Efektyviausios bausmės

Nu žinokit, pas mus tokie bajeriai nepraeina. Kieme tikrai daug būnam. O dėl valgio- įtariu, kad tingi. Nes per tą judrumą- nėra laiko. Ir be to gal taip ir nepergyvenčiau, nes nevalgęs jis naktį reikalauja sulčių. O pabandyk neduoti- siaubas. O ir pieno mes jau nuo metų ir dviejų mėnesių visiškai atsisakėm. Taigi ir nebežinau ką daryti, o pastoviai galvoti naują šantažo būdą- nesinori.

Aš dažniausiai statau į kampą, kad pamastytų ką blogai padarė, buna aiku, kad ir šaukiu, baruosi. Geriausia suveikė kai vieną kartą paklausiau, o ką tu darytum jeigu tavo vaikas taip pasielgtu. Jis susigėdo ir pasakė, kad tapatį.

na matai statymas į kampą- neduos rezultatų nes jis to nesupranta. O pasišnekėti- dar per mažas, kad tiek sumąstytų

Kaimynes anukas labai nevalgus buvo. Bet atejes pas mus mielai valgydavo ir sakydavo, kad pas mus skaniau . Kadangi su kaimyne puikiai sugyvenome, tai sutareme, kad ji pagamins anukui valgyti ir atnes pas mane, o as vaikiuka pasikviesiu valgyti . Ir suveike . Vaikas valgydavo pas mane jo mociutes gamintus pietus ir sakydavo - o pas jus skaniau, namie man taip skaniai valgyti nepadaro . Po kurio tai laiko tas nevalgumas praejo, tiksliau tuomet, kai vaikiukas gavo gydyma, nes turejo problemu su zarnynu .

Maniskis jau dvylikametis, tad stengiames sutarti graziuoju. Zinoma, kartais reikia balsa pakelti ar kokia bausme neapsikentus uzdeti. Paprastai bausme buna tokia - kazkuri tai laika negauna zaisti kompiuteriu, ziureti filmuku. Kiek laiko trunka bausme priklauso nuo to, koks buvo padarytas prasizengimas. Kai buvo maziukas, kiek pamenu, buvo pakankamai geras vaikas ir kazkaip sutardavome. Tiesa, kai suejo sunui 2,5 metuku, tuomet tikrai prasidejo kosmaras - nebesusitvarkydavau visiskai. Jau nebezinojau nei ko griebtis - ar graziuoju, ar piktuoju, ar musti. Nusivedziau pas psichologa pasitarti. Palikau sunu kelioms valandoms pas psichologe pabendrauti. Isvada buvo vienareiksme - vaikui prasidejusi vadinama treju metu vaiko krize. Tik manajam ji prasidejo pusmeciu anksciau. Psichologe palinkejo tik kantrybes, perspejo, kad jokiu budu nemusciau ir stengciausi nerekti ant vaiko. Paguode, kad tai praeis. Ir tikrai, po keletos menesiu visa tai baigesi, viskas grizo i normalias vezes. Siaip jau ir as nepraktikuoju musimo, taciau karta sunu gerai nudroziau su dirziuku. Tuomet jam buvo treji. Iki to laiko dar i kelnes dare . Jokie prasymai, gedinimai, barimai nepadedavo. Tik juokdavosi velniukstis, o man siutas imdavo. Mat pampersu kratydavosi, verkdavo ir nenoredavo, kad detum, o kai nededavau, tai visur turedavau sausu kelniu maisa nesiotis, kad galeciau pakeisti, kai prisidarydavo. Ir karta jau kantrybe truko galutinai. Nudroziau dirziuku per nuoga uzpakali . Bet rezultatas atsirado nuo tos pacios dienos . Vakare ejome i svecius, tai visa vakara, kai tik uzsinoredavo, tuoj atbegdavo pasakyti ir eidavome i tualeta. Ir nuo tos dienos visi sisiojimai i kelnes baigesi . Tiesa, pasitaikydavo kartais koks netyciukas i kelnes, bet jau tada ir jis pats susirupindavo, kad cia va negerai pasidare i kelnytes . Zinoma, tada ir nebardavau, abu pabedavodavom, kad vaje kaip negerai cia pasidare ir tiek . Na, o siaip tai dazniausiai bardavausi, jei neklausydavo. Tai jis, kai tik pradedavau plysauti, tuoj imdavo verkti ir prasyti - mamyte, tu tik nesibark, nesibark ant manes . Tada jau bandydavom graziuoju aiskintis ka jis negerai daro ir kodel taip elgiasi. O vat mano mama, mane augindama, tai tokios auklejimo taktikos laikesi - jei padarydavau ka nors negerai, neklausydavau del kazko pirma karta, tuomet mama ramiai aiskindavo kas negerai, kodel taip elgtis negalima ir pan. Ir pasakydavo, kad jei taip bus dar karta, tuomet jau gausiu barti, o jei dar ir trecia karta toks variantas bus - tuomet jau gausiu lupti . Beje, karta taip buvo ir lupti gavau, nes trecia karta nusikaltau del to paties dalyko . Kai buvau vyresne ir supratingesne, mama dar naudodavo akiu taktika - jei kur nors ka nors negerai padarydavau, kazkaip ne taip pasielgdavau, tai jai tik uztekdavo grieztu zvilgsniu pasiziureti man i akis ir as jau zinodavau, kad pasielgiau negerai .
O siaip tai kiekvienas vaikas yra individualybe su savo atsinestu charakteriu, todel negalima vaiku aukleti vienodai - prie kiekvieno vaiko reikia atskiro priejimo . O visu svarbiausia yra vaika myleti ir kad vaikas tai jaustu ir zinotu. Ir nereikia sakyti, kad vaikas blogas - vaikas geras, tik blogai pasielge . Sekmes visoms mamytems, kantrybes ir istvermes . Vaikai iš tėvų tikisi tiek pat daug, kiek ir tėvai iš vaikų .

Ačiū už gerą mintį. Dabar varysiu pas kaimynę ir gal susitarsim

Mano dukra mokykloje visada paskutine iseidavo is klases . Atrodo negi taip sunku uzsimeti striuke, kepure, salika ir pirmyn. Visi vaikai jau seniai iseje, o ji dar 10 minuciu rengiasi . Tad su dukra sutareme jei ji veluoja tai yra neiseina su visais klasiokais neziuri ta diena televizoriaus. Ir ka manot suveike . Dabar jau neveluoja .

vaikystej gaudavau dirzo, ir prisiklausydavau riksmo, bet tai niekis, bet kai neisleisdavo kelias dienas i lauka tai sakes, baisiau buti negali. Tad manau ir as vaika neleisiu i kiema jei neklausys

Žinai ir mes taip bandėm
vietoj diržo, galvojom suveiks:
neleidom teliko žiūrėti, į kiemą eiti, ir dar kompu žaisti.....savaitę laiko, nes vis pamiršta namų darbus atlikti, ar į mokyklą kažką nusinešti, tai prasivardžiuoja, tai dar ką nors padaro....ir pan.

Bandžiau ir per sąžinę pavažiuoti.......čia apie melavimą.......
kad tavim nei aš, nei tėtis nepasitikės-niekas, jei šitaip meluosi.........
o pasitikėjimą tada atgauti yra labai sunku...........
bet sako: įmanoma?
sakau: taip, bet labai per ilgą laiką ir labai sunkiai.......

gal tai trumpam ir suveikė, bet........

labiausiai padėjo diržas, nes vis gąsdinau, kad gaus diržu ir vis negaudavo......
Aš jo diržu nemušiau ir nemušiu, kartais su ranka užplėšiu, kai jau kantrybė trūksta...
bet manau, tai turi daryti tėtis..(diržiuku kartais paauklėti).....

ech...stengiames mes be tu bausmeliu isiverst tik kartais taip sudetinga atrodo vaikui viska suprantamai paaiskint. o jei ir baudziam,tai tas trunka vos kelias minute,nes vaiko gaila pasidaro ir nusileidziam

manau, kad jei jau baudžiant vaiką, tai po to neliūdėkit ir nerodykit, kad labai kenčiat.Tą bausmę išlaukit kokia ji bebūtų, nes kai vaikas jaučia ir mato, kad tėvai kenčia davę bausmę, tai jis tik tuo piknaudžiaus.iR JOKIO EFEKTO IŠ BAUSMĖS NEBUS...

pritariu, kad jei jau baudziam, tai gailetis del to nereikia reikia. Pas mus tai lyg ir taisykles - isvertei zaislu deze - turi sutvarkyti, nesutvarkysi - pyksimes. Dazniausiai tenka truputi pyktis, bet labai neilgai , nes pyktis niekas nenori - as klausiu - ar tu nori pyktis? as tai visai nenoriu... tai gal geriau susitvarkyk zaislus. O jei sunus nori pyktis - tada sakau, gerai, pykimes, bet po to vistiek turesi zaislus susitvarkyt, juk zinai - tokios taisykles...
Televizoriaus neziurejimas - momentine bausme, t.y., jei jis neklauso butent todel, kad ziuri ji. Pvz. sakau, eik vakarieniaut, o jis - ziuriu multika, neisiu. Tada televizorius buna isjungiamas is karto.
Dirza (is karto atsiprasau visu, kurios galvoja kitaip) pazista musu dyckis - gavo karta (uz melavima), puikiai zino ka tai reiskia ir daugiau nenori. Taigi kartais pagrasinam dirzu. Veiksminga. As nesu nusiteikusi pries musima, bet esu sventai isitikinus, kad jei tai bus dazna bausme - vaikas jos nebijos, tai yra, ji bus nemaloni, bet... bausme neatliks savo funkcijos.
Taip pat dar ir apsaukiam vaikus - na, bet cia jau istisa teorija 2-3 kartus pasakau ramiai, paprasau. Tada paklausiu, ar isgirdo. Tada paklausiu, ar nori pyktis. Jei nori (bet taip pasitaiko retai) =- tada tiesiog garsiai issakau savo reikalavima ar pageidavima. Suveikia.
Aisku, pasitaiko, kad per diena tokiu mamos kantrybes bandymu buna ne vienas, ne du ir net ne penki, tada, jei jauciu, kad prarasiu savitvarda, paprasau pabuti nuo manes atskirai kelias minutes, arba paprasau pasikalbeti. o jei nespeju - pratrukstu ir galiu pasakyti tik tiek - visi mes zmones. Bet tokiu atveju saukimo nelaikau bausme.
O siaip tai mano didysis - derybininkas - puikiai moka deretis del kiekvienos smulkmenos, eina i kompromisus, taciau pats isireikalauja sau ,,bonusu" taip pat. Pvz. tik jam suejus 3 metams, teta vaziavo i Klaipeda ir sako, vaziuojam i juru muzieju, tu juk ten nebuves, ar ne? o jis atsako - ooooooo, ten labai grazus delfinai, galim ten dar karta nuvaziuoti. Va taip, diplomatijos pradziamokslis