Natūralus šeimos planavimas (V)

Kaip man pikta ant savęs šiandien Man atrodo, kad NŠP ne tokiems kaip mudu su MB Nes mudviem vis užplaukia kas nors Va, kad ir šįryt prasidžiuginom sau rytą ir nenaudojom guminukų, o NLA Kodėl - Dievas težino ir maža to nepamąstę po NLA pratęsėm savo užsiėmimą Aš tikrai vieną kartą tikrai taip užkibsiu (tikiuosi nepralenkti mūsų būrelio narių planuojančių pilvukus), o kiek besistengčiau viskas vistiek baigiasi vienodai ir mmm laukiu labiau nei Kalėdų, o dar vakar su MB pasidžiaugėm, kad va šį ciklą viską idealiai darom O dabar situacija tokia, kad 15CD, kai 14 CD buvo vaisingos kiaušino baltymo gleivės, nutiko tokia nesąmonė Man anksčiausiai O yra buvusi 18 CD, tąsias gleives matau nuo 12 CD (taip anksti niekad nesu jų pastebėjusi per visus 13 mėnesių) tai visai neguodžia dabartinė situacija. Šiandien ryte BT buvi 36,7, taigi tipinė pirma fazė. Net nežinau ką daryti Galvojau apie Postinorą, bet man jis viską sujauktų ir MB nenori kad gerčiau, nes sako jo čia kaltė, jei kas eis auginti vaikučio
Bet man čia besvarstant užsikabino kita mintis... Man kažkodėl atrodo, kad turėti daugiau kaip du vaikus, juolab nedideliu amžiaus skirtumu yra kažkas nepadoraus ir neprotingo. Tas trečias vaikutis atrodo kažkas, ką šeima gali sau leisti turėti, ta prasme trečias galimas, jei gera finansinė padėtis, vyras ir žmona labai myli vienas kitą ir mato vieną šalia kito visą gyvenimą. Kai pagalvoju, kad galim įsitaisyti trečią nepergyvenu, kad tarkim negalėtume jo išlaikyti, ar pritrūktų šilumos, dėmesio, vietos namie ar dar kažko, bet mąstau apie tai, kad šokiruotume aplinkinius, o aš jau pavargau tą daryti

Horo, su tokiais jusu nuotykiais man yra keista, kad pas jus dar tik du vaikai Na ka, patys zinojot,ka darot, bet jei taip toliau tai tikrai bus kokia 10 Linkiu,kad nebutu netyciuko, bet jum, manau, reikia savikontrole ugdyti....

Kas del zmoniu sokiravimo.... as asmeniskai manau, kad visada bus tokiu,kurie ziurres kreivai,kad ir ka bedarytum, vienam neitiks vaiku skaicius, kitam mamos amzius, dar kazkas kreivom akim pasiziuri i krutimi maitinama dvimeti ir t.t. Svarbiausia yra pacios seimos dvasine bukle, jei viskas gerai ir jei yra aisku,kad meiles ir silumos uzteks visiems vaikams, tada koks is tiesu skirtumas, ka kiti galvoja. Man pavyzdziui dideles seimos yra kazkas nuostabaus......

Na mes tik 3 metai kaip vedę, tai nėra kaip daugiau vaikų Labiausiai tai savikontrolei pakenkė du nėštumai vienas po kito, išlepom labai nesukti galvos dėl nieko, susiformavo įpročiai ir va kas nutinka
Mano vyras mane ramina, kad nieko čia nebus man iš tikrųjų įdomu, ar galima nuo kokio paklydusio lašo? Bet dabar prisiminiau, kad esu skaičiusi, jog reikia visai nemažo spermos kiekio tapti

Na žinai, kad taptum tereikia vieno spermatozoido, o laše tai jų koks milijonas būna

Va todėl mano vyrui NLA nepatinka, nes turi elgtis apgalvotai, viską apmąstydamas. Pats smagumas, kai viskas vyksta spontaniškai. Baisiausiai bijau neplanuoto vaiko. Iš tos baimės turbūt jaučiu daug nėštumo požymių: pykinimas ir t.t. Nors tikrai, manau, neturėtų to būti.

oj Horo, tavo toks papasakojimas man juoka sukele Aisku, nelabai juokinga situacija, bet papasakota tai linksmai
na, o as po mmm pertraukos vel griztu i saves stebejima, sian jau 7 cd, reiks ir i darba grizti, tai vel bus normalus ir iprastas ritmas Tik nzn kaip cia su saugojimusi daryti... noriu nors samones ir siulo pasisaugoti to akmenuko Ai, sakiau, kaip bus taip bus Nei labai planuosim manau, nei labai saugosimes...

Šitas tiesa, bet kiek esu skaičiusi, kad laše spermos būna milijonai spermatozoidų, maža to iš tų milijonų didelė dalis tiesiog "brokas" su keliom uodegom nejudrūs ir t.t., o kiaušialąstę pasiekia tik labai maža dalis viso to gėrio. Nors mano gydytoja man pasakojo tokią istoriją: viena jos pacientė kelių vaikučių mama atėjo dėl velniai žino kodėl vėluojančių mmm. Apžiūrėjus gydytojai nekilo nė menkiausios abejonės, kad ta moteris Kai gydytoja pasakė šią naujieną, ji labai susinervino, pasakė, kad šito negali būti, nes jos vyras saugojasi, trenkė durimis ir išėjo. Po dviejų savaičių grįžo nusiraminusi, pasidariusi kelis NT ir nusprendusi gimdyti tą vaikiuką. Paaiškėjo kas ten nutiko: žodžiu, jie naudojo gumutes, o po to kai vyriškis baigė, nusiėmė tą guminuką ir tęsė veiksmą toliau. Bet aš šitą istoriją prisiminiau, per vėlai

Horo, man tai atrodo, kad Tu tiesiog perdaug blaškaisi - tai labai vengi pastoti, tai jau visos mintys apie trečią vaiką. Ir nesutikčiau, kad viską sumaišė tie nėštumai ir gimdymai. Akivaizdu, kad pastoti Tu nebijai. Mano tik toks pasvarstymas - lytiniai santykiai juk turėtų išreikšti meilę, o ne būti kito žmogaus "pavartojimo" priemonė. Ar tikrai jie reikštų meilę, jei Tavo dar mokslų nepabaigusiam, neseniai dirbti pradėjusiam (ir dėl to ilgą laiką depresavusiam) vyrui tektų eiti vaiko priežiūros atostogų? Aš nesakau, kad trečias vaikas sugriautų jūsų gyvenimą, bet po trečio bus ketvirtas, po ketvirto penktas ir t.t. Tai nėra blogai, bet ar tikrai tai Tu renkiesi? Manau reikia susidėlioti prioritetus, kad ir kaip tai bebūtų nelengva.
Papildyta:

Argi ne taip ir turėtų būti? Vaikų skaičius čia niekuo dėtas - toks yra santuokos pagrindas.

Dėl viso kito sutinku (gal dėl to, kad kaikam irgi atrodau perjauna mama) - mūsų kultūrinis laikmetis labai nepalankus tėvystei, kai į naują gyvybę žiūrima kaip į nepageidaujamą šalutinę sekso pasekmę.

Smalsute, iš tikrųjų Tu pasakei daug tiesos Iš tikrųjų netgi susimąsčiau ar bijau pastoti Tikriausiai nebijau... bet man atrodo, kad vyksta tokie dalykai, nes ir mano vyras nė kiek nesibijo... net nežinau gal man iš tiesų išgerti to Postinoro dabar yra praėję apie 1,5 paros po tų nuotykių. O šiandien panašu, kad man piko diena, liko labai mažai vaisingų gleivių, bet kaklelis vis dar aukštai ir atsivėręs.
Mano vyras jokiu būdu nenori, kad gerčiau tuos vaistukus, sako, kad jis čia nepamąstė, kodėl dabar aš turiu farširuotis hormonais, bet man atrodo, kad tai mudviejų abiejų atsakomybė. Ir jei kas, nėščia būsiu aš, o ne jis ir net atostogų eisiu aš, nors jis sako, kad jis eitų Man tik keista, kaip aš nepamąsčiau Iš kitos pusės save guodžiu, tokiais dalykais:
1. Pastoti nėra jau taip ir lengva. Gydytojai teigia, kad vaisingai sveikai porai (skaičiau kelias studijas) pastojimo galimybė, santykiaujant vaisingomis dienomis ne daugiau kaip 30proc. Tai nėra daug. O dar galvojant, kad mūsų atveju, ten nebuvo normalaus lytinio akto, dar mažesnė... gal net menkesnė nei menkutė, bet yra
2. Mano tėvai metų metais naudoja šitą būdą, ir išskyrus mane, neplanuotų vaikų daugiau neturi, broliukas planuotas. Kaip supratau iš mamos nėra ir jie kruopštuoliai šiame reikale.
3.Gal tiesiog ir mes nesam ten super duper vaisingi, nes kiek buvom patekę į panašias situacijas nuo paauglystės iki dabar nieko... abudu mažyliai atsiradę po normalaus sekso, o ne kokio nutrauktuko, o per tuos metus buvo visko: plyšusių, nusimovusių guminukų, NLA, nesisaugojimo nepagalvojant...
MB pažadėjo, kad šitas nesusipratimas paskutinis. Aš labai tikiuosi, kad paskutinis. Tik man atrodo, kad mano vyras nieko prieš trečią vaikutį
Smalsute, o kaip Tu manai, kodėl šis laikmetis toks nepalankus tėvystei?

Negerk.
Papildyta:

Rašydama "šis laikmetis" galvoje turėjau ne šiuos metus ir net ne šį dešimtmetį, o gerokai daugiau. Anksčiau turėti daug vaikų reiškė ir materialinę gerovę - daugiau darbo rankų, yra kam išlaikyti ūkį ir pan. Dabar vaikas tampa vos ne prabanga, nors iš tikrųjų tai papildomai burnai ne tiek daug visko ir reikia. Nenuostabu, kad visuomenė orientuojasi į mažą šeimą - 1-2 vaikai yra normalu, o daugiau - jau, kaip Tu ir sakai, kone nepadoru. Na kaip gi galima norėti daugiau vaikų - juk tai šeimyninė nelaimė, dėl kurios vieni užjaučia, kiti dar ir pasišaipo.

Pritariu Smalsutei, negerk tų tablečių, Horo, šitas reikalas man atrodo kenksmingas ne tik mūsų, moteriškių sveikatai, bet ir apskritai žmonių nuomonei apie gyvybę - atseit nieko tokio, jeigu ką juk išgersi tablečių ir problemos nebus. Va šitoks požiūris man tikrai nepatinka, nes žmonės šitaip praranda atsakomybę. Gal ir Jūs, jei nebūtų tokių priemonių, kiek rimčiau į viską žiūrėtumėt. O šiaip turbūt reikia abiems labai gerai apgalvoti ko šiuo gyvenimo laikotarpiu norite ar nenorite ir mokytis atsakingai elgtis Nors aš jus labai gerai suprantu - esat jauni, hormonai siaučia, ypač vaisingu metu ir tada protas "išsijungia"

O aš "paspaminsiu" apie save, nors šitam skyrely tarsi ir nebedera man su savo reikalais vis rašinėti Vargina, kad jau kelias dienas vis maudžia pilvuko apačią, ypač kairėj pusėj ir strėnas, kiek paskaičiau lyg rašo, kad normalu tokie pojūčiai, bet dėl visa ko pasiskambinau giniui, tai liepė ryt ateiti apžiūrai. Džiaugiuosi, kad priims, kad ir poliklinikoj, bet geras gyd., vistiek man bus ramiau

Negersiu
man atrodo visa tai sovietinis paveldas... Bent jau Lietuvoje. Nes tais laikais net ir buvo gėda (aha nėščia, reiškia su kažkuo , tokio dalyko "nebuvo") gimdymas buvo paverstas kažkokiu sadomazochistiniu žeminančiu procesu (juk ne viena girdėjom močiučių pasakojimus apie "stumsi ar ne karve?!"), nė iš tolo neprimenačio gražaus virsmo, kai atsiranda nauja šeima, o į pasaulį atkeliauja mažas žmogeliukas, žindymo rekomendacijos buvo žalojančios mamas ir kankinančios naujagimius, dar visokios taisyklės kaip virinto vandens ruošimas maudynėms ir kt dalykai, kurie dabar kelia siaubą arba šypseną. O ir pačios mamos gyvenimas susilaukus mažylio tapdavo nepavydėtinas: vystyklų virinimas, nutrūkdavo socialinis gyvenimas, juk net telefoną ne visi turėdavo, o ką bekalbėti apie mobiliukus...
O dabar Vaikas tikrai nėra prabanga, kaip daugelis linkę įsivaizduoti... Ne tiek jau daug tam mažam žmogučiui reikia. Aišku augant auga poreikiai, bet irgi proto ribose, o ne taip, kaip galima prisiskaityti Pamatę besilaukiančią moterį neretas negaili gerų žodžių ir palinkėjimų, gimdymas paverstas visos šeimos reikalu, mamos su mažais kūdikėliais vairuoja, skraido lėktuvais, bet kurią minutę gali paskambinti vyrui į darbą, ar paplepėti su drauge, vystyklus plauna skalbyklės, indus - indaplovės, o kur dar internetas, televizorius... Tačiau mąstymas, kad vaikai - vargų vargas kaip reikiant įsišaknijęs.


Taip ir buvo aš niekaip nesuprantu, kaip galėjau apsižioplinti šitaip kas buvo mano galvoje??? nes šiaip aš gerokai atsargesnė nei MB šituose reikaluose...
Mums tikrai įdomu skaityti kaip Tu laikaisi dėl po pamaudenimo, svarbiausia nesijaudink O kada nustatyta ta didžioji diena?