as irgi turiu siurpriza iš savo sugyventinio (tfu, kaip nekenčiu šito žodžio). Jo bendradarbis, pasirodo, gyvena susimetęs, jau augina vaiką. Ir ką? Pasirodo, jis juo visai žavisi, mano, kad jam labai patogu..
Durna mano galva vis nesulaiko žodžių - iš serijos "ar mes ženysimės?", "noriu vaiko, nu labai noriu vaiko" (jau daugiau nei prieš metus garsiai jo norėjau, prieš puse metų dar pasitikslinau, kad taip, pavasarį darom).. Ir naiviai tikėjausi, kad gal pasipirš, nes pati apie vestuves pradėdama snekėti jaučiuosi tarytum kaulinanti saldainio
jau mane tie dalykai nervuoja. jis apie tai nė žodžio nesako, pokalbio nepradeda.. apie pasipiršimą, tai net kalbos nėra! O kas jam? Juk visai patogu kartu gyvent.. Iš serijos "o kas pasikeistų? juk nieko.." Tik negalvokit, kad aš tyliu ir linkčioju galvą.. Jis žino, kad as nekenčiu sugyventinės statuso, kad vestuvių man reikia (ne, ne baltos suknelės, U raidės stalo, rūtų vainikėlio.. man reikia šventės mums, moralinės šventės)
Ir kartas nuo karto su krokodilo ašarom sedžiu ir sau sakau, kad nesižeminsiu, nemaldausiu žiedo ir jokio vaiko nebus susimetus.. Tik kad būčiau sveika (turiu tokią ligą), taip nebūtu skaudu, nes iš viso galiu niekada nepastoti. O metai bėga...
Ai.. biškutį išsiliejau, palengvėjo
Nors ką čia palengvėjo. Rezultate aš apatiška, padaugėjo klaidelių darbe, liūdna ir kartkartėm užsidepresuojanti, kad maniškis visai kitokią sampratą turi, kad jam tai "didelės išlaidos".. *****, nors pasipirštų.. Tada būčiau sužadėtinė.....
Nu, esmė ta, kad nesiženyt jiem visai patogu...
Pritariu, kad daugumai vyru tiesiog patogu gyventi susimetus...o jei dar aplink draugai toki statusa turi, tai isviso...
Na maniskis man pasipirso, taciau tikiu, kad
greitai vestuviu nebusi ir zinokit as pati nenoriu
skubeti. Gyvename 2 metus, o manau , kad dar
pora ir taip istempsime
Gal del statso, kad skiriasi suzadetine ir sugyventine.
Bet kazkaip mano irgi neskuba, o draugai aplink
apsivede, kai kurie net issiskyre, tik pora tokiu nesusituokusiu
neskaitant maniskio
Bet nepykit truputi pritariu kam tos vestuves, bet cia pat ziurineju
sukneles vestuvines
greitai vestuviu nebusi ir zinokit as pati nenoriu
skubeti. Gyvename 2 metus, o manau , kad dar
pora ir taip istempsime
Gal del statso, kad skiriasi suzadetine ir sugyventine.
Bet kazkaip mano irgi neskuba, o draugai aplink
apsivede, kai kurie net issiskyre, tik pora tokiu nesusituokusiu
neskaitant maniskio
Bet nepykit truputi pritariu kam tos vestuves, bet cia pat ziurineju
sukneles vestuvines
QUOTE(Bitė Maja @ 2006 02 03, 22:21)
as irgi turiu siurpriza iš savo sugyventinio (tfu, kaip nekenčiu šito žodžio). Jo bendradarbis, pasirodo, gyvena susimetęs, jau augina vaiką. Ir ką? Pasirodo, jis juo visai žavisi, mano, kad jam labai patogu..
Durna mano galva vis nesulaiko žodžių - iš serijos "ar mes ženysimės?", "noriu vaiko, nu labai noriu vaiko" (jau daugiau nei prieš metus garsiai jo norėjau, prieš puse metų dar pasitikslinau, kad taip, pavasarį darom).. Ir naiviai tikėjausi, kad gal pasipirš, nes pati apie vestuves pradėdama snekėti jaučiuosi tarytum kaulinanti saldainio
jau mane tie dalykai nervuoja. jis apie tai nė žodžio nesako, pokalbio nepradeda.. apie pasipiršimą, tai net kalbos nėra! O kas jam? Juk visai patogu kartu gyvent.. Iš serijos "o kas pasikeistų? juk nieko.." Tik negalvokit, kad aš tyliu ir linkčioju galvą.. Jis žino, kad as nekenčiu sugyventinės statuso, kad vestuvių man reikia (ne, ne baltos suknelės, U raidės stalo, rūtų vainikėlio.. man reikia šventės mums, moralinės šventės)
Ir kartas nuo karto su krokodilo ašarom sedžiu ir sau sakau, kad nesižeminsiu, nemaldausiu žiedo ir jokio vaiko nebus susimetus.. Tik kad būčiau sveika (turiu tokią ligą), taip nebūtu skaudu, nes iš viso galiu niekada nepastoti. O metai bėga...
Ai.. biškutį išsiliejau, palengvėjo
Nors ką čia palengvėjo. Rezultate aš apatiška, padaugėjo klaidelių darbe, liūdna ir kartkartėm užsidepresuojanti, kad maniškis visai kitokią sampratą turi, kad jam tai "didelės išlaidos".. *****, nors pasipirštų.. Tada būčiau sužadėtinė.....
Nu, esmė ta, kad nesiženyt jiem visai patogu...
Durna mano galva vis nesulaiko žodžių - iš serijos "ar mes ženysimės?", "noriu vaiko, nu labai noriu vaiko" (jau daugiau nei prieš metus garsiai jo norėjau, prieš puse metų dar pasitikslinau, kad taip, pavasarį darom).. Ir naiviai tikėjausi, kad gal pasipirš, nes pati apie vestuves pradėdama snekėti jaučiuosi tarytum kaulinanti saldainio
jau mane tie dalykai nervuoja. jis apie tai nė žodžio nesako, pokalbio nepradeda.. apie pasipiršimą, tai net kalbos nėra! O kas jam? Juk visai patogu kartu gyvent.. Iš serijos "o kas pasikeistų? juk nieko.." Tik negalvokit, kad aš tyliu ir linkčioju galvą.. Jis žino, kad as nekenčiu sugyventinės statuso, kad vestuvių man reikia (ne, ne baltos suknelės, U raidės stalo, rūtų vainikėlio.. man reikia šventės mums, moralinės šventės)
Ir kartas nuo karto su krokodilo ašarom sedžiu ir sau sakau, kad nesižeminsiu, nemaldausiu žiedo ir jokio vaiko nebus susimetus.. Tik kad būčiau sveika (turiu tokią ligą), taip nebūtu skaudu, nes iš viso galiu niekada nepastoti. O metai bėga...
Ai.. biškutį išsiliejau, palengvėjo
Nors ką čia palengvėjo. Rezultate aš apatiška, padaugėjo klaidelių darbe, liūdna ir kartkartėm užsidepresuojanti, kad maniškis visai kitokią sampratą turi, kad jam tai "didelės išlaidos".. *****, nors pasipirštų.. Tada būčiau sužadėtinė.....
Nu, esmė ta, kad nesiženyt jiem visai patogu...
na, nezinau.. man rodos tokioj situacijoj geriausia butu tiesus pokalbis. tiesiog liaukis zirzeti o nuteik savaji rimtam pokalbiui ir tiesiai sviesiai pasakyk kad sitoj situacijoje esi nelaiminga, kad tave tai skaudina.. nereikalauk atsakymo is karto. duok jam laiko viska apgalvoti. bet jeigu myli - negi toliau tave taip kamuos? nors aisku situacija nepavydetina.. juk turbut kiekviena mergina svajoja apie romantiskas pirslybas ir t.t. visgi nepasiduok ir buk stripri.
p.s. o jei didziausia problema - sugyventines statusas gal galimas kompromisas oficialiai susizadejus? tada butum nebe "sugyventine" o "suzadetine". skamba vos ne geriau nei zmona
Individualus dalykas, bet aš visiškai pritariu, kad frazėje "kam tos vestuvės" esama tiesos.
Mano situacija atvirkštinė, vaikinas anksčiau buvo ne kartą užsiminęs apie vedybas, bet kai aš atsisakiau, apie tai nebekalba. Tiesiog man gerai, kaip yra, bent jau kol kas. Kartu esam virš 4 metų, iš 3 gyvenam kartu.
Nesureikšminų tokių dalykų kaip statusas visuomenėje, graži suknelė ir pan. Gražią partnerystę laiduoja toli gražu kiti dalykai.
Mano situacija atvirkštinė, vaikinas anksčiau buvo ne kartą užsiminęs apie vedybas, bet kai aš atsisakiau, apie tai nebekalba. Tiesiog man gerai, kaip yra, bent jau kol kas. Kartu esam virš 4 metų, iš 3 gyvenam kartu.
Nesureikšminų tokių dalykų kaip statusas visuomenėje, graži suknelė ir pan. Gražią partnerystę laiduoja toli gražu kiti dalykai.
QUOTE(mildunux @ 2006 02 04, 17:25)
Individualus dalykas, bet aš visiškai pritariu, kad frazėje "kam tos vestuvės" esama tiesos.
Mano situacija atvirkštinė, vaikinas anksčiau buvo ne kartą užsiminęs apie vedybas, bet kai aš atsisakiau, apie tai nebekalba. Tiesiog man gerai, kaip yra, bent jau kol kas. Kartu esam virš 4 metų, iš 3 gyvenam kartu.
Nesureikšminų tokių dalykų kaip statusas visuomenėje, graži suknelė ir pan. Gražią partnerystę laiduoja toli gražu kiti dalykai.
Mano situacija atvirkštinė, vaikinas anksčiau buvo ne kartą užsiminęs apie vedybas, bet kai aš atsisakiau, apie tai nebekalba. Tiesiog man gerai, kaip yra, bent jau kol kas. Kartu esam virš 4 metų, iš 3 gyvenam kartu.
Nesureikšminų tokių dalykų kaip statusas visuomenėje, graži suknelė ir pan. Gražią partnerystę laiduoja toli gražu kiti dalykai.
Negi Tu tikrai nenori isteket? Atleisk,bet persasi mintis, kad esi neapsisprendus arba, kad jo nemyli arba myli nepakankamai. Reta mergina nenori isteket...
QUOTE(Atlante @ 2006 02 03, 23:36)
Bet nepykit truputi pritariu kam tos vestuves, bet cia pat ziurineju
sukneles vestuvines
Nu matai, vadinasi kažkur giliai ten širdelei nori tų vestuvių
Na, mano atveju buvo tų tiesių pokalbių. Jis žino.. Tik va gal jis laukia to laiko, kai aš jau iš viso nesitikėsiu ir tada imsis priemonių. Na, dar valentynkė priešaky
Iš mano pusės, manau, jau buvo pakankamai spaudimo, kad reikia ženytis. Vis tikiuosi, kad nustebins Bet išsimaldauti santuokos tikrai nenooooriu!
Mintį, kad jis nesieja savo gyvenimo su manim atmetu - šiais metais statysimės namą.. Manau, kad tai ne šiaip butą nuomotis (ką jau beveik metus darome) Ir norisi namą pasistatyti šeimai, o ne šiaip sugyventinių porai
Ai, žiūrėkim į šviesų rytojų
Tik kad laukti sunku
O dėl to fakto, kad kai kuriom nereikia / nesinori vestuvių, gal galima traktuoti, kad gal jos su tuo žmogum nemato senatvės kartu
Iš mano pusės, manau, jau buvo pakankamai spaudimo, kad reikia ženytis. Vis tikiuosi, kad nustebins Bet išsimaldauti santuokos tikrai nenooooriu!
Mintį, kad jis nesieja savo gyvenimo su manim atmetu - šiais metais statysimės namą.. Manau, kad tai ne šiaip butą nuomotis (ką jau beveik metus darome) Ir norisi namą pasistatyti šeimai, o ne šiaip sugyventinių porai
Ai, žiūrėkim į šviesų rytojų
Tik kad laukti sunku
O dėl to fakto, kad kai kuriom nereikia / nesinori vestuvių, gal galima traktuoti, kad gal jos su tuo žmogum nemato senatvės kartu
QUOTE(Bitė Maja @ 2006 02 05, 15:11)
Na, mano atveju buvo tų tiesių pokalbių. Jis žino.. Tik va gal jis laukia to laiko, kai aš jau iš viso nesitikėsiu ir tada imsis priemonių. Na, dar valentynkė priešaky
Iš mano pusės, manau, jau buvo pakankamai spaudimo, kad reikia ženytis. Vis tikiuosi, kad nustebins Bet išsimaldauti santuokos tikrai nenooooriu!
Mintį, kad jis nesieja savo gyvenimo su manim atmetu - šiais metais statysimės namą.. Manau, kad tai ne šiaip butą nuomotis (ką jau beveik metus darome) Ir norisi namą pasistatyti šeimai, o ne šiaip sugyventinių porai
Ai, žiūrėkim į šviesų rytojų
Tik kad laukti sunku
O dėl to fakto, kad kai kuriom nereikia / nesinori vestuvių, gal galima traktuoti, kad gal jos su tuo žmogum nemato senatvės kartu
Iš mano pusės, manau, jau buvo pakankamai spaudimo, kad reikia ženytis. Vis tikiuosi, kad nustebins Bet išsimaldauti santuokos tikrai nenooooriu!
Mintį, kad jis nesieja savo gyvenimo su manim atmetu - šiais metais statysimės namą.. Manau, kad tai ne šiaip butą nuomotis (ką jau beveik metus darome) Ir norisi namą pasistatyti šeimai, o ne šiaip sugyventinių porai
Ai, žiūrėkim į šviesų rytojų
Tik kad laukti sunku
O dėl to fakto, kad kai kuriom nereikia / nesinori vestuvių, gal galima traktuoti, kad gal jos su tuo žmogum nemato senatvės kartu
Kas labai laukia - tas ir sulaukia
Ir aš prie jūsų prisijungsiu....
Vat ir aš, iš dalies nesuprantu kam tos vestuvės, bet iš kitos pusės - kažkaip man jų reikia iki pilnatvės. IR man nepatinka tas "sugyventinė".
Ir ima nervas. Su saviškiu apie pora metų kartu esam, pusantrų kartu gyvenam, šeimom bendraujam, jo mama jau seniai marčia mane visiems įvardyja ir t.t. Jis pats irgi viską planuoja su manimi, perkam sklypą kartu, galvojam koks namas bus irgi kartu, tik kad nesiperša nors tu ką... IR kaži kodėl?
Vat ir aš, iš dalies nesuprantu kam tos vestuvės, bet iš kitos pusės - kažkaip man jų reikia iki pilnatvės. IR man nepatinka tas "sugyventinė".
Ir ima nervas. Su saviškiu apie pora metų kartu esam, pusantrų kartu gyvenam, šeimom bendraujam, jo mama jau seniai marčia mane visiems įvardyja ir t.t. Jis pats irgi viską planuoja su manimi, perkam sklypą kartu, galvojam koks namas bus irgi kartu, tik kad nesiperša nors tu ką... IR kaži kodėl?
QUOTE(jadzka @ 2006 02 07, 23:35)
Ir aš prie jūsų prisijungsiu....
Vat ir aš, iš dalies nesuprantu kam tos vestuvės, bet iš kitos pusės - kažkaip man jų reikia iki pilnatvės. IR man nepatinka tas "sugyventinė".
Ir ima nervas. Su saviškiu apie pora metų kartu esam, pusantrų kartu gyvenam, šeimom bendraujam, jo mama jau seniai marčia mane visiems įvardyja ir t.t. Jis pats irgi viską planuoja su manimi, perkam sklypą kartu, galvojam koks namas bus irgi kartu, tik kad nesiperša nors tu ką... IR kaži kodėl?
Vat ir aš, iš dalies nesuprantu kam tos vestuvės, bet iš kitos pusės - kažkaip man jų reikia iki pilnatvės. IR man nepatinka tas "sugyventinė".
Ir ima nervas. Su saviškiu apie pora metų kartu esam, pusantrų kartu gyvenam, šeimom bendraujam, jo mama jau seniai marčia mane visiems įvardyja ir t.t. Jis pats irgi viską planuoja su manimi, perkam sklypą kartu, galvojam koks namas bus irgi kartu, tik kad nesiperša nors tu ką... IR kaži kodėl?
Tikriausi todel, kad mano, jog tau ir taip gerai...
QUOTE(Akrila @ 2006 02 08, 13:42)
Tikriausi todel, kad mano, jog tau ir taip gerai...
O negi jam nesinori mane po paduku paspausti?