Iš tikro smagu, kad forume atsiranda kalbėtojų!
Pasaka "Pirmoji paoda"
Ruošėm katiną pirmai parodai kaip tikri čainikai. Naudojom ALL1system kosmetiką. Šiaip tai nebloga. Aišku, nusprendėm, kad katino feiriu tai jau neprausim. Turim profesionalų šampūną šunims, tai uodegą neskiestu išplovėm, paskui šviesinančiu šampūnu, paskui kondicionieriumi, paskui išdžiovinom su fenu purkšdami tekstūruojantį sprėjų (tas daiktas labai man patiko). O uodega liko riebaluota, arba kitaip sakant vaškuota, lyg neplauta... Katinas žiūrėjo į mane žvilgsniu "tu durna, bet aš susitaikiau". O aš atsinešiau iš darbo koncentruoto feirio... Kitą dieną katino uodegą išploviau su koncentruotu feiriu ir vėl visais plovikliais, išdžiovinau. O uodega nusiplovė, bet ne visai. Katinas žiūrėjo į mane žvilgsniu "tu visai durna", o uodegą teko plauti trečią kartą. Po trečio karto pagaliau ji išsiplovė. Tik kailis nespėjo atsigauti ir buvo labai švelnus.
Bet kadangi tai pirma paroda ir pirmieji vertinimai, o katinas dar jaunas, (11 mėnesių), tai teisėjai prie kailio nesikabino, sakė, kad su amžium viskas bus gerai, kad katinas "teisingas" ir perspektyvus. Ak kaip saldu klausytis pagyrų. Atrodo, kad čia ne katinas o aš pati "teisinga ir perspektyvi"
O šiaip paroda pasirodė ir varginantis ir malonus dalykas. Katinas niekaip nenorėjo tupėti narvelyje, reikalavo, kad leisčiau į medžioklę, tai daug laiko pralaikiau ant narvo, bet tada ir pačiai reikėjo stovėti ir saugoti. Nors negaliu sakyt, malonu kai žiūrovų akys praplatėja ir pareina tekstas "o čia tai katinas", o tada Ūsorius atsimerkia ir "užmuša žydrų akių žvilgsniu. Vienu žodžiu, pavargau, bet savo tuštybę tai patenkinau sočiai. Tik labai jau ilgai tesiasi tas malonumas. Pirmą dieną nuo 8.00 iki 21.00, antrą dieną iki 19.00.
Ir dar supratau, kad protingi žmonės mokosi iš svetimų klaidų, o durni iš savų. Man ne vieni sakė, kad narveliui reikia skaidraus uždangalo nuo žmonių, bet gi pamaniau, kad nebūtina. Tai vargšas katinas turėjo iškęsti vaikų pirštelių baksnojimą, o labiausia nervino kruti vyrukai, kurie su kokiu kietu daigtu braukė narvelį ir sakė "ė, kašaras, kelkis". Tai kai laikiau ant narvelio, nors nuo tokių veikėjų saugojau.
Žodžiu į parodos pabaigą katino žvilgsnis sakė " tu beviltiška durnė, bet aš tau atleidžiu" Šį ryt 5 valandą užšoko meilintis, tai supratau, kad tikrai man dovanota.
Kas dėl Nevos maskaradinių ir sibiro katinų, tai mano katino abu tėvai nemaskaradiniai, ir seneliai visokie. Ir šiaip, skaičiau, kad ir iki išskiriant kolorpointus į atskirą grupę, būdavo, kad gimsta pas tradicinius ir tokie kačiukai. Man tai ir tradiciniai labai gražūs ir nevukai. Proporcingas nekvailas katinas kokios rūšies bebūtų yra gražus. Šitoj parodoj ir sfinksų gražių mačiau, nors man jie iki šiol tai nepatiko. Puiku, kad pasaulis margas.
Amerikonai mano, kad šita spalva būtent sibiro katinams tinka geriausiai. O kad nevukų kas ir nepavadins aborigeniniais, dėl to jie grožio nepraras.
(atrodo parodoje neprisikalbėjau iki soties

)
Papildyta:Elektraaa, o "šitas grožis" ar ne kolorpointas, "red taby point"? Žiauriai gražus kačiukas, net širdį sudiegė.