Ar esate gavę diržo? Kaip tai vyko?

Puikiai jus suprantu gaudavau lupti nuo tecio ir tikrai del menkniekiu,nuoskaudos iki siol like

Esu gavus, nuoskaudos nejauciu, nes pamenu kad tada ikrete proto ir daugiau tokiu dalyku daryt nedrisau Lyg siol pamenu kelis kartus, o po ju savaite laiko auksine budavau manes tikrai nei blogesne, nei piktesne dirzas nepadare

Pirmiausiai nelaikau, kad diržas yra smurtavimas prieš vaiką. Aš augau su patėviu nuo 7 metų, tik patėvis yra mane auklėjęs diržu, labai išlaikytas žmogus, niekada nerėkdavo, moralus ir psichologinį smurtą mėgo mama, tai žinau, kad diržas kur kas geriau nei psichoginis terorizavimas ir gąsdinimas.
Mama buvo sugalvojus mane gąsdinti patėviu ir vaikų namais, tai už vaikų namus patėvis nieko nesakydavo, bet esu girdėjus kaip patėvis sakė, kad mama manęs juo negąsdintų.

Aš nenoriu valgyti, mama sako ateis Darius pažiūrėsim tada ( maždaug maukis kelnias), Darius iš kito kambario už nevalgymą vaiko nemušiu, badu nemirs.
Patėvis bausdavo už neklausymą, atsišnekinėjimus ir melą. Kadangi buvau sunkaus charakterio paauglė manau gavau pelnytai, laiku ir vietoj. Jei apie nuoskaudą, jos nejaučiau ir nejaučiu dabar, nes supratau kad peržengiau ribas.

Nei karto mušama ar mušta neverkiau, jausdavausi nubausta.

Mano mama neseniai pasakė, kad jos vaikas užaugo be diržo, tai mes su patėviu susižvalgėm, tai mama iki šiol nežino apie mano auklėjimą

Su patėviu labai gerai sutarėm, jo nuomonė man buvo ir yra svarbi, o apie ką mes kalbam niekas nežino, bausmės irgi tik mūsų reikalas, aš nusikaltau jis nubaudė. Nei sykio neatėjo į galvą pasiskųsti mamai. Nors ir žinojau, kad mama yra prieš diržą.
Per visą laiką mama tik sykį mane papurtė už čiupros paėmus, buvau gal kokių 6 metų, bet nežinau už ką.
Kad jis paimtų diržą reikdavo gerai pasistengti, bet aš sugebėdavau išvesti iš kantrybės.
Būdama 10 metų pradėjau sistemingai meluoti, susikurti savo istorijas, tai patėvis po kokių trijų savaičių paėmė pirmą kartą diržą. Kaip vyko: mes važiavom iš mokyklos ir aš jam trelinu trelinu, namie klausimas: žinai kad meluoti negalima? Žinau. Tai ko meluoji? Kad man smagu. Tada patėvis sako žinai kad už melą diržo duoda? Žinau, nu ir kas.
Tada patėvis nusivedė mane į kambarį, atsisuku stovi su diržu, numovė kelnias ir persimetęs per kelį išpėrė. Verkt neverkiau, bet pastatyta ant žemės kelias minutes už užpakalio laikiausi. Va taip sužinojau kas tas diržas.

Vėliau pradėjau bartis su mama, tai kai jau peržengdavau ribas ir atėjęs į kambarį nusijuosdavo diržą, sako patinka nepatinka mamą gerbti reikia, aš jam sakau kad ji durnė, mama to negirdėjo ir nesužinojo, nei kaip aš ją vadinu nei kad už tai nubaudė. Bausmė 45 kirčiai diržu su sagtis per nuogą užpaklį. Buvau kokių 13 metų.
Pavarčius dienoraštį galiu pasakyti, kad patėvis visada mušdavo taip kad trečią dieną dar jausdavau, kad mušta. Iš viso esu nubausta diržu 16 kartų. 10 kartų priežastis buvo barniai su mama ir pareigų nevykdymas. Kitus kartus susikirtus buvau tiesiogiai su patėviu. Lupdavo su diržu numovęs kelnias, dažniausiai mano kambaryje. Niekada neliepdavo pačiai atsinešti diržo ir niekad neklausdavo ar noriu diržo.
Jei Darius pasakė, kad už tai yra mušama, tai net neabejok, kad antrą kartą be jokio barimo ir diskutavimo būsi nubausta diržu. Savo žodžio visada laikydavosi, buvo labai griežtas, o ranka sunki.
Nepykau, kad lupo turbūt todėl, kad jaučiau rūpestį ir tėvo meilę, nes ir pamokas patikrindavo ir paaiškindavo, paklausdavo kaip sekasi, kai sirgau slaugydavo, gydydavo, kartais net labiau nei mama (jis buvo gydytojas).

Buvo taip, kad mama už blogą elgesį sako pasirink neisi pas drauges arba telefoną paimsiu, aš sakau galiu neiti pas drauges ir atnešiau telefoną ir padaviau mamai, tai po trijų mėnesių mama sako gal telefono nori, o aš jai sakau galiu apsieit. Tada patėvis priėmė sprendimą, kad demokratijos gana ir diržiukas bus man labai sveika. Mama nesutiko, bet mes su patėviu darėm savo mamai už nugaros, aš rodžiau ožius o jis juos žabojo.

Labai bloga užaugus nebūčiau, bet jei ne diržas, tai namie būčiau nutiesus fronto liniją, nes jau buvau pradėjus šiauštis prieš patėvį, o mamos neklausiau jau nuo kokių 5 metų.

Paskutinį kartą buvau mušta kokių 16 metų, man Darius pasakė pastabą dėl elgesio, jei būčiau neatsikirtus tai tikrai ta pastaba būtų viskas ir baigęsi, bet kad aš užsivesiu ( nu karštas kraujas ). Sakiau kažką panašaus, kad man mamos moralai nusibodo, kad aš ne vaikas ir pati viską žinau ir tttt. Patėvis stovi ir klauso, baigiau plauti indus nuėjau į kambarį. Iš paskos įėjo patėvis, net šiurpas per nugarą nuėjo, supratau, kad peržengiau ribą. Jis pagalves dvi padėjo ties lovos viduriu ir juosiasi diržą, o aš net nejaučiu kad atbula einu, sako ne į tą pusę eini, ir už alkūnės paėmęs pastūmė ant lovos, nežinau ar mušė su kitu diržu ar anksčiau manęs ne visa jėga mušė, bet dar niekad nebuvo taip skaudžiai mušęs, per visą laiką nepasakėm nei žodžio.
Baigęs lupti paklausė ar taip įdomiau nei moralai ir pasakė, kad kol muša per užpakalį tol esi vaikas, o po kelių dienų kai nusikeikiau tai priėjęs su ranka per subinę kelis kart užplojo be jokių komentarų.
Su prask nemoralizuoju, bet namie tvarka mano. Po šitos bausmės iki kol baigiau mokyklą nei karto nesusirėmiau su mama ir patėviui neaiškinau kad viską žinau nes didelė

Galbūt psichologiškai svarbu dar paminėti, kad jis savo vaikų neturėjo, aš buvau vienturtė, intensyviai lepinama, bet kartais ir paauklėjama, kaip kam atrodė taip tas augino.
Mano atveju mama dažnai rėkdavo, retai rodė meilę ( tik daiktais, dovanom ir pinigais), patėvis vieną ranka glostė, kita baudė. Mano atveju, visada žinojau, kad galiu patėviu pasitikėti ir visada ateiti su bet kokiu klausimu, tuo tarpu man nei karto nekilo noras pasikalbėti su mama.

Kai buvau studentė, tai sakau nežinau ar darbą spėsiu baigti, o patėvis klausia kada žinojai kad reiks rašyti, nuo rugsėjo, Darius nusišypsojo sako gal drausmės pamokinti ir taisosi diržą Sakau jau didelė, nu tai vakare ateisiu pažymius patikrinti
Tiek paauglystėje tiek ir dabar bausmes laikau normaliu vaikystės atributu kaip ir kalėdų senelį.

laba esu gavusi dirzo tiek nuo tecio, tiek nuo mamos. tikrai nejauciu nuoskaudos uz tuos kartus, kai buvau nusipelniusi. bet uz viena karta skaudu, nes gavau dirzo ne uz savo kliurkas, o uz kaimynu mergaites. bet ka padarysi, del vieno karto tikrai nepagedo santykiai su tevais
daznai tai budavo tiesiog vienas pliaukstelejimas per slaunis nubegant, niekas ant kelio numautom kelnem neguldydavo
siaip tikiu, kad galima buvo isvengti tu visu dirzu, tiesiog mano tevai mane auklejo kaip mokejo ir suprato, o kaip seksis man- pamatysiu ateityje. nesutikciau jei kazkas bandytu sakyti, jog vaikysteje patyriau smurta- tikrai ne!!!! tarp pliaukstelejimo delnu ar dirzu ir vaiko musimo/ sumusimo matau didziuli skirtuma!

man rodos ne vienas užaugom su diržu ir niekad niekas tiek negvildeno, kaip dabar, vaikas visagalis, ką per teliką rodo, kokias baikas krečia paaugliai, o kas bus toliau bijai ir pagalvoti

Siaubas. Net per visą kūną nuėjo beskaitant.

Ir kad mušė, ir kad mama nieko nematė.

Ir kad šitiek kartų daužytas žmogus nebežino, kas yra smurtas.

Turbūt viena iš baisiausių mušimo pasekmių ir yra ta, kad žmogus pradeda to nelaikyti smurtu ir laiko "normaliu vaikystes atributu"

Čia gal dėl to kartais mušamos žmonos gyvena su vyrai dešimtimis metų, kad tai "normalu"
Papildyta:


Kas bus toliau?

Paskaitykit apie Skandinavijos šalių nusikalstamumą. Ten vaikų mušimas jau seniai uždraustas, blogesniais jie netapo.

Deja mūsų tautiečiai (stropiai auklėti diržais) pildo pvz. Norvegijos kalėjimus nuolat.

Pas mus šeimoje nėra smurto jokia forma nei psichologinio, nei finansinio nei fizinio. Savo vaiko nemušu ir tiesą pasakius nelabai ketinu. Nors mano vyras sako, kad aš labai lepinu, nes man patinka siimti pamyluoti, pažaisti, kaip ir visoms mamoms. Norėčiau, kad vyras su vaiku žaistų, bet gal dar vaikutis per mažas, su tokiu futbolo žaist neišeina ir reketės nepakelia.

truksta zodziu ir man... gaila zinutes autores, sitaip suluosintas mastymas...ne veltui Svedijoj is tokiu tevu seniai atimtos tevystes teises butu...

Siurpu ir man skaityti.O kam reikejo isrenginet paaugle, cia jau vos ne seksualinis priekabiavimas, o 16 irgi numove kelnias?? Ir dar suprantat,kad jus cia kaip suokalbininkai,kad jus muse?
Gal ,kad meiles truko is mamos, tai ir priemt kita zmogu,kuris ta meile rode bent kazkiek?. Nejau 16m zmogus negali savo nuomones isreiksti?
Ir uzaugot labai savim pasitikincia?

esu gavus ne karta iki kokiu 10-11 metu bet savo tevus suprantu ,nes su tokiu vaiku kantrybe betkam truktu saviskiu stengiuosi taip neaaukleti , nes is savo patirties zinau,kad lupimas nepades. apramina ta karta,o paskui vel tas pats . beje,dar ir dekinga esu,kad gavau lupti vaikystej,nes sunus elgiasi visiskai taip ,kaip as ,kai buvau maza , ir bet kas iskarstu kaili netekes kantrybes,bet mane visada sulaiko tas, jog man paciai tokia priemone nepadejo o jei nebuciau gavus ,tai gal ir lupciau ,megindama peraukleti

Viena baisiausių mano kada nors skaitytų istorijų...
Aš esu gavusi diržu tik vieną kartą, nuo savos tetos, kai prisiskaičius istorijų apie negyvenamą salą išėjau jos ieškoti. Man tada buvo 6 metai. Ieškojo manęs po visą miestelį ir netoliese esančią salą giminės ir milicija, o aš tuo metu jau tupėjau išsigandus tualete, kokią košę užviriau. Gavau diržu ir kampe klupėjau. Ir iki šiol jaučiu nuoskaudą, kodėl man niekas nepaaiškino, kodėl toj negyvenamoj saloj tik Robinzonas Kruzas gyvent galėjo, o ne aš... Todėl savo dukros auklėti diržu dar niekada nekilo noras, kol kas viską žodžiu išsiaiškinam, tikiuosi, kad taip ir bus.