Namas ar butas?

Aga . labai teisingai apie kotedzus pasakyta. Teko girdet paprasciausia kasdienini atveji, isbega sunelis vis pro stumdomas duris i ta nuosava kiemeli, ir eina kaimynai pastoviai jau, kad loja jiems suo Na , tai ta pati sistuacija kaip daugiabutyje, tik daugiabutyje, nelabai dar ir eina tie kaimynai del tokiu dalyku. O cia gi atvira viskas.

ko gi daugiabuty neina zmones skustis del tokiu dalyku? man nepatinka triuksmas, ypac kai kaimynu suo is virsutinio buto loja nakti . mano atveju kotedze kaimynai bus ( suns neaugins) pieveles uzteks vasara vaiko baseinui pastayti, ir ramioje uzdaroje gatveleje dviratuku pasivazineti.

Aišku, kad namas neabejotinai geriau, bet mūsų atveju namas reikštų paskolą iki pensijos, nekažinkiek liktų kitiems dalykams, o butą turim nuosavą, todėl ir negalvojam apie namą

tai jūs dar gerai turit...

mes va turėjom butą su paskola... tiesa nelabai ji didelė buvo lyginant su dabartinėm.. nes imta prieš tris metus..

tai galvojom ką daryt.. ar įkišt galvą į paskolas iki pensijos.. ar nusileist ant žemės ir pirkt namuką pagal išgales.. taigi reziume.. nusipirkom sodo namą.. į kurį sudėjom daaaaug darbo... dar panašiai tiek liko... bet pardavėm butą... atidavėm visas skolas ir paskolą.. taigi turim sau 120kv namuką... 9a žemės šalia pušyno ir su nuosavo prūdu... daug kas dsako kad sodai tai jau ne namas.. iš dalies tiesa.. bet pas mus jau tuoj puse sodų bus byvenami.. sodai mažiukai, kaip maža gyvenvietė.. mus tai tenkina...

o vienareikšmiško atsakymo kas geriau namas ar butas nėra... ir vienas ir kitas turi savų pliusų ir minusų tiesiog reikia susidėliot prioritetus...

Vienareikšmiškai - namas. Kodėl?
na pasižiūrėkite kokius daugiabučius dabar stato, kregždės ir tos jau erdvesnius susilipdo, balkonas prie balkono, durys prie durų. Na tokio tipo butų kaip pastatyti Fabijoniškėse, tai iš viso bent jau Europoje neteko matyti. Butas butui nelygus, užimtam žmogui, viengungiui erdvus butas su terasėle ar pan., netoli darbo .
Bet su šeima Viena mano pažystama prancūzė dabar kaip tik ieško erdvaus buto Paryžiuje, netoli centro, kad bet kada galėtų pasiekti darbą, dirba radio stotyje, tenka dirbi ir naktį. Atsiunčia nuotraukyčių, puikūs butai nors ir trijų dviejų kambarių, bet erdvūs. O pas mus....kainos nerealiai užlaužtos, aplinkui statybinio broko kalnai ir dar popierinės sienos, kad girdėtumėm, koks audringas kaimynų

Nu nereikia taip jau kategoriškai... Ne tik Fabijoniškėse daugiabučius stato, ir ne visur sienos popierinės... Ir nereikia galvoti, kad Paryžiuje kaimynų nesigirdi... Ne visi ir ten gyvena prestižiniuose rajonuose ir prestižiniuose namuose, daug kur irgi butukai kaip kišenės, o kaimynai oj kaip girdisi... Ir kainos, beje, už mūsų aukštesnės dar keletą kartų. Čia tik atrodo, kad ten gerai, kur mūsų nėra.

Jau tik ne kotedžas. Nors dabar jų gal ir kitokių būna, bet papasakosiu apie tarybiniais metais statytus kotedžus, tai ką pati mačiau. Firma nuomavosi patalpas viename iš kotedžų, tai teko visko prisižiūrėti. Visų pirma, tai man jų siaubingas išplanavimas (gal naujuose ir kitaip), bėgiojimas per tris aukštus ir dar rūsys. Mašinos pastatymas, kai atvažiuoja pas ką nors daugiau mašinų ir būdavo bėda su pastatymu, nes vieni kaimynai normalūs, o kiti nei už ką neleis palei save statytis. Vieni turėjo katę, o kiti šuniuką, tai ir bėgiodavo su kakučiais vieni prie kitų durų . Vienas kaimynas kotedžų eilės pradžioje susivertė malkas ant bendro keliuko, kiek kaimynai beėjo, jis kol malkų per savaitę neatsikrovė, niekas toliau įvažiuoti negalėjo. Vaikai gatvelėje žaidžia, tai vėl skundai, ko tavo vaikas po mano langais laksto, na ir tada razborkės, pradeda skaičiuoti, kiek kartų kieno vaikas ir po kokiais langais tupėjo , o ir tai, kad vienas iš kaimynų pakeitė pastato paskirtį ir išnuomojo mums savo kotedžą irgi kitiems menkas džiaugsmas, mūsų mašinos pastoviai pirmyn atgal zujo. Žodžiu, konfliktų pastoviai prisižiūrėdavome, atsižegnojau kotedžų visiems laikams. Jau tada geriau butas, nors visi suvokia, kad bendrai gyvena, o ten kiekvienas jaučiasi turintis namą, niekaip nedašunta žmonėms, kad jie tokiame pačiame daugiabutyje, tik su žemės lopinėliu.
Aš aprašiau konkretų atvejį, kiek girdėjau, tai su panašiomis problemomis susidurdavo ir aplinkinių kotedžų gyventojai. Tikiuosi kitur gal geriau būna.

Papildyta:

Vat aš apie Romainių kotedžus ir kalbėjau. Vieta nuostabi, galvojau, kaip smagu čia žmonėms, gražu, pušynas, nuosavi kiemukai. Bet dabar tik nebent pusvelčiui gaučiau, ir tai pasistengčiau kuo greičiau parduoti.

Teko gyventi Paryziaus centre ganetinai prestiziniame XIX a. bute - didziausias geris, kad butas didelis, gali issirinkti patogia viena, nes siaip sienos gan plonytes ir viskas girdisi normaliai. Juolab kad prancuzai gan emocingi, tad salia kaimynu miegamojo savo miegama geriau nedaryti Nu gal cia tik mums taip buvo

Siaip tai yra visai fainu naujos statybos kotedzu, tik 2 aukstu (netgi vieno ) ir be rusiu, kur tikrai labai linksma gyventi ir problemu del kaimynu nekyla, kaip tik smagu su kaimynais terasose susibegti, pjaunant zolyte pasilabinti, vienu kitu zodeliu persimesti, vaikus kartu auginti, tad nesuabsoliutinkite, kad visi kotedzai yra s... Pagyvenus kotedze, nebenoreciau nuosavo namo, nes turiu ir privatuma, ir kolektyva, ir dar daug kitu pliusu

Paskaitykite dar kartą, aš BŪTENT, kad nesuabsoliutinu Džiaugiuosi, kad jums pasisekė. Esmė ta, kad toje gatvelėje žmonės gyveno jau senokai, todėl buvo įvairių kartų atstovų. Gal ir tai paaštrino konfliktus. Tiesiog manau, kad apie ką mes bediskutuotume, turime pasakyti ir pliusus ir minusus

gyvenam jau beveik metus name.. jei reikėtų grįžti į butą ..net nenoriu apie tai pagalvot.. nematau jokio minuso , na nei vieno jame gyvenant.. aplinkos tvarkymas.. kiek trunki ? mes turim žoliapjovę traktoriuką, su ja vienas malonumas žolę pjaut.. o sūnui kokia atrakcija .. kieme turiu tik žolyną, pušelių, kuriom priežiūros kaip ir nelabai reikia.. gėlių vazonuose prisistačius... ir pas mus 25 a. ..
o grįžt į švirkštais, nuorūkoms primėtytus kiemus, koridorius.. taikytis su kaimynų mėtomom žuvies išėdom ant palangės, ar blusų pilnus sklepus... ar tempt maišus į n-tą aukštą, pasistačius mašiną už 5 km nuo įėjimo, a klausyt kaimynės bambėjimą, kad mano vaikai laksto koridoriais ( nors gal visai ir ne jie laksto).. nenoriu ... noriu smėldežės, neprikakotos laukinių katinų.. noriu rast ramiai per naktį paliktą vaiko dviratuką, ar matyt besisupančius vaikus supynėse.. prie kurių nereikia laukt eilėj.. o gal ir pačiai pasisupt.. ir niekas nesprogins akis per langą ir nesukios piršto prie smilkinio

beje kotedžas mano manymu tikrai nėra bloghas variantas.. va mano tėvai gyvena.. jie dviese, vaikai užaugę.. galėjo ir namą statytis, bet mano mama va mėgsta , kai kaimynai už sienos .. dažnai tėtis į komandiruotes išvažiuoja tai jai jaukiau, kai žmonės aplink.. ir kiemukas jų mažiukas, bet dešrikei pasikept per akis..

Atsiprasom, juk postus dazniausiai skaitai priebegomis ir reaguoji i tai kas labiausiai kliuna i akis Vat as irgi taip pagalvojau, kad senos statybos kotedzuose taip pat kaip senuose butuose visokiu kartu zmogiukai susibege ir sunku suderinti visu interesus...

As lygiai taip pat kaip Vesta nenoriu ne pagalvot apie grizima gyventi i buta, nematau nei vieno buto pliuso Dabar del vaiku nekelciau kojos i buta, o senatvej manau irgi noresiu nors mazos pievutes ir gelytes po savo langu, neprimetytos nuoruku ir sunu kakalu

Namas. Net ir su didelės paskolos pagaba, bet namas Jei pasidarys striuka - tada gal jau parduosim, paskolą dengsim, bet oi kaip norėčiau tuo atveju ne į butą, o į mažesnį namuką, kad ir nebe Vilniuj Arba blogiausiu atveju - patį pakraščiausią butą pakraščiausiam kvartalo name 1 aukšte - kad kuo mažiau kaimynų aktualių būtų, kuo mažesne laiptinės dalimi reikėtų naudotis reikėtų Nemėgstu kolektyvinio gyvenimo labai