Sibiro tigrai ir Nevos maskaradinės

Ačiū už nuorodas. Kol perskaičiau apie virusus ir kitas ligas, tai ir pti visais persirgau... O man patinka rusiški saitai. Ir apie kitus gyvūnus ir apskritai, kai reikia geros informacijos būtent juose ir randu. Lietuviškuose visi mėgsta pakalbėti tiesiog šiaip, o angliškai daugiau reklama, arba aš ne taip gerai moku kalbą ir negaliu surasti ko reik. Rusai tauta plati, negaili dalintis žiniomis.
Katiną iššukavau ir "kelnes" po kranu apiploviau (kai nepripažysta kraiko, išlipa iš dėžutės šlapiais plaukų galiukais).
Iš patirties kaip reikia daryti tai ko gyvūnas nenori. (turiu ne tik siaminę kuri isteriškai neperneša vandens ir nagų karpymo, dar du pudelius kurios kerpu pati, angorinį triušį, kuris vadovauja paradui namuose ir visus "kompostiruoja" ir jūrų kaiulytę). Svarbiausia mano pačios nusiteikimas. Jei viduje esi ramus, nebijai daryti to ką ruošiesi, neprojektuoji mintyse, kad gyvūnas nenorės, neklausys ar pabėgs, tvarkomasis puikiai tą jaučia ir paklūsta tavo valiai. Antras punktas, neskubėti. Jei katinas ar šuo bando verštis pabėgti suimi tvirtai bet ne skaudžiai ir palauki kol "pripras ir kariamas". Kartais pasakau piktai bet negarsiai kad nusiramintų, kartais meiliai paraminu, o kartais padeda kai galvoji apie gyvūną kaip apie "lupamą apelsiną", kitaip sakant, jokių emocijų. Prieš atvažiujant katinėliui visus gyvūnus apdirbom skysčiu nuo erkučių. Pirmą kartą siaminę pakišau po purkštuku ir likau neišarta nagais. Tiesiog buvau labai tvirtai nusiteikus tai padaryti, net jei ji bandytų mane suvalgyti. Katė puikiai jaučia nusiteikimą tai ir susitaikė su likimu. Šunis tvarkau pasistačius ant lyginimo lentos. Aukščio baimė padeda ir patogu prieiti iš visų pusių. Katiną "užmušiau" masažu. Paskui pakaitom po truputį šukavau ir glosčiau, masažavau, ir murmėjau po nosim koks jis geras. Baigėsi viskas gulėjimu ant nugaros išsitempus visu ilgiu. Su gyvūnais sunkiau tvarkytis kai vyras namie Jis visų gaili, pradeda guosti, kad "močia kankina" ir tada jau šakės. Būna sunku ir kai prilenda dukra ir pradeda inkšti, kad "tik neįkirpk, tik neįkirpk". Žodžiu, receptas: tvirtumas, nusiteikimas, ramybė ir jokio pataikavimo.
Tiesa, pastebėjau, kad išsivalius dantis su dantų pasta kurioje yra verbenos, tampu labai patraukli pasibučiavimams
O dėžutę pastačiau ir namie. Bėda tik ta, kad šunys ją "sutvarko" greičiau, jie greičiau pajunta, kad ten kažko yra. Reiks pirkti uždarą.

Labai teisingai viską rašai. Apskritai tinki būti savo visų gyvūnų "gaujos vadu". O tai ir yra svarbiausia, nes toks gyvūnų gyvenimo būdas ir tokie instinktai.
Tiesa, labai jau gražų katiną įsigijai. Man tiesiog ne taip pasisekė...turiu ir aš tikrą sibiro kilmingą katiną, sibirų veislės katinėlių pradininką. Deja, katyčių per tą laiką kilmingų buvo tik dvi. Iš kurių tik viena, Glossi Brita, turėjo berods 4 vadas kačiukų. Bet tik viena Elektraa vežė savo katinėlį Pushkį (Ivo Glazy Stebuklas) į parodas, o veisimui toliau vėlgi pritrūko katyčių-nuotakų. Taip ir stovi be judesio sibirų selekcija. Kavenska labai nuoširdžiai veisė savo kilmingus nevukus (Nevos maskaradiniai - sibiro veislės atskiras poveislis), bet vėlgi perdaug nesigirdi perspektyvų net iš palikuonių. Arba aš tiesiog nežinau, tegul man atleidžia už netikslumus. Todėl labai džiugu, kad pradėjo rinktis į šią temą aktyvūs azartiški naujokai,su nuostabiom katėm ir svajonėm, greitais veisimo planais... Labai linkiu pajudinti žemę... Klauskite informacijos ir šioje temoje, visos esam labai nuoširdžios,turim didelę katinėlių auginimo patirtį, visada padėsim.

Sveikos merginos

Kadangi cia apsilanko Puskino veisejos - turiu liudnu ziniu Mano vaikui brangiausiam sianakt suo ikando Pushkiukui mazai truko, kad buciau jo netekus... Dabar gydomes zaizdas ir tikimes, kad greit busim sveiki...

O kokia meile tarp ju buvo, suo piktas zmonem, o su katinais vienoj gaujoj miegodavo, prausdavo vienas kita ir zaisdavo... gal i nosi kartais nuo Puskino gaudavo su letenele, taciau niekada nebuciau itarus, kad jie susipjaus

Vis del to katinus reikia labai, labai sauguoti nuo sunu Nes mes per plauka isvengem tragedijos

Ačiū už gerus žodžius ir palaikymą. Niekaip nepagaunu kampo, kodėl sibirai, o ypač nevukai, nepopuliarūs Lietuvoje, jei jau tiek daug meškėnų veisiama, ir visi jų nori. Su kuo beužvedi kalbą apie dideles kates, visi žino tik meškėnus. Reikia pastudijuoti kaip meškėnų veisėjai daro reklamą, gal skrajutes į pašto dėžutes mėto, tipo "įstiklinam balkoną, katinas dovanų"
Šiaip kai paklausinėjau draugų, pažystamų ir nedraugų ir nepažystamų, daugelis galvojančių įsigyti katę norėtų didelio, pūkuoto, meilaus, nereikalaujančio daug priežiūros. Bet apie sibirus nėra girdėję.
Gaila, kad mano lelius dar šviežias, dar ir infekcija kokia, neduok Die, gali išlysti, ir mes dar ne veislynas. Tikrai sudalyvaučiau pristatymuose kurie čia bus Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Hiper entuziazmas veikia ne tik gyvūnus... Nors žmonės juk irgi gyvūnai, ne robotai gi.

Ojetau,laikykites ir sveikit Ka perkando?

Veiduka Nervu jokiu nepazeide, tik zaizdos sunkiai gis... svarbiausia, kad dabar neatsirastu infekcija Puskinas labai saunuolis, stengiasi nenusiimti apsauginio gaubto ir jau vel daaaug valgo ir net gi murkia
Tik kad problemos po 1 nevaiksto, dabar mastom, ka su Viskiu daryti...

Stiprybės Puškinui. Katinai moka panaudoti tuos savo gyvenimus kai reikia. O šuo jei nėra labai agresyvus ir nepuola tiesiog įėjęs į kambarį, gal įmanoma jį palikti kitam kambary išeinant iš namų, o kai esat namie tiesiog neleisti šuniui su katinu žaisti. Bjaur kai gyvūnus reikia persekioti.

Kaip senolė siaminė Luna "įsivaikino" mažylį Ūsorių (Admirolą):
Pagaliau jai pavyko nutykoti mažylį miegantį ir išlaižyti. Mažylis "kaifavo" kol išsibudino ir, supratęs, kad čia ne mama, ilgai pasimetęs spoksojo į Luną. Bet dqabar jau leidžiasi laižomas.
Vakare daviau visiems po gabalėlį žalios mėsos, bet mažyliui ji nepatiko. Luna suvalgė savo, tada pasiėmė mažylio gabalėlį ir nuvarė ieškoti alkano vaiko. Atsitūpus netoliese čepsėdama kramtė tą gabalėlį, bet nerijo, murkavo lyg kviesdama. Kada mažylis susidomėjo jos veikla, padėjo mėsą ir nusisuko, leisdama jam pabandyti. Bet mažylis tik pauostė ir nuėjo ieškoti linksmybių. Tada Luna vėl paėmė gabalėlį mėsos ir nusekė iš paskos. Po trečio bandymo mažyliui trūko kantrybė ir jis mėsą suvalgė. Labai jau žmogiškas buvo vaizdelis, pavadinom tai "lakstymu su kotletėliais".

Popa, su neapsakomu malonumu skaitau Jusu postus, tiek meiles gyvunams, puikaus jumoro ir neabejotino rasytojos talento Sekmes Jusu didziulei seimynai Pas rusus ideta nuotraukeliu, labai grazus stilingi namuciai

Elektraaa, kaip Puskis? Ir kaip dabar elgiasi Viskis?

Puskinui galbut kita savaite siuliukus isimsim

Viski po poros savaiciu kastruosim

Siaip bendrauja jie taip pat gerai, kaip ir seniau (neisivaizduoju, kas galejo nutikti, kad jie susipese...). Taciau dabar kartu be musu prieziuros nepaliekam, kai nesam namie ar miegam - laikom atskirai

Nėr didesnio malonumo, kaip atrasti apsišvietusius ir supratingus pašnekovus... Kartais taip traukia išsikalbėti kur nors darbe ar kokioj kompanijoj, bet gi tamsi liaudis nesupras koks skirtumas ar katinukas miaukia ar kniaukia
O man ir vėl nesiseka tapti vienintėle ir mylimiausia šeimininke. Dukra susilaužė pėdą (nieko rimto), ir dviem savaitėm prigipsuota ir uždaryta namuose. Aš tai išeinu į darbą, o ji tai liekaaa. Žodžiu, Ūsorius jau miega jos lovoje ir net triušis jo iš ten neveja. Kokia neteisybė! Dar galiu katiną suvilioti krevetėmis, bet ir jas vyras suryja greičiau, o po to dar ir kvepia, tai katinas eina su juo bučiuotis.
Važiavom pas veterinarą pasidaryti lietuviško paso, tai katinėliui labiausia patiko tupėti ant vairo. O šiaip elgėsi draugiškai. Matėsi kad stresavo, bet stengėsi atrodyti išdidus ir ramus. Nenorėjo tupėti nešynėje, per lauką keliavo man ant peties. (nors kartais gerai kad tie pečiai platūs)
Norėjau paklausti ar jums pavyksta naudoti petnešėles? Gal aš jų nemoku teisingai uždėti? Mano visi gyvūnai iš jų išsineria akimirksniu. Jei eina į priekį, viskas gerai, bet jei tik apsigrežia ir timptelna virvelę atbuli, tai ir po petnešėlių. Lunai tai uždedu paprastą antkaklį, bet petnešėlės atrodo kažkaip maloniau.
Kažkada, prieš kokį penketą metų, dukra paslapčiom nuo ją prižiūrėjusios tetos išsinešė Luną su petnešėlėm į lauką. Luna išsinėrė, įlipo į beržą, augantį po mūsų langais, ir ėmė reikalauti, kad ją priimtų namo. Bet peršokti per toli, o ir baisu, trečias aukštas... Tai buvo veiklos kiemo vaikams ir bobutėms. Ir gaisrininkus norėjo kviesti ir TV3 pagalbą... Per porą valandų visiems gelbėtojams veiksmas atsibodo, po medžiu tapo ramu, tada katė pati nulipo žemėn ir atėjo prie laiptinės durų. Bijau, kad Ūsorius dar ne toks išmintingas...

Kaip smagu skaityt tikrai, kai zmogus netingi parasyt:). Nepergyvenkit del katino "neistikimybes". kad kate namie butu suagitavau as ir agitacini darba ilgai dirbau, o dabar Big Boss jai mano vyras ir ant keliu tik pas ji sedi ir ant ranku tik jam leidziasi nesiojama ilgiau. Man teliko naktines auklyte vaidmuo, nes miega pas mane ir ausis man nulaizo (gal vyriskos neskanios:)). irgi tureciau nusivylus ziauriai buti...
O su petneselem ziauriai keista, kad issineria. Mes dedam antkakli ir dirziuka po pazastim (jie abu sujungti), o tada segam suniska pavadeli ilga prie antkaklio. Tarp antkaklio ir kaklo pirsta galiu uzkisti, bet nedaugiau. issinert be sansu. Be nieko baisu vestis - nesedetu.