nu va..

užteko prabilti, o pasirodo, kiek daug tokių pat kaip tu ir su tokiom situacijom
aš irgi papuolusi į tokią situaciją - klasiokai nutolę, grupiokai išsivažinėję po užsienius, likusios grupiokės, su kuriom sutariau - apsigyvenusios su vyrais nutolo - joms savi reikalai

geriausia draugė su šeima kitame mieste - irgi tik telefonas lieka
šiaip vieniša nesijaučiu, ir gyvenimu džiaugtis moku kad ir kas nutiktų - nesisieloti per daug. o atrodo - kiek tereikia - su kuo nors dviračiais kartu palekioti

arba į kiną nulėkti, kada šaus į galvą arba susiorganizuoti kelionę kur - su kompanija smagiau

nueiti pasišokti, ar galų gale į tuos pačius seminarus kartu nulinguoti, kadangi pati kartais susikuklinu viena eiti
žodžiu, autore, tave suprantu laaabai puikiai

tik deja - aš Vilniuj

bet Kaune tau daug bendraminčių jau randasi ir tai labai super