QUOTE(.code. @ 2010 09 16, 13:25)
aš esu be galo jautri visiems dalykams, kas susija su ligoninė, man net paprasčiausias durimas į viena, didžiausia tragedija, mane reikia už rankos laikyti
MB mano žinoma prieš, bet vis tiek stengiasi mane palaikyti, aš jam pasakiau, kad busiu 2 savaites mėlyna, nosis patinus pora mėnesiu, o keisis dar ilgiau, bet sako, kad nieko panašaus, jei vienam taip buvo nereiškia, kad ir man,
bet vis tiek nuo tokių komentarų kaulus laužo
bijau kad nebūčiau į mopsą panaši
mano nosyte "sudėtinga", bet nėra labai jau tragiška, kad negalėčiau gyventi, bet vis tiek reikia "dailininko" pagalbos
Nepergyenk, nera jau taip baisiai ta operacija, kaip cia rasoma

As irgi lb bijojau, ziauriai, o kai padare operacija, iki itvaro nuemimo nuotaika buvo gera, veik neskaudejo, tik aisku, nemaloniausia diena buvo antroji, kai istinau ir pamelynavau iki maximumo

O paskui tik geryn

Man pvz, didz depresija buvo uzejusi kai pamaciau nauja nosi - tada reikejo lb nusiraminti, nes nepatiko man lb. O dbr jau viskas normaliai ir tik laukiu jos grazejimo - jau pripratau ir nesigailiu, kad dariausi op
Taip kad pirmyn ir nebijok - nera taip baisu kaip atrodo