuotaikoj.