QUOTE(jadzka @ 2006 02 07, 23:35)
IR man nepatinka tas "sugyventinė".
Ir ima nervas. Su saviškiu apie pora metų kartu esam, pusantrų kartu gyvenam, šeimom bendraujam, jo mama jau seniai marčia mane visiems įvardyja ir t.t. Jis pats irgi viską planuoja su manimi, perkam sklypą kartu, galvojam koks namas bus irgi kartu, tik kad nesiperša nors tu ką... IR kaži kodėl?
Prisiminiau
O man kaip tik tas "sugyventinė" kažkaip labai prikolnas buvo, kartais net savotiškai pabrėždavau tokį savo statusą
Pvz kokie nauji pažįstami ką nors klausia nedrąsiai "o tai tipo jūs čia draugaujat ar kaip...
, tipo ar nesiruošiat..." tai sakydavau, kad mes "skudurus sumetę" linksmai gyvenam, ar kažką panašaus, tai paskui pastebėjau, kad ne man, o mano tada dar draugui labai nesmagu nuo tokių terminų darydavosi
bandydavo kažkaip nusukti kalbą
Gal dar ir dėl to dabar galvoju sugalvojo, kad jau mums "ženytis" laikas
Man kaip tik tas terminas "žmona" kurį laiką kažkaip nelipo, taip norėjau dar kitaip pasakyti, nes kai esi sugyventinė, tai daug epitetų galima sugalvoti (čia jau minėjo kažkuri
), o kai esi žmona, tai dažniausiai ir esi tik "žmona" ir niekas tavęs pristatant "gyvenimo meile", "akių šviesa" ar "drauge" nebepavadins... taigi esu tik "žmona" ir kartais tai nervina
O dažnas vaikinas manau nesiperša todėl, kad moterys/merginos nemoka aiškiai ir jiems suprantama kalba pasakyti ko nori. Nu neveikia jų visokios subtilios užuominos, pazyzimai, kad "girdi jau laikas kažką mūsų santykiuose keisti" ar pan. Reiktų tiesiai šviesiai pasikalbėti, rimtai, be užuominų, be pajuokavimų.
QUOTE(jadzka @ 2006 02 08, 16:05)
geras klausimas
Taigi, kad visada paleidžiu juokais aplinkinių replikas .... reiks kada pritart
Oi oi oi, jei nori, kad reikalas judėtų vedybų link, nereikia juokais nuleist, bet nereikia ir itin įnirtingai pritart ar juo labiau prie svetimų žmonių bandyti "spausti". Apie tai reikia dviese rimtai kalbėti, o ne viešai aptarinėt, kol dar tarpusavy niekas neaišku...
QUOTE(Cassandra @ 2006 02 08, 16:27)
Aš manyčiau, kad jei tave erzina esama padėtis, apie tai reikėtų kalbėtis rimtai, o ne nuleisti juokais. Tiesiog susėsti ir be dramų, emocijų, pykčių ir priekaištų paklausti, ką jis galvoja apie jūsų bendrą ateitį. Ir pačiai pasakyti, kad nori kada nors ištekėti (tik nepabrėžti, kad būtinai už jo, o kad apskritai nori ištekėti). Kad turi žinoti, ar jūsų požiūris yra toks pats. Nes jei ne, vadinasi, tu turi apie daug ką pagalvoti
Pritariu. Aš dar kai apie vestuves nenorėjau galvoti, bet supratau, kad ateis tas laikas, kai vien gyvenimas kartu manęs netenkins, su saviškiu labai ramiai pasikalbėjau ar sutampa mūsų ateities planai
QUOTE
Never argue with an idiot. They drag you down to their level and then beat you with experience!
Whether you think you can, or you think you can't - you're right. ― Henry Ford
:
