Įkraunama...
Įkraunama...

Ar esate gavę diržo? Kaip tai vyko?

mus vaikysteje irgi dirzu auklejo - kazkoks absurdas. As neisivaizduoju kaip galima musti vaika doh.gif
Cia reiskia kad tevai kantrybes patys neteko ir lipa per save - tegul eina i sporto sale ir ten issilieja, apsiramina.
Jauciu nuoskaudas del dirzo, nes kaip sakiau man tai nesuvokiama, o va brolis galvoja kad gerai buvo kad mus muse, nes kitaip neisauklesi vaiku doh.gif
Tai tik irodymas kad toje pacioje aplinkoje augantys zmones kitaip supranta viska.
Atsakyti
nesu. buvau tik karta kazka pridirbusi, tai mama liepe atnesti dirza, ir atsigulti ant lovos . ir atnesiau jai ta dirza. bet tuo mamos bausme ir baigesi. kaip pati sake: man atrode kad didziausia bausme buvo atnesti ta dirza, nes reikejo labai daug drasos ji atnesti tam, kad tave luptu ax.gif
Atsakyti
QUOTE(ArdiDD @ 2012 09 24, 22:40)
P

Nei karto mušama ar mušta neverkiau, jausdavausi nubausta.

Mano mama neseniai pasakė, kad jos vaikas užaugo be diržo, tai mes su patėviu susižvalgėm, tai mama iki šiol nežino apie mano auklėjimą biggrin.gif



Vėliau pradėjau bartis su mama, tai kai jau peržengdavau ribas ir atėjęs į kambarį nusijuosdavo diržą, sako patinka nepatinka mamą gerbti reikia, aš jam sakau kad ji durnė, mama to negirdėjo ir nesužinojo, nei kaip aš ją vadinu nei kad už tai nubaudė. Bausmė 45 kirčiai diržu su sagtis per nuogą užpaklį.  Buvau kokių 13 metų.
Pavarčius dienoraštį galiu pasakyti, kad patėvis visada mušdavo taip kad trečią dieną dar jausdavau, kad mušta. Iš viso esu nubausta diržu 16 kartų. 10 kartų priežastis buvo barniai su mama ir pareigų nevykdymas. Kitus kartus susikirtus buvau tiesiogiai su patėviu. Lupdavo su diržu numovęs kelnias, dažniausiai mano kambaryje. Niekada neliepdavo pačiai atsinešti diržo ir niekad neklausdavo ar noriu diržo.
Jei Darius pasakė, kad už tai yra mušama, tai net neabejok, kad antrą kartą be jokio barimo ir diskutavimo būsi nubausta diržu. Savo žodžio visada laikydavosi, buvo labai griežtas, o ranka sunki.
Nepykau, kad lupo turbūt todėl, kad jaučiau rūpestį ir tėvo meilę, nes ir pamokas patikrindavo ir paaiškindavo, paklausdavo kaip sekasi, kai sirgau slaugydavo, gydydavo, kartais net labiau nei mama (jis buvo gydytojas).

Buvo taip, kad mama už blogą elgesį sako pasirink neisi pas drauges arba telefoną paimsiu, aš sakau galiu neiti pas drauges ir atnešiau telefoną ir padaviau mamai, tai po trijų mėnesių mama sako gal telefono nori, o aš jai sakau galiu apsieit. Tada patėvis priėmė sprendimą, kad demokratijos gana ir diržiukas bus man labai sveika. Mama nesutiko, bet mes su patėviu darėm savo mamai už nugaros, aš rodžiau ožius o jis juos žabojo.

Labai bloga užaugus nebūčiau, bet jei ne diržas, tai namie būčiau nutiesus fronto liniją, nes jau buvau pradėjus šiauštis prieš patėvį, o mamos neklausiau jau nuo kokių 5 metų.

Paskutinį kartą buvau mušta kokių 16 metų, man Darius pasakė pastabą dėl elgesio, jei būčiau neatsikirtus tai tikrai ta pastaba būtų viskas ir baigęsi, bet kad aš užsivesiu ( nu karštas kraujas ). Sakiau kažką panašaus, kad man mamos moralai nusibodo, kad aš ne vaikas ir pati viską žinau ir tttt. Patėvis stovi ir klauso, baigiau plauti indus nuėjau į kambarį. Iš paskos įėjo patėvis, net šiurpas per nugarą nuėjo, supratau, kad peržengiau ribą. Jis pagalves dvi padėjo ties lovos viduriu ir juosiasi diržą, o aš net nejaučiu kad atbula einu, sako ne į tą pusę eini, ir už alkūnės paėmęs pastūmė ant lovos, nežinau ar mušė su kitu diržu ar anksčiau manęs ne visa jėga mušė, bet dar niekad nebuvo taip skaudžiai mušęs, per visą laiką nepasakėm nei žodžio.

Tiek paauglystėje tiek ir dabar bausmes laikau normaliu vaikystės atributu kaip ir kalėdų senelį.

O jetus, kokia klaikuma, net sirdis apsalo skaitant ir kur ziurejo jusu motina. Totalus smurtas, net uz atsikalbinejima musdavo. As ne psichologe, bet atrodo pas jus su pateviu susikloste tie nesveiki aukos ir budelio santykiai. Geriau buciau neskiacius, net purto, kaip galima taip ziauriai elgtis su kitu zmogum.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo justejan: 26 lapkričio 2012 - 08:41
viena karta gavau paauglysteje, kai per nakti nagrizau namo. tevai visur manes ieskojo: pas drages, pas pazystamus, bet viskas veltui. o kai grizau tetis pasieme dirza.
Atsakyti
Gavau lupt nuo mamos pirmoj klasėj, kai negrįžau namo iš draugės iki vakarienės ir ji nežinojo kur aš esu. Tada mobiliųjų nebuvo. Aplakstė pusę miestelio beieškodama. Kai grižau, tai pamenu koridoriuj iškarto ir gavau pylos. Tada dar 6 metai man buvo, neturėjau atsakomybės supratimo, kad reikia pranešt mamai, kad nesirūpintų. Tai šitą pamenu, bet paskui, kai jau suaugau, mama pasakojo, kad paskui pati verkė mane apsikabinusi, gailėdama kad mušė, ir dar pasakojo, kad mano tą patį sumuštą užpakaliuką bučiavo... jetau, vos dabar neapsiverkiau... Kai dabar pati esu mama, tai galvoju- matyt pats didžiausias siaubas būtų va taip ieškoti per miestą ir nežinot, kur tas mano vaikas dingo.
Atsakyti
Lupdavo. Sakydavo "dabar gausi lupt arba gausi diržo" ir atsinešdavo diržą. Procedūrą visuomet būdavo tokia pati: mane lupdavo tik stačiom, palenkiant nugarą, nes taip užpakalis buvo gerai atstatytas priešais diržą. Tada numaudavo kelnias ir lupdavo per nuogą pliką užpakalį. Gaudavau kokius 5-10 kirčių, nepasakyčiau, kad labai skaudėdavo, bet išpertą kailį jausdavau. Abu tėvai lupdavo tik su diržu ir visad maudavo kelnias. Už ką lupdavo neprisimenu, matyt, kantrybė trūkdavo. Lupt esu gavusi ne daugiau dešimties kartų. Jei mane ruošdavosi lupti, žinodavau, kad pliką užpakalį prieš diržą reiks rodyt.
Atsakyti
Nesu gavusi nei nuo mamos, nei nuo tėčio, nei nuo tetos, pas kurią leisdavau daug laiko, nei nuo senelio kaime, kur leisdavau visas vasaras. Viena vertus, buvau geras vaikas, kita - mano mamą tėvai lupdavo, o tas prie nieko gero neprivedė, todėl mano mama sugebėdavo su manimi susikalbėti. Išvis nuo pat mažens manimi labai pasitikėjo, nebijodavo palikti atsakomybės pačiai už savo veiksmus, t.y. neprašydavo pažymių knygelės, kol pati neduodavau, kad pasirašytų, netikrindavo, ar padariau namų darbus ir pan., nes visad sakydavo: aš turiu protingą dukrą, kuri suvokia, jog nesimokymas ar kiti neprotingi poelgiai atsilieps tik jos ateičiai ir kaip pasiklosi, taip išsimiegosi smile.gif Todėl labiau už viską nenorėdavau mamos nuvilti, prarasti pasitikėjimą smile.gif 13 metų pati eidavau su draugėm ir pirkdavau sau drabužius ar mokyklines prekes, pati spręsdavau, kokių kalbų noriu mokytis mokykloje ir t.t. Jeigu norėdavau kažkur išeiti, kad ir per visą naktį, neklausdavau mamos leidimo, o tik pasakydavau, kad tą ir tą dieną nakvosiu pas tą ir tą draugę, veiksim tą ir tą. Visiška laisvė ir tarpusavio supratimas. Nebijodavau mamai pasakyti, kad štai, aną dieną pabandžiau rūkyti, nepatiko, tu buvai teisi, šlykštus įprotis ir, mamyt, užjaučiu tave, kad vis negali jo mesti bigsmile.gif Kai kurios draugės man pavydėjo tokios liberalios mamos, nes jas tėvai ir lupdavo, ir joms tekdavo daug meluoti, kad kur ištrūktų, ir kontroliuodavo be galo, tikrindavo stalčius ar rankines doh.gif O mama prieš įeidama į mano kambarį visada pasibelsdavo, joms tai buvo be galo keista ax.gif Ir ką - dauguma jų vos pabaigė 10 klasių proftechninėse mokyklose, o aš baigiau gimnaziją raudonu diplomu, įstojau į norimą specialybę, neturiu jokių nuoskaudų savo artimiesiems, žvelgiant iš šito taško mano vaikystė buvo tobula, be baimių ir nuoskaudų, už ką esu savo mamai labai labai dėkinga drinks_cheers.gif Tikiuosi, kad ir man pavyks užauginti savarankiškus, atsakingus vaikus, kurie pas mane eis atsiklausti patarimo, pasikalbėti apie tai, ką prisidirbo, o ne "pasiimti bausmės" 4u.gif

P.S. Jeigu būčiau gavusi lupti už kiekvieną pridirbimą į kelnes, sudaužytus indus, netvarkingą kambarį, melą ar atsikalbinėjimą - turbūt dabar būčiau neįgali biggrin.gif
Atsakyti